- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- eI3-7687-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01765-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. (R. M.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (19.5.E) D3-2428 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;
2) įpareigoti atsakovę pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo per teisės aktų nustatytą terminą;
3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovė 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. (8.6) D3-1323 „Dėl žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ atsakė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, vadovaujantis teismų suformuota praktika, nepritaria Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui. Atsakovė atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą teisinį pagrindą nurodė „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašą“ (toliau – ir Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas su atsakovės sprendimu nesutiko ir jį 2022 m. kovo 28 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Ginčų komisija), prašydamas panaikinti atsakovės 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (8.6) D3-1323 ir įpareigoti šį prašymą išnagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Ginčų komisija 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 21R2-71 administracinėje byloje Nr. AG2-53/17-2022 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovės 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (8.6.) D3-1323 bei įpareigojo ją per teisės aktuose nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą. Komisija konstatavo, jog skundžiamo sprendimo motyvacijos trūkumai yra esminiai, pažeidžiantys pareiškėjo teises, o atsakovė neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjo prašymą – pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą.
Atsakovė, vykdydama Ginčų komisijos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą ir 2022 m. birželio 17 d. raštu Nr. (19.5.E) D3-2428 vėl atsisakė jį tenkinti. Pareiškėjo teigimu, atsakovė Sprendimą grindė tais pačiais argumentais, kaip ir 2022 m. kovo 15 d. rašte. Taip pat atsakovė savo Sprendimą motyvavo tuo pačiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-608-415/2020.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad Aprašo 11 punkte nurodyta, jog prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 9 punkte nurodytu atveju teikiamas institucijai, tvirtinančiai (patvirtinusiai) teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), o Aprašo 10 punkte nurodytu atveju prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Jeigu rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto tikslas (vienas iš tikslų) – pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), atskiras prašymas pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) neteikiamas. Tokiu būdu pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 11 punktu, turi teisę rengti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau neteikiant atskiro prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, arba teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėjo įsitikinimu, tai yra pareiškėjo teisė ir šio apsisprendimo atsakovė neturi teisės varžyti, nes priešingu atveju tai reikštų nuosavybės ribojimą plečiamai aiškinant teisės normas.
Pareiškėjas mano, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendime atsakovė ir vėl nepagrindė, kaip jos nurodyta teismų praktika susijusi su konkrečiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neprašo nustatyti užstatymo rodiklių, neprašo išduoti statybą leidžiančio dokumento, todėl nagrinėjamu atveju taikytina kita bylose dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo suformuota teisminė praktika. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, netinkamai taikė teismų praktiką, nes netinkamai nustatė faktines aplinkybes, t. y. jos skiriasi nuo atsakovės nurodytos teismų praktikos, be to Sprendime nurodytas teisės normas nesusiejo su konkrečiais faktais, o tai reiškia, kad Sprendime netinkamai nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, o motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju taikytina būtent tokia, o ne kitokia teismų praktika, apskritai Sprendime nėra. Teigia, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka jam keliamų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje bendrųjų reikalavimų.
Apibendrina, kad nurodyti atsakovės padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į nuosavybę, tiek į teisminę gynybą, tiek atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, todėl Sprendimas, kaip neteisėtas iš esmės, naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas siekia atlikti žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties ir būdo keitimą iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo į kitą paskirtį bei į būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, detalieji planai turi būti rengiami bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti. Pareiškėjas turi teisę inicijuoti detaliojo plano rengimą ir nusistatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. (19.5.E) D3-2428, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1618 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
2022 m. vasario 15 d. pareiškėjas prašymu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. kovo 15 d. sprendimu, vadovaudamasi Aprašo 10 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-608-415/2020, kuriame nurodyta, jog jei bendrame plane nėra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, žemės sklypo naudojimo būdas, taikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio nuostatas, negali būti keičiamas administracijos direktoriaus sprendimu, o turi būti atliekamos detaliojo plano rengimo procedūros, nurodė, jog nepritaria Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui.
Pareiškėjas su atsakovės 2022 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (8.6) D3-132 atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. prašymą nesutiko ir jį 2022 m. kovo 28 d. apskundė Ginčų komisijai, prašydamas panaikinti atsakovės 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (8.6) D3-1323 ir įpareigoti ją šį prašymą išnagrinėti iš naujo per teisės aktų nustatytą terminą. Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog Aprašo 10 punkte nustatyta, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Ginčų komisija 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 21R2-71 administracinėje byloje Nr. AG2-53/17-2022 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovės 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (8.6.) D3-1323 „Dėl žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimo“ bei įpareigojo ją per teisės aktuose nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo“. Ginčų komisija pažymėjo, kad vien formalus Aprašo 10 punkto ir teismų praktikos nurodymas, kuriuo remiantis yra priimamas Sprendimas, savaime nėra pakankami Sprendimo priėmimo motyvai. Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčų komisija padarė išvadą, jog sprendimo motyvacijos trūkumai yra esminiai, pažeidžiantys pareiškėjo teises, atsakovė neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjo prašymą, o būtent - pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą. Atsakovė privalėjo ištirti ir įvertinti visą ginčo situaciją, ją susieti su teisės aktų reikalavimais bei sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsakovė, vykdydama Ginčų komisijos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 21R2-71, priimtą administracinėje byloje Nr. AG2-53/17-2022, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. vasario 15 d. prašymą ir skundžiamu 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (19.5.E) D3-2428 atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti. Sprendime pažymėjo, kad vadovaudamasi TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracija nepritaria žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, kol nebus parengtas ginčo teritorijos detalusis planas, kuriame bus suplanuota reikiama inžinerinė ir socialinės infrastruktūra bei numatyti visi žemės sklypui privalomi naudojimo reglamentai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073.
