Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-720-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-13
Bylos Nr.
2A-720-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
J. V., Ž. V., J.
Ieškovas
AB bankas „Hansabankas“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-720-302/08Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 63.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant atsakovei J. V. , jos atstovei adv. Onai Vitartienei,atsakovui Ž. V. ,ieškovo atstovui adv. Ryčiui Paškauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovams Ž. V. , J. V. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB bankas „Hansabankas“ (toliau tekste – Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Ž. V. ir J. V. solidariai 46 562,68 Lt skolą ir 8,90 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 3 084,93 Lt kreditą, 9,40 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos 1857,97 Lt sumos, 7 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 35 940 Lt negrąžintos paskolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito (paskolos) grąžinimo, bei priteisti 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad AB bankas „Hansabankas“ 2004-07-15 sudarė su atsakovu Ž. V. vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas paėmė 5 000 Lt paskolą, 2004-07-15 J. V. pasirašė laidavimo sutartį už šią paskolintą pinigų sumą. Pagal 2004-07-29 vartojimo kredito sutartį Ž. V. buvo suteikta 3 000 Lt paskola, už kurią laidavo atsakovė 2004-07-29 laidavimo sutartimi. 2005-08-24 atsakovai su ieškovu pasirašė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jiems buvo suteikta 40 000 Lt paskola. Atsakovams savo įsipareigojimų neįvykdžius, sutartys su jais buvo nutrauktos. 2006-10-01 dienai atsakovų solidari skola su priskaičiuotais bei nesumokėtais palūkanomis, delspinigiais už palūkanas bei delspinigiais už kreditą pagal visas minėtas vartojimo kredito sutartis sudarė 46 562,68 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal šias sutartis atsakovai privalo mokėti ieškovui atitinkamai 8,90 proc., 9,40 proc. ir 7 proc. dydžio metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio iki kredito grąžinimo ieškovui dienos.

Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007-04-26 sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo buvo priteista atsakovui Ž. V. vykdyti išvardintus kreditinius įsipareigojimus. Apie teismo procesą ieškovas buvo įspėtas, tačiau neįstojo į bylą suinteresuotu asmeniu, nepareiškė jokių pretenzijų.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų Ž. V. ir J. V. ieškovo AB banko „Hansabankas“ naudai solidariai 46 562,68 Lt skolą, 8,90 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 3084,93 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2007-10-23 iki visiško kredito grąžinimo, 9,40 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 1 857,97 Lt dydžio kreditą, skaičiuojant nuo 2007-10-23 iki visiško kredito grąžinimo, ir 7 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 35 940,02 Lt dydžio kreditą, skaičiuojant nuo 2007-10-22 iki visiško kredito grąžinimo. Priteisė iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2007-10-22 iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad abu bendraatsakovai Ž. V. ir J. V. privalo solidariai atsakyti atsakovui AB bankui „Hansabankas“ pagal išvardintas vartojimo kredito sutartis. Teismas nurodė, kad ieškovui gavus pranešimą 2006-02-08 apie teismo procesą, pradėtą dėl santuokos tarp atsakovų nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, kur santuokos nutraukimo sutartyje nurodyta, jog atsakovas ketino prisiimti įsipareigojimus ieškovui pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį, tačiau ieškovas nebuvo įtrauktas suinteresuotu (trečiuoju asmeniu), todėl ieškovui 2007-04-26 sprendimas jo atžvilgiu prejudicinės galios neturi, nes nėra įstatyme numatytų sąlygų. Teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos 2005-08-24 vartojimo kredito sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos nedalyvaujant vienai iš šios sutarties šalių - kreditoriui (ieškovui), ieškovas turėjo teisę nutraukti šią kredito sutartį su atsakovais jiems nevykdant sutartyje nustatytų reikalavimų.

Teismas konstatavo, jog kitose vartojimo kredito sutartyse, kurios sudarytos 2004-07-15 ir 2004-07-29 tarp ieškovo ir atsakovo Ž. V. laiduotoju yra atsakovė J. V. , todėl pagal šias sutartis ji atsako solidariai su bendraatsakovu Ž. V. , nes nėra jokių įrodymų, kad jos kaip laiduotojos pareigos pagal šias sutartis pasibaigė, be to, minėtame teismo sprendime šių sutarčių kreditinių įsipareigojimų vykdymo pakeitimai nėra numatyti.

Šalies argumentai

Atsakovė J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-04-08 teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo motyvai, jog atsakovė kartu su Ž. V. privalo vykdyti prievolę pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį, yra nepagrįsti, kadangi AB bankas „Hansabankas“ žinojo apie tarp atsakovų vykstantį santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo procesą, tačiau savo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu nepasinaudojo. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nenoras bendradarbiauti, spręsti sutartinius įsipareigojimus. Kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-26 sprendimas, kuriuo Ž. V. buvo priteistas vykdyti kreditorinis įsipareigojimas pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį, yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią, nes sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovę bendraskole, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Ieškovas tinkamai neinformavo atsakovės apie 2004-07-15 ir 2004-07-29 vartojimo kredito sutarčių netinkamą vykdymą bei apie šių sutarčių vienašališką nutraukimą prieš terminą. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog pretenzijos buvo išsiųstos ir įteiktos atsakovei tinkamai, tokiu būdu pažeidė jos kaip laiduotojos teises. Tokiu būdu teismas nesiaiškino visų aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant ginčus dėl prievolinių santykių.

Atsiliepimas

Ieškovas AB bankas „Hansabankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas savarankiško reikalavimo atsakovų santuokos nutraukimo byloje nereiškė ir šioje byloje nedalyvavo, todėl priimtas teismo sprendimas dėl prievolės pagal minėtą kredito sutartį priteisimo iš atsakovo negali būti aiškinamas kaip pakeičiantis sudarytą vartojimo kredito sutartį, pagal kurią abiejų bendraskolių atsakomybė yra solidari. Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje nustatyta tarpusavio bendraskolių atsakomybė, o be kreditoriaus, t.y. ieškovo, suformuluoto reikalavimo teismas negalėjo savarankiškai priteisti vykdyti prievoles vienam iš bendraskolių.

Apeliacinio skundo argumentas dėl 2007-04-26 teismo sprendimo prejudicinės galios nepagrįstas, nes ieškovas šioje byloje nedalyvavo.

Apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą atsakovė buvo informuota tinkamai. Apeliantė nelaikytina sąžininga, nes ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nenurodė prisiimtų įsipareigojimų bankui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teisių garantijas dalijant santuokoje įgytą turtą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis) pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtintus Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje, tokie pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).

Nustatyta, jog AB bankas „Hansabankas“ ir Ž. V. 2004-07-15 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 04-028164-VA, pagal kurią buvo suteiktas 5 000 Lt kreditas Ž. V. (b.l. 5-8), tą pačią dieną bankas pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04-028164-LA1 su J. V. , kuria pastaroji laidavo, jog Ž. V. įvykdys visus įsipareigojimus pagal 2004-07-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 04-028164-VA (b.l. 9). 2004-07-29 tarp AB banko „Hansabankas“ ir Ž. V. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 04-030138-VA, pagal kurią buvo suteiktas 3 000 Lt kreditas (b.l. 10-13), tą pačią dieną tarp banko ir J. V. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 04-030138-LA1, pagal kurią buvo laiduota, jog Ž. V. įvykdys visus įsipareigojimus pagal 2004-07-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 04-030138-VA (b.l. 14). 2005-08-24 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 05-055014-VA tarp AB banko „Hansabankas“ ir Ž. V. bei J. V. , pagal kurią bankas suteikė 40 000 Lt paskolą, kurios paskirtis – namo remontas (b.l. 15-18). 2005-08-24 vartojimo kredito sutartyje nurodyta, jog kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas bei kitus mokėjimus yra solidari ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. J. V. 2006-06-20 kreipėsi į AB „Hansabankas“ informuodama apie tai, jog ji kreipėsi į teismą dėl santuokos, sudarytos tarp jos ir Ž. V. , nutraukimo, nurodydama, jog pageidauja, kad pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį prievoles prisiimtų Ž. V. , kuris vienas naudojasi gautais pinigais (b.l. 54). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė tarp J. ir Ž. V. sudarytą santuoką, 2000-07-28 įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1693), padalino santuokoje įgytą turtą, pripažindamas J. V. teisę į 2/3 dalis, o Ž. V. – į 1/3 dalį bendro turto. Priteisė J. V. vykdyti kreditorinius įsipareigojimus: bankui AB „Parex bankas“, su kuriuo 2005-06-09 ji sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/480, o 2005-08-25 – vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/282. Priteisė Ž. V. vykdyti kreditorinius įsipareigojimus: UAB DnB NORD lizingui, su kuriuo jis 2005-01-25 sudarė sutartį Nr. 2005/01-L23 ir įgijo automobilį, bankui AB „Hansabankas“, su kuriuo 2005-08-24 sudarė paskolos sutartį Nr. 05-055014-VA ir kt. (b.l. 48-53).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vartojimo kredito sutarčių, sudarytų su buvusiais sutuoktiniais, neįvykdymo teisinių padarinių, atsakomybės paskirstymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį buvo priskirtas vykdyti atsakovui - Ž. V. , todėl šiuo teismo sprendimu nepagrįstai priteistas susidaręs įsiskolinimas iš abiejų atsakovų solidariai, nes AB bankas „Hansabankas“ žinojo apie tarp atsakovų vykstantį santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo procesą, tačiau savo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, be pagrindo nepasinaudojo.

Kolegija, sutikdama su apeliante, konstatuoja, kad negalima sutikti su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteistas susidaręs įsiskolinimas pagal 2005-08-24 kredito vartojimo sutartį iš abiejų atsakovų solidariai, ji yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iškėlus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių V., Bankas buvo informuotas apie tokios bylos iškėlimą, kaip tai yra numatyta Civilinio proceso kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje, 2006-02-08 gavo V. prašymą, adresuotą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, jog šalys susitaria, jog Ž. V. prisiima įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį (b.l. 82). Be to, 2006-06-20 Bankas buvo informuotas apie tai, kad J. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo ir pageidauja, jog pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį prievolių vykdymą prisiimtų atsakovas, nes tik jis vienas naudojasi pinigais (b.l. 85). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tokios reikšmingos aplinkybės, jog teismo sprendimu padalinus atsakovų santuokoje įgytą turtą ir paskirsčius sutuoktiniams kreditorinius įsipareigojimus, būtent atsakovui Ž. V. buvo priteista vykdyti kreditorinį įsipareigojimą AB bankui „Hansabankas“, su kuriuo 2005-08-24 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 05-055014-VA, toks sprendimas įsiteisėjo ir įgijo res iudicata galią. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, žinodamas apie iškeltą bylą dėl santuokos, sudarytos tarp atsakovų, nutraukimo, ir santuokoje įgyto turto, taip pat kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, sąmoningai nesiėmė jokių priemonių, kad jo kaip kreditoriaus turtiniai interesai būtų kuo tinkamiau ir veiksmingiau apsaugoti, bei neįstojo į bylą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisėmis. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog patenkinus Banko reikalavimą priteisti įsiskolinimą solidariai iš abiejų atsakovų, Bankas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 5 dalimi, įgytų teisę reikalauti įvykdyti tokį sprendimą tiek iš abiejų skolininkų solidariai, tiek iš vieno jų, o esant santuokai tarp šalių nutrauktai ir nebelikus bendro turto, įsiskolinimas gali būti priteisiamas iš kiekvieno bendraskolio asmeninio turto, toks nesąžiningas kreditoriaus interesų teisių įgyvendinimas nepagrįstai suvaržytų ne tik atsakovės, bet ir kitų kreditorių, kurių atžvilgiu atsakovei paskirta vykdyti kreditorinius įsipareigojimus įsiteisėjusiu teismo spendimu dėl santuokos nutraukimo, teises ir turtinius interesus.

Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pagal Civilinio kodekso 1.5 straipsnį, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 ir 6 dalis, teismas, veikdamas savo nuožiūra, taip pat aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja teismą šalių ginčus spręsti taip, kad konkrečioje byloje būtų priimtas kiek įmanoma teisingausias sprendimas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti susidariusį įsiskolinimą pagal minėtą sutartį iš abiejų atsakovų solidariai.

Kolegijos vertinimu, ieškovo argumentas, kad jis negalėjo įstoti į bylą dėl santuokos nutraukimo iki to momento, kol nesužinojo apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, neatleidžia jo nuo pareigos naudotis jam priklausančiomis teisėmis sąžiningai. Bankas, dar 2006-08-09 nustatęs, jog vartojimo kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai vykdomi netinkamai, be to, informavęs atsakovus apie tai, jog ketina vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartis (b.l. 76-79), turėdamas ypač didelės patirties finansiniuose santykiuose ir būdamas šios srities profesionalas, nes Bankas yra kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei jų skolinimu, taip pat verčiasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka verčiasi kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę (AB banko „Hansabankas“ statuto 1 p., b.l. 24), elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo tuo, jog jam nepasinaudojus teise įstoti į bylą dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovų, su kuriais 2005-08-24 sudaryta kredito vartojimo sutartis, pagal kurią jų atsakomybė už sutarties vykdymą yra solidari, trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir atitinkamai nepareiškus savo nuomonės dėl to, kokiu būdu turėtų būti paskirstytos iš minėtos sutarties kylančios prievolės, gali kilti sunkumų dėl tinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Atsižvelgiant į tokį pasyvų ieškovo elgesį, jo vengimą bendradarbiauti su atsakovais sprendžiant klausimą dėl prievolių paskirstymo pagal nurodytą sutartį, nesant duomenų, jog Banko kaip kreditoriaus teisės yra kaip nors pažeidžiamos, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės kaip solidarios skolininkės 40 709,44 Lt skolos, palūkanų, 7 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 35 940,02 Lt kreditą nuo 2007-10-22 iki visiško kredito grąžinimo, yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria apylinkės teismas priteisė iš abiejų atsakovų solidariai 5 853,24 Lt paskolos bei palūkanų, delspinigių pagal 2005-07-14 ir 2006-07-29 vartojimo kredito sutartis, nurodant, jog kreditorius - ieškovas tinkamai neinformavo apeliantės apie 2004-07-15 ir 2004-07-29 vartojimo kredito sutarčių netinkamą vykdymą bei apie šių sutarčių vienašališką nutraukimą prieš terminą, tokiu būdu pažeidė jos kaip laiduotojos teises.

Kolegija konstatuoja, jog ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo institutą, todėl ji paliktina nepakeista. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vartojimo kredito sutartyse, sudarytose 2004-07-15 ir 2004-07-29 tarp ieškovo ir atsakovo Ž. V. , J. V. nurodyta kaip laiduotoja, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.81 straipsnio 1 dalimi, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis, o 2004-07-15 ir 2004-07-29 laidavimo sutartyse, sudarytose tarp Banko ir atsakovės J. V. , nurodyta, jog laiduotojos atsakomybė yra solidari.

Skirtingai nei 2005-08-24 kredito vartojimo sutartis, teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodytos vartojimo kredito sutartys nebuvo įtrauktos į bendrą turtą, dalintiną tarp sutuoktinių, ginčo dėl to, kokio pobūdžio prievolės kyla iš šių sutarčių, nekilo, todėl kolegija daro išvadą, jog teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą priteisti susidariusį įsiskolinimą solidariai iš abiejų atsakovų.

Apeliacinio skundo argumentas, jog kreditorius – ieškovas netinkamai informavo atsakovę J. V. apie tai, jog nurodytos ginčo sutartys yra netinkamai vykdomos, nėra duomenų apie tai, kad ieškovo atsakovei siųstos pretenzijos būtų tinkamai įteiktos, neatleidžia atsakovės kaip laiduotojos nuo atsakomybės solidariai atsakyti pagal prievoles, kylančias iš nurodytų kredito vartojimo bei laidavimo sutarčių, juo labiau, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad ji išmokėtų susidariusį įsiskolinimą pagal šias sutartis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir pritaikymo yra pagrindas pakeisti apylinkės teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi teismo sprendimas yra keičiamas, atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus iš dalies ir atmetus ieškinio reikalavimą dėl 40 709,44 Lt skolos ir palūkanų priteisimo solidarios atsakovės atžvilgiu, iš atsakovų solidariai priteistas žyminis mokestis J. V. atžvilgiu mažintinas iki 176 Lt (5 853,24 Lt * 3%).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio dalies, viršijančios 123 Lt, t.y. nuo 575 Lt, žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 698 Lt (23 281,34 Lt * 3 %) (b.l. 139). Nors teismo nutartyje nurodyta, jog atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, viršijančios 123 Lt, iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kolegija, neblogindama apeliantės padėties, sprendžia, jog teismas atleido apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ne atidėjo jo sumokėjimą. Patenkinus jos pateiktą apeliacinį skundą iš dalies, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina 539 Lt (17 970,11 Lt * 3 %) žyminio mokesčio.

Apeliantė patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (~ 77 % ), remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsniu, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 770 Lt atstovavimo išlaidų proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Kolegijos nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš solidarios atsakovės J. V. 40 709,44 Lt paskolos ir palūkanų bei delspinigių pagal 2005-08-24 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-055014-VA, ir 7 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 35 940,02 Lt kreditą, panaikinti, šioje dalyje ieškinį J. V. atžvilgiu atmesti.

Iš J. V. ir Ž. V. ieškovo AB banko „Hansabankas“ naudai solidariai priteistą žyminį mokestį J. V. atžvilgiu sumažinti iki 176 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB banko „Hansabankas“ 539 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, 770 Lt bylinėjimosi išlaidų - apeliantės J. V. naudai apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidijus Žironas