- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-31-943/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01222-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- O. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo O. B. (O. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BIZNIO ERDVĖ“ ieškinį atsakovui O. B. dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BIZNIO ERDVĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo O. B. 640 028,35 Eur sumą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 640 028,35 Eur sumai areštuoti atsakovui O. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas patį atsakovą O. B. arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove), o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo O. B. turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui O. B. bei esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti atsakovui O. B. pinigines lėšas ar kitą turtą 640 028,35 Eur sumai, bei pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Ieškovės vertinimu, ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina labai didele. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, svarbu tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas žinodamas, kad pinigines lėšas gavo nepagrįstai, negrąžino šių lėšų bendrovei, kas laikytina nesąžiningu atsakovo elgesiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
4. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
5. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas žinodamas, kad pinigines lėšas gavo nepagrįstai negrąžino šių lėšų bendrovei, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nesudaro pagrindo savaime spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į kartu su ieškiniu pateiktus priedus, iš kurių matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atliko patikrinimą dėl bankrutavusios UAB „BIZNIO ERDVĖ“ išmokėtų išmokų susijusiems asmenims, tarp jų ir atsakovui išmokėtos 1 163 636,94 Lt sumos. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendime užfiksuota, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. rugsėjo 9 d. atliko ir atsakovo mokestinį patikrinimą, kurio metu atsakovas nei dokumentų, patvirtinančių paskolų suteikimo faktą (banko pavedimų, išrašų, kasos orderių), nei kitos informacijos susijusios su paskolų teikimu nepateikė. Pateiktame paaiškinime atsakovas teigė, kad perduodant pinigus bendrovės direktoriui jokie dokumentai nebuvo surašomi, nurodė neprisimenantis pinigų perdavimo aplinkybių, nei kada, nei kokiomis sumomis pinigai buvo perduodami, negalėjo atsakyti ar visa skola jam yra grąžinta. Teismo vertinimu, toks asmens elgesys, kuomet su bendrove susijusiems asmenims skolinamos ir grąžinamos didelės lėšų sumos, vengiant įforminti šiuos sandorius įstatymų nustatyta tvarka, bei vengiant pateikti reikšmingą informaciją tokią veiklą tiriančioms valstybėms institucijoms negali būti suderinamas su sąžiningo asmens standartu.
6. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma – 640 028,35 Eur, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele bei galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kadangi šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovas O. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, pakeisti naudojimosi areštuotu turtu tvarką, įpareigojant antstolį nustatyti atsakovui O. B. pinigų sumą areštuotoje SEB banko sąskaitoje, 3 000 Eur per mėnesį, kuria atsakovas galėtų disponuoti šeimos išlaikymui ir teisinių paslaugų apmokėjimui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinyje reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, kas akivaizdžiai matyti jau prima facie patikrinimo metu. Išmokėtos lėšos yra paskolos grąžinimas, kurią atsakovas yra suteikęs ieškovei, kad ši galėtų vykdyti verslą. Ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat neegzistuoja pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti. Į bylą nėra pateikta atsakovo nesąžiningumo ar grėsmę būsimo sprendimo vykdymui patvirtinančių duomenų. Atsakovas niekada neslėpė savo turto. Kaip matyti iš turto arešto akto, atsakovas savo vardu laiko reikšmingą turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris yra tinkamai registruotas. Atsakovas bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija – nedelsiant atvyko paprašius išdėstyti faktines aplinkybes, o po Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo savo turto nesiėmė slėpti, kadangi neturi pagrindo to daryti. Visi atsakovo gauti mokėjimai yra teisėti, nes tai buvo paskolos grąžinimas.
7.2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo paskirties bei neproporcingu ir neekonomišku mastu suvaržo atsakovo interesus. Atsakovas prašo pakeisti naudojimosi areštuotu turtu tvarką. Skundžiama nutartimi teismas atsakovui leido disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, tačiau atsakovas šiuo metu pajamų negauna, negauna ir jo sutuoktinė, todėl leidžiant atsakovui disponuoti išimtinai neegzistuojančiomis darbo pajamomis, ir neleidus naudotis jokiomis lėšomis, esančiomis areštuotoje atsakovo sąskaitoje, atsakovui ribojama teisė į gynybą, todėl yra pagrindas pakeisti naudojimosi areštuotu turtu tvarką, bei nustatyti atsakovui 3 000 Eur per mėnesį sumą areštuotoje SEB banko sąskaitoje, kuria atsakovas galėtų disponuoti šeimos išlaikymui ir teisinių paslaugų apmokėjimui ginantis nuo nepagrįsto didelės vertės reikalavimo (640 028,35 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „BIZNIO ERDVĖ“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Negalima daryti išvados, kad ieškovė yra pasirinkusi akivaizdžiai negalimą bendrovės teisių gynimo būdą. Argumentas dėl ieškinio senaties termino bus įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsakovas teigia, kad jis pinigus gavo kaip paskolos grąžinimą ir surinks tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau mokestinio patikrinimo metu atsakovas nurodė, jog jokie dokumentai perduodant nebuvo surašomi, tad akivaizdu, jog jokie dokumentai neegzistuoja.
8.2. Būtent aplinkybės dėl atsisakymo pateikti dokumentus ar įrodymus, kurie patvirtintų ir įrodytų atsakovo dėstomas aplinkybes pagrindžia atsakovo nesąžiningumą.
8.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos bei atitinka jų taikymo paskirtį. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų kokio dydžio piniginės sumos jam yra reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui. Taip pat nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą mažinti, atsižvelgiant į tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nes dėl ieškinio senaties taikymo bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikia papildomus įrodymus: 2020 m. spalio 30 d. V. N. pranešimą, 2020 m. spalio 22 d. turto aprašą, laišką SEB bankui, SEB banko nurodymą atlikti mokėjimą, sutuoktinės J. B. registracijos darbo biržoje pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad dalimi pateiktų įrodymų apeliantas grindžia tai, jog jis kreipėsi dėl dokumentų gavimo į SEB banką, teismas sprendžia, jog šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo), o kita pateiktų įrodymų dalimi siekiama pagrįsti prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką, teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina kartu su atskiruoju skundu papildomai pateiktus šiuos įrodymus – 2020 m. spalio 22 d. turto aprašą ir sutuoktinės J. B. registracijos darbo biržoje pažymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nusprendęs, kad egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes atskiruoju skundu šios sąlygos egzistavimas nėra ginčijamas.
8. Apeliantas, atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, teigia, kad apeliantui išmokėtos lėšos yra paskolos grąžinimas, kurią atsakovas yra suteikęs ieškovei, kad ši galėtų vykdyti verslą. Taip pat nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir neegzistuoja pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 640 028,35 Eur, kaip nepagrįstai iš ieškovės gautą turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, ieškovės vertinimu, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pagrindžiantys reikalavimus, o tai, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje, yra pakankama konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą. Tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nereiškia, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui ir jog toks reikalavimas negali būti reiškiamas. Pažymėtina, kad teismas dėl ieškinio senaties taikymo / atnaujinimo galės pasisakyti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, t. y. šioje proceso stadijoje – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti tokių aplinkybių. Tai, ar lėšos atsakovui buvo išmokėtos kaip paskolos grąžinimas taip pat bus nustatyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, nes būtent šios aplinkybės ir sudaro bylos įrodinėjimo dalyką. Vien tai, kad atsakovas turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovei, tikėtina, palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus, susipažinus su procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tikėtina, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, kas sudarė pagrindą teismui vertinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
Dėl naudojimosi areštuotu turtu tvarkos
12. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Teismas ginčijama nutartimi įtvirtino leidimą atsakovui iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu, leido atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo paskirties bei neproporcingu ir neekonomišku mastu suvaržo atsakovo interesus. Skundžiama nutartimi teismas atsakovui leido disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, tačiau atsakovas šiuo metu pajamų negauna, negauna ir jo sutuoktinė, todėl leidžiant atsakovui disponuoti išimtinai neegzistuojančiomis darbo pajamomis, ir neleidus naudotis jokiomis lėšomis, esančiomis areštuotoje atsakovo sąskaitoje, atsakovui ribojama teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo pakeisti naudojimosi areštuotu turtu tvarką, nustatant atsakovui 3 000 Eur per mėnesį sumą areštuotoje SEB banko sąskaitoje, kuria atsakovas galėtų disponuoti šeimos išlaikymui ir teisinių paslaugų apmokėjimui.
14. Iš pateiktų duomenų matyti, kad apelianto sutuoktinė 2019 m. gegužės 22 d. užsiregistravo kaip darbo ieškantis asmuo, paskutinis apsilankymas klientų aptarnavimo skyriuje buvo 2020 m. rugsėjo 24 d. Teismo vertinimu, šie duomenys yra nebeaktualūs, o duomenų, ar šiuo metu apelianto sutuoktinė dirba – nepateikta. Tačiau, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nustatant apeliantui galimybe disponuoti atitinkamo dydžio suma, gaunama būtent iš darbo užmokesčio, šiuo atveju yra neproporcingai varžanti apelianto interesus, todėl yra pagrindas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, numatant leidimą atsakovui reikiamos pinigų sumos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti panaudojimą ir iš kitų pajamų. Konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo interesų tenkinimu, nepriklausomai nuo sąskaitoje esančių lėšų pobūdžio, nustatyti yra priskirta antstolio kompetencijai, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako.
15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 straipsnis), todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau įvertinus aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nustatant apeliantui galimybe disponuoti atitinkamo dydžio suma, gaunama būtent iš darbo užmokesčio, šiuo atveju yra neproporcingai varžanti apelianto interesus, skundžiama nutartis patikslinama, numatant apeliantui leidimą reikiamