Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-10-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-406-633/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-20
Bylos Nr.
e2YT-406-633/2023
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01522-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M.
Advokatai
Audronė Neniškienė
Civilinė byla Nr. e2YT-406-633/2023 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01522-2022-9 Procesinio dokumento kategorija : (S) 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 20 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjai D. M., jos atstovei advokatei Audronei Neniškienei, suinteresuotam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., valstybės įmonei (toliau ir – VĮ) „Turto bankas“ bei Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. M. prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. M..

2. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia nurodytomis savo pareiškime bei papildomai paaiškintomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog nurodytą nekilnojamąjį daiktą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ji valdo nuo 1988 m. birželio 14 d., kuomet kartu su buvusiu sutuoktiniu, bylos suinteresuotu asmeniui R. M., bei nepilnamečiu jų sūnumi jame apsigyveno pagal tuometinio Vilkaviškio r. Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sutuoktinio vardu išduotą Orderį Nr. (duomenys neskelbtini) „suteikiantį teisę apsigyventi bute vietinės tarybos, valstybės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos name“ (toliau ir – Orderį). Pareiškėja taip pat nurodė, kad daugiabutis (18 butų) gyvenamasis namas, kuriame yra jos valdomas butas (toliau ir – ginčo butas), buvo statomas 1987-1988 m. m. laikotarpiu tam įsteigto prie tuometinės Pilviškių statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo „Sūduva“ konkretaus gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Sūduva“, jos tuometinis sutuoktinis bylos suinteresuotas asmuo R. M. buvo šio kooperatyvo narys. Namas buvo pastatytas kaip minėto kooperatyvo nuosavybė, statybos rangos darbai finansuojami iš kooperatyvo narių pirminių įnašų, kurie sudarė po 30 proc. nuo konkretaus buto statybos sąmatinės vertės, likusi 70 proc. statybos vertės buvo finansuota tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko pagal su kooperatyvu sudarytą kredito sutartį. Pagal pastarosios sąlygas kooperatyvo nariai, taigi ir ji su suinteresuotu asmeniu R. M., kas ketvirtį mokėjo kredito grąžinimo įmoką (pajų) į kooperatyvo sąskaitą banke. Po Nepriklausomybės 1990 m. atkūrimo (tikslesnio laiko nebeprisimenanti), kuomet šalyje buvo pradėta valstybiniam butų fondui priklausiusių butų privatizacija, kooperatyvo nariai visuotiniame susirinkime priėmė sprendimą namo statybai paimtą kreditą (jo dalis kiekvienam iš butų) grąžinti prieš terminą, kam bankas neprieštaravo. Po šito visi kooperatyvo nariai, taigi ir ji su suinteresuotu asmeniu, bankui sumokėjo (grąžino) likusią kiekvienam iš butų tekusią paskolos dalį (pajų), buvo atlikti namo kadastriniai matavimai, sudarytos (parengtos) butų namų valdos techninės apskaitos bylos bei butai, tame tarpe ir jos valdomas, įregistruoti Nekilnojamo turto registre, o pats kooperatyvas likviduotas. Tačiau nei kooperatyvo nariu buvęs suinteresuotas asmuo R. M., nei buto valdymą po santuokos su juo nutraukimo viena perėmusi ji pati į kooperatyvo administraciją su prašymu išduoti pažymą apie pajaus visišką išpirkimą nesikreipė, toks dokumentas jiems parengtas ir išduotas nebuvo, nuosavybės teisė į jos valdomą butą iki šiol neįregistruota. Nutraukiant santuoką 2007 m. kovo 2 d. teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji su suinteresuotu asmeniu R. M. susitarė, kad po jų santuokos nutraukimo teisės į šį butą atitenka (lieka) jos nuosavybėn, nors šio susitarimo rašytiniame sutarties turinyje konkrečiau ir nenurodė, suinteresuotas asmuo šio susitarimo neginčija ir jo faktą patvirtina. Nuo apsigyvenimo bute orderio pagrindu dienos ji, pareiškėja, mokanti komunalinius mokesčius bei kaupiamąsias lėšas namui išlaikyti bei išsaugoti. Visą šį 35 m. laikotarpį butas jos naudojamas ir valdomas kaip sava nuosavybė, jokių abejonių ar ginčų dėl šio nekilnojamojo turto niekada su jokiais asmenimis, valstybe ar savivaldybe nebuvo ir nėra, šis turtas (butas) niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė - Daiktinės teisės į butą Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruotos.

