- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2YT-4081-713/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00560-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., R. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. S. skundą suinteresuotiems asmenims A. A., R. P. dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Ž. S. 2016-01-06 skundu ir 2016-01-18 patikslintu skundu skundžia antstolės A. A. veiksmus dėl asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) taikyto apribojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad antstolė pritaikė apribojimą jo asmeninei sąskaitai, kuri naudojama darbo reikmėms, t.y. vykdant bankroto administratoriaus veiklą. Pareiškėjas yra įmonės, teikiančios bankroto administravimo paslaugas, darbuotojas, todėl ji perveda lėšas bankroto procedūrai vykdyti į pareiškėjo sąskaitą. Bankroto administravimo įmonės darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas, iš pervedamų lėšų apmoka išlaidas bankroto procese ir atsiskaito įmonei pagal sąskaitas faktūras. Kadangi sąskaitoje esančios lėšos tiesiogiai susijusios su darbine veikla, antstolė neteisėtai jas areštavo, remdamasi CPK 668 str. Pritaikius apribojimą sąskaitai, pareiškėjas neturi galimybių vykdyti darbinę veiklą, dėl ko buvo atleistas iš vienos įmonės, kyla grėsmė netekti darbo ir kitose darbovietėse, be to, pareiškėjas negali gauti atlyginimo už atliktas procedūras, išlaikyti mažamečių vaikų. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė netinkamai taiko ĮBĮ 11 str. reikalavimus, nurodydama, kad bankroto procedūroms privalo būti atidaryta nauja sąskaita, kadangi bankroto administratorius vadovaujasi ĮBĮ 14 str. nuostatomis (5, 17-20 b. l.).
Antstolė A. A. 2016-01-13 priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad vykdo 2015-11-16 Kauno m. 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9130 dėl 50289,11 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš Ž. S. išieškotojo R. P. naudai. Antstolė areštavo visas skolininko sąskaitas, tame tarpe ir SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau joje leido laisvai disponuoti 15,76 Eur darbo užmokesčiu. Taip pat antstolė nurodo, kad bankroto administravimo procedūroms atlikti privalo būti atidaryta nauja sąskaita, o ne naudojama asmeninė bankroto administratoriaus sąskaita. Be to, skolininkas nepateikė sąskaitos išrašo, neįrodė nurašytų piniginių lėšų kilmės, kas rodo, kad į areštuotą sąskaitą galimai gaunamos pajamos, nesusijusios su darbo santykiais ar įmonių bankroto administravimu. Skolininko gaunamas 15,76 Eur atlyginimas už darbą keturiuose darbuose, antstolės nuomone, verčia abejoti skolininko pajamų skaidrumu (3-4 b. l.). Papildomai 2016-01-22 patvarkyme antstolė nurodė, jog patikslintas skundas netenkintinas, kadangi antstolė nėra areštavusi nei vienos bankrutuojančios įmonės sąskaitos, o asmeninės skolininko sąskaitos naudojimą bankroto procedūroms vykdyti skolininkas neįrodė. Be to, iš areštuotos sąskaitos skolininkas gali išsigryninti savo darbo užmokestį. Antstolė nesutinka, kad yra areštavusi darbinei veiklai skirtas lėšas, kadangi darbo užmokesčiu skolininkui leidžiama disponuoti, o lėšos darbui pagal skolininko profesiją neturi būti pervedamos į asmeninę sąskaitą (46-47 b. l.).
Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į skundą nepateikė (53 b. l.).
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.) (12 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/15/03448 nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas 2015-11-16 Kauno m. 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 9130 dėl 50289,11 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš Ž. S. išieškotojo R. P. naudai (2-5 v.b.l.). Antstolė A. A. 2015-11-26 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris skolininkui įteiktas 2015-11-30 (7, 11 v.b.l.). 2015-12-11 skolininkas raštu kreipėsi į antstolę, nurodydamas, jog dirba bankroto administratoriumi, vykdo 8 bankroto procedūras ir nurodė, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) AB SEB banke yra naudojama bankroto procedūroms vykdyti (24 v.b.l.). Antstolė patikrino skolininko turtinę padėtį (25-40 v.b.l.), darbines pajamas (41-42 v.b.l.), areštavo turtą (48 v.b.l.). 2016-01-04 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė, kad areštuojamos visos skolininko bankų sąskaitos, leidžiant iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke laisvai disponuoti 15,76 Eur darbo užmokesčiu (43 v.b.l.). Skolininkas 2016-01-06 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (80 v.b.l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Pareiškėjas nurodo, kad antstolė neteisėtai taikė apribojimą jo asmeninei sąskaitai, naudojamai darbinei veiklai vykdyti, kadangi jis yra įmonės, vykdančios bankroto procedūras, darbuotojas, į kurio sąskaitą įmonė perveda lėšas bankroto procedūroms vykdyti. Tos lėšos gaunamos iš bankrutuojančios įmonės, kadangi pagal ĮBĮ 14 str. bankroto administratorius gali laisvai disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu.
Antstolė teigia, jog vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 5 d. 5 p., administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Antstolė nurodo, kad pareiškėjo nurodomos išlaidos už archyvavimo paslaugas, kurą, telekomunikacijoms ir yra administravimo išlaidos.
ĮBĮ 36 str. 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). ĮBĮ 36 str. 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Nurodytos teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
ĮBĮ 14 str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad įmonės bankroto administratorius iš esmės veikia kaip bankrutuojančios bendrovės vadovas, vietoje bankrutavusios įmonės vadovo, ir siekia užtikrinti/sudaryti visas sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais iš bankrutuojančios bendrovės turto. Aplinkybė, kad lėšos (įskaitant gautas iš turto pardavimo, grąžintų skolų ir kt.) yra įmonės turtas, tiesiogiai įtvirtinta ir ĮBĮ 36 str. 1 dalyje, pagal kurią pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad įstatymų leidėjas ĮBĮ neįtvirtino, jog bankroto administratorius savo vardu atidaro sąskaitą, kaip kad tai įtvirtino Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tačiau nustatė, kad administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti (ĮBĮ 11 str. 5 dalies 5 punktas).
Iš pasakyto seka, kad įmonės bankroto administratorius administravimo išlaidas apmoka iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų, todėl pareiškėjo argumentas, kad kreditorių sąskaita naudojama tik atsiskaitymams su kreditoriais, o antstolė klaidingai taiko ĮBĮ 11 str. 5 d. 5 p. nuostatas atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 668 str. 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ vykdo bankrutuojančių įmonių administravimą ir iš bankrutuojančių įmonių gautas lėšas perveda savo darbuotojams, atliekantiems bankroto procedūras, bankroto administravimo išlaidoms padengti. Tuo tikslu naudojamos, darbuotojų asmeninės sąskaitos, todėl antstolės taikytas asmeninės sąskaitos apribojimas yra neteisėtas. Pareiškėjas grindžia savo argumentus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ 2016-01-18 paaiškinimu, kuriame nurodytos analogiškas aplinkybės, tačiau nepateikti jokie aukščiau paminėtą tvarką pagrindžiantys įrodymai (30-31 b. l.).
Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nepagrindė savo argumentų, jog areštuota sąskaita yra naudojama išimtinai įmonių bankroto administravimo veikloje, kadangi nepateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašo už tris mėnesius apie įplaukas ir išlaidas. Pareiškėjo pateikti 2015-10-28, 2015-10-26, 2015-10-05, 2015-10-13 vietinio mokėjimo nurodymai (22-24 b. l.) neįrodo, kad areštuotoje sąskaitoje yra tik tikslinės lėšos bankroto procedūroms administruoti. Taip pat vertinant visą civilinės bylos medžiagą, pareiškėjo argumentai, jog aukščiau minėta sąskaita naudojama tik darbinei veiklai, vertinti kritiškai, kadangi 2016-02-12 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, jog į sąskaitą negali būti pervestos pareiškėjo vaikų motinos lėšos, skirtos vaikams, taip pat pareiškėjo pajamos (60 b. l.). Be to, kadangi pareiškėjo darbo užmokestis yra 15,76 Eur, tačiau jis yra trijų įmonių vadovas ir kelių įmonių akcininkas (33-40 v.b.l.), todėl abejotina, jog į areštuotą sąskaitą gali būti pervedamos tik bankroto administravimui skirtos lėšos.
Pareiškėjo argumentus paneigia ir 2016-02-18 prašymas dėl 400,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo, kadangi tiek skundai, tiek prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoti darbinių pajamų praradimu bei bloga finansine padėtimi dėl neteisėtų antstolės veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei nepateiktiems išsamiems rašytiniams įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjo asmeninės sąskaitos areštas nepažeidžia CPK 668 str. nuostatų.
Vadovaujantis išdėstytu bei įvertinus civilinėje bei vykdomojoje byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo Ž. S. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų areštuojant asmeninę skolininko sąskaitą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo Ž. S., gim. 1977-04-04, skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/15/03448.
Nutarties kopijas siųsti proceso dalyviams.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.