Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų M. B. ir D. B. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas pareiškimo priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus bei teismų informacinės sistemos Liteko ir registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Gavęs kiekvieną ieškinį (pareiškimą) teismas privalo patikrinti ar jis teritoriškai yra teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis- vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys (pareiškimas), teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 538 straipsnio 2 dalį prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (nuo 2016-01-01 galiojanti redakcija) 4 straipsnį visi Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnį deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami ir naikinami, tiktais esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 18 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką ar pateikę melagingus deklaravimo duomenis, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas D. B. savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Jokie rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo D. B. dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaune, pareiškime nenurodyti ir kartu su pareiškimu teismui nėra pateikti.

Pareiškėja M. B. nurodė, kad šiuo metu ji nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys sutampa ir su Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis apie pareiškėjos teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą.

Kadangi nei Kauno mieste, nei Kauno rajone nėra nei vieno iš pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos, pareiškimas negali būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme (CPK 538 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjams išaiškinta, kad dėl santuokos nutraukimo jie turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 538 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 118 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų M. B. ir D. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Gražinti pareiškėjams pareiškimo priedus.

Išaiškinti pareiškėjams, kad dėl santuokos nutraukimo jie turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarties patvirtintą kopiją ir gražinamus dokumentus siųsti pareiškėjų atstovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.