3. Suinteresuotas asmuo R. M. su pareiškimu visiškai sutiko ir prašo jį patenkinti, patvirtino, kad 1984 – 2007 m. m. buvo santuokoje su pareiškėja, nutraukdami santuoką susitarė, kad teisės į butą atitenka pareiškėjai, tokį susitarimą visiškai patvirtina ir ginčo dėl vienos pareiškėjos teisių į šį butą nekelia. Suinteresuotas asmuo taip pat visiškai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie konkretaus gyvenamo namo, kuriame yra pareiškėjos valdomas butas, statybos kooperatyvo įsteigimą prie tuometinės gamyklos „Sūduva“, kad jis dirbo gamykloje ir buvo šio kooperatyvo nariu, kad namas buvo pastatytas iš kooperatyvo narių pirminių įnašų, lygių 30 proc. visos kiekvieno buto statybos vertės, šį įnašą maždaug 3600 – 4000 tuometinių rublių jis pats asmeniškai iš bendrų su pareiškėja lėšų (santaupų) įnešęs į kooperatyvo banko sąskaitą, likusiems 70 proc. statybos kaštams padengti kooperatyvas su tuometiniu Lietuvos žemės ūkio banku sudarė paskolos (kredito) sutartį, kas ketvirtį asmeniškai į kooperatyvo sąskaitą mokėjo kredito grąžinimo įmokas (pajų), kuris buvo maždaug 112 rublių, o visa buto statybos (pajaus) vertė sudarė maždaug 12000 rublių. Suinteresuotas asmuo taip pat visiškai patvirtino aplinkybes, kad, prasidėjus šalyje butų privatizacijos procesui, visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime buvo priimtas sprendimas kredito likutį grąžinti prieš terminą, bankas tam neprieštaravo, jis galutiniam butui tekusios paskolos dalies grąžinimui į banko sąskaitą įnešė apie 4000 rublių, taigi tiek su kooperatyvu, tiek su dalį statybos finansavusiu banku jis su pareiškėja visiškai atsiskaitė dar iki jų santuokos nutraukimo 2007 m., prie namo statybos nei valstybė, nei savivaldybė, nei gamykla neprisidėjo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą pareiškė, jog neturi duomenų, patvirtinančių, kad ginčo butas nebuvo įgytas pareiškėjos nurodomu būdu, suinteresuotas asmuo neprieštarauja nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymui ir pareiškimo patenkinimui, jeigu teisme bus įsitikinta, jog namas, kuriame yra ginčo butas, nebuvo sukurtas (pastatytas) iš valstybės lėšų ar dėl kitų priežasčių nepateko į valstybinį butų fondą, kuris, jeigu nebuvo privatizuotas ar kitu teisėtu būdu perleistas tretiesiems asmenims, pripažįstamas valstybės nuosavybe.

5. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog ginčo butas nebuvo privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymo taikymo procedūras ir nebuvo bei nėra perduotas savivaldybei (suinteresuotam asmeniui) kaip valstybei galintis priklausyti neprivatizuotas turtas. Dėl pareiškimo patenkinimo galimybės savivaldybė laikosi iš esmės analogiškos nuomonės kaip ir pirmasis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, t. y. kad pareiškimas gali būti patenkintas tik tokiu atveju, jeigu namas, kuriame yra ginčo butas, nebuvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas, kas savo ruožtu sudarytų absoliučią kliūtį galimybei pareiškėjai į tokį turtą įgyti nuosavybę įgyjamąja senatimi.