TPĮ (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl negali būti taikomas kitaip, negu betarpiškai įvirtinta teisės aktuose.
Minėta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemė ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjas atsakovei pateiktu prašymu siekė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pakeistų jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą - į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Aprašo 10 punkte nurodyta, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti.
TPĮ 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.
TPĮ 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti detaliųjų planų uždaviniai: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinkle; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; 6) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 7) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 8) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą.
Teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (TPĮ 2 straipsnio 22 dalis).
Funkcinis zonavimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentus pagal planavimo lygmenis ir uždavinius atliekamas teritorijos suskirstymas į zonas nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus (TPĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto gali būti keičiama, kai egzistuoja tokios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.
Pagal TPĮ 2 straipsnį inžinerinė infrastruktūra - įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai, o socialinė infrastruktūra - infrastruktūra, kurią sudaro kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kiti viešojo naudojimo objektai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Palangos miesto bendrąjį planą pareiškėjo nurodytoje urbanizuotinoje teritorijoje pareiškėjas numato teritorijos vystymą, t. y. nori keisti žemės naudojimo, paskirtį ir būdą iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį bei į būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovė Sprendime nurodė, kad esama inžinerinė ir socialinė savivaldybės infrastruktūra nėra paskaičiuota ir pritaikyta gyvenamųjų namų statybai žemės ūkio paskirties sklypų vietoje, todėl, vadovaudamasi TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracija nepritaria žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, kol nebus parengtas ginčo teritorijos detalusis planas, kuriame bus suplanuota reikiama inžinerinė ir socialinės infrastruktūra bei numatyti visi žemės sklypui privalomi naudojimo reglamentai. Taip pat atsakovė Sprendime pažymėjo, kad atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nepritaria žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimui į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, kadangi Palangos m. bendrajame plane nėra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (tiek taikant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2014 m. sausio 1 d. - TPĮ 23 straipsnis, tiek taikant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojantį nuo 2014 m. sausio 1 d. - TPĮ 17 straipsnio 6 dalis, 18 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-608-415/2020 aiškinant teisę, aktualią nagrinėjamoje byloje, nurodyta, kad <...> Bendrajame plane nėra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (tiek taikant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2014 m. sausio 1 d. – Teritorijų planavimo įstatymo 23 str., tiek taikant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojantį nuo 2014 m. sausio 1 d. – Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 6 d., 18 str.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Žemės įstatymo 24 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius, taikymui šio ginčo atveju nėra teisinių pagrindų<...>.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė nepaiso nustatyto teisinio reglamentavimo ir žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo galimybę numato tik vienu atveju – pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą ir tokiam teisės aktų taikymui ir aiškinimui bando pritemti teismų praktiką. Nurodo, kad pareiškėjas neprašo nustatyti užstatymo rodiklių, neprašo išduoti statybą leidžiančio dokumento, todėl nagrinėjamu atveju taikytina kita bylose dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo suformuota teisminė praktika.
Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-608-415/2020 aiškinant teisę suformuluota taisyklė, kuria remiamasi nagrinėjamoje byloje, vertinant Sprendimo, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija nepritaria žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, kol nebus parengtas ginčo teritorijos detalusis planas, teisėtumą, pripažintina aktualia ir taikytina nagrinėjamoje byloje laikantis konstitucinių precedentų taikymo taisyklių, nes bylos, kuriose ginčo dalykas yra administracinis aktas dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, yra labai panašios.
Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad Bendrajame plane nėra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, todėl žemės sklypo naudojimo būdas, taikant Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas, negali būti keičiamas Administracijos direktoriaus sprendimu, o vadovaujantis TPĮ 17 straipsniu turi būti atliekamos detaliojo plano rengimo procedūros.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
VAĮ numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Analizuojant Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su ginčo Žemės sklypo pobūdžiu lemia, kad ginčo Žemės sklypo paskirtį galima keisti, tik jei tai neprieštarauja savivaldybės Bendrajam planui bei Specialiajam planui. Palangos miesto bendrajame plane nėra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Nustatyta, kad pareiškėjo nurodyta teritorija yra buvusio Anaičių kaimo žemės ūkio paskirties žemė. Atsakovė nurodo, kad ginčo kvartale vyrauja žemės ūkio paskirties žemė, numatomiems sprendiniams įgyvendinti nėra suprojektuotos nei inžinerinės, nei socialinės savivaldybės infrastruktūros, todėl ginčo teritoriją reikia planuoti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės pozicija, kad vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, detalųjį planą yra būtina rengti. Pareiškėjo nurodytoje urbanizuojamojoje teritorijoje esama ir socialinė savivaldybės infrastruktūra nėra paskaičiuota bei pritaikyta gyvenamųjų namų statybai žemės ūkio paskirties sklypų vietoje. Todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Žemės sklypo paskirtį, kol nebus parengtas ginčo teritorijos detalusis planas, kuriame bus suplanuota reikiama inžinerinė ir socialinės infrastruktūra bei numatyti visi žemės sklypui privalomi naudojimo reglamentai. Teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų laikymasis negali būti laikomas pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimu.
Nenustačius pagrindų, sudarančių savarankišką ir pakankamą pagrindą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (19.5.E) D3-2428 pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Konstatavus, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. (19.5.E) D3-2428 yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą netenkintinas.
Nors pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas neaptaria. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 522,50 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo R. M. (R. M.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.