6. Liudytoju teisme apklausta namą, kuriame yra pareiškėjos valdomas butas, stačiusio gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Sūduva“ prie to paties pavadinimo statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo sekretorė-buhalterė, o taip pat ir narė, O. N. patvirtino, kad toks kooperatyvas buvo įsteigtas 1987 metais, savivaldybėje įregistruoti jo įstatai, pirmininku išrinktas šiuo metu jau miręs A. N., ji pati – sekretoriumi-buhalteriu, buvo atidaryta kooperatyvo sąskaita tuometiniame Lietuvos žemės ūkio banke, pagamintas antspaudas, baigus namo statybą bei pasikeitus teisiniam reguliavimui (nustojus galioti Butų kodeksui ir kt.), kooperatyvas buvo likviduotas. Konkretaus namo (18 butų) statybą kooperatyvas vykdė iš dviejų šaltinių : a) kooperatyvo narių pirminių įnašų, buvusių lygių 30 proc. nuo kiekvieno iš butų statybos vertės, b) paskolos (kredito) sutarties 25 m. terminui su minėtu banku pagrindu gautomis lėšomis (likusi 70 proc. statybos kaštų dalis). Įmokas pagal šią sutartį kooperatyvas mokėjo bankui kartą per ketvirtį gautomis iš kooperatyvo narių įmokų (pajų) į kooperatyvo sąskaitą lėšomis. Apie 1991 – 1992 m. m. visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime buvo priimtas sprendimas likusią neišmokėtą kredito (paskolos) dalį bankui grąžinti prieš terminą, pats bankas tam neprieštaravo, visi be išimties kooperatyvo nariai, tame tarpe ir pareiškėja su tuometiniu sutuoktiniu, su banku pagal sutartį visiškai atsiskaitė, galutinio atsiskaitymo (paskolos grąžinimo) suma siekė maždaug 4-5 tūkstančiai tuometinių rublių vienam butui. Po šito kooperatyvo pirmininkas užsakė namo butų kadastrinius matavimus, šie buvo atlikti, parengtos butų techninės apskaitos bylos, butai įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Tačiau tam, kad įregistruoti kooperatyvo nario nuosavybę Nekilnojamo turto registre, buvo reikalinga kooperatyvo pirmininko ir jos pasirašyta specialios formos pažyma apie visišką pajaus išmokėjimą, daliai narių jų prašymu pažymos buvo parengtos ir išduotos, tačiau kita dalis kooperatyvo narių, tame tarpe ir pareiškėja ir (ar) jos sutuoktinis, tokios pažymos neprašė, ji nebuvo parengta ir išduota tuo metu galiojusių teisės aktų tvarka. Po kooperatyvo likvidavimo to padaryti tapo nebeįmanoma.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjos rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais tvirtinamos bei suinteresuotų asmenų neginčijamos, o R. M. pripažįstamos ir paties paaiškinimais bei ir liudytojos O. N. parodymais patvirtintos aukščiau aprašytos aplinkybės (punktai 2-3, 6) dėl buto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra leistinai ir pakankamai įrodytos ir rašytiniais bei oficialiais rašytiniais įrodymais : tuometinio Vilkaviškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 42 „Dėl gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Sūduva“ įsteigimo“ bei jo priedėliu, kooperatyvo narių vardiniu sąrašu; Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu apie ginčo buto suformavimą ir įregistravime šiame registre atskiru nekilnojamo turto vienetu 1992 m. gegužės 20 d., VĮ „Registrų centras“ duomenimis, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Sūduva“ prašymu (neišlikęs), 1988 m. birželio 14 d. tuometinio Vilkaviškio r. Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotu orderiu Nr. 22, pažyma apie pareiškėjo deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą ginčo bute, santuokos liudijimu, 2007 m. kovo 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-374-91/2007 nutraukti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (kartu patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių), paskelbimu internete apie bylos iškėlimą teisme.

8. Dėl padarytų išvadų teismas vertina aukščiau aptartus duomenis (punktai 2, 3 ir 6), kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma sudaro nuoseklią ir loginę bylai reikšmingų įvykių grandinę, pakankamais spręsti, kad pareiškėjos byloje nurodytos ir papildomai paaiškintos, suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Vilkaviškio r. savivaldybės neginčijamas bei suinteresuoto asmens R. M. visiškai pripažįstamos bei patvirtintos neturinčio jokio intereso byloje, todėl itin patikimais, liudytojos O. N. parodymais, aplinkybes šioje byloje nustatytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 178 ir 180 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei CPK 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pat pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, nustatytas CK 4.47 straipsnio 11 punktu. Kad nustatyti, jog daikto valdymas transformavosi į nuosavybės teisę pagal CK 4-os knygos 3-iojo skirsnio (įgyjamoji senatis – 4.68 – 4.71 straipsnius) taisykles, turi būti faktinis pagrindas teismui konstatuoti esant visumą įstatymu tam nustatytų sąlygų : 1) asmuo nėra daikto savininkas, tačiau jį valdo kaip savą, tai yra sąžiningai užvaldęs daiktą, valdo jį kaip nuosavą turtą, nemanydamas, kad šio daikto savininkas yra kažkas tai kitas; 2) asmuo daiktą ne tik įgijo, bet ir valdo per visą įstatymu reikalaujamą laiko tarpą sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, asmuo yra įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į daiktą nei jis ir per visą valdymo laiką nežino apie kliūtis, trukdančias jam šį konkretų daiktą įgyti savo nuosavybėn; 3) asmuo daiktą valdo teisėtai. Kad valdymą pripažinti teisėtu, daiktas, dėl kurio sprendžiama, pagal įstatymą gali būti privačios nuosavybės objektu ir nėra valstybės ar savivaldybės turtu. Jeigu daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tai jis turi būti pastatytas statybą jos vykdymo laiku reglamentavusių teisės aktų nustatyta tvarka (legali statyba). Įstatymu yra preziumuojama, kad daikto valdymas yra teisėtas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), ši įstatyminė prezumpcija suinteresuotų asmenų gali būti ginčijama, tačiau tokiu atveju neteisėtumo aplinkybės įrodinėjimo našta tenka teisėtumą ginčijančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis); 4) daiktas turi būti valdomas atvirai, nesislepiant ir ne mažiau kaip 10 metų, jeigu tai nekilnojamas daiktas.

10. Aukščiau aptartų duomenų, kurie nėra prieštaringi, vieni kitus patvirtina ir papildo, visuma teismas nustatė, kad pareiškėja byloje leistinai ir pakankamai įrodė visas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi iki galo nuosavybės teisės į ginčo butą jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (1983 m. vasario 28 d. Lietuvos ministrų tarybos nutarimu Nr. 75 patvirtintų „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“ (toliau ir – Įstatų) 18 ir 22 punktai, 2009 m. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/009 23-ias punktas), butą ji kartu su tuometiniu sutuoktiniu bylos suinteresuotu asmeniu R. M. pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai ir atvirai (legaliai apsigyvenusi pagal vietos savivaldos institucijos išduotą teisės aktų nustatytos formos orderį (Įstatų 22 punktas), daiktinės teisės į butą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų vardu, - tai nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens turtas (Įstatų 18 punktas, Lietuvos Respublikos Butų kodekso (toliau ir – Butų kodekso) (galiojo nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d.) 5 ir 6 straipsniai), jis nebuvo sukurtas valstybės ar savivaldybės lėšomis, nebuvo priskiriamas valstybiniam butų fondui ir sudarė atskirą savarankišką bei specifinį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą, nuosavybės į tokio fondo butus įgijimo tvarka ir sąlygos buvo reglamentuota atskiru teisiniu reguliavimu ir šį fondą sudariusiems butams nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo nuostatos. Pareiškėja ginčo butą valdo ir naudoja atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų (daugiau nei 35 metus), ji jį valdo kaip savo, elgiasi kaip jo savininkas (naudoja, prižiūri, remontuoja moka mokesčius) ir suvokia, kaip pati tvirtina, jog kiti asmenys į jį neturi daugiau teisių už ją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijusi nuosavybės teisę į butą, (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijų įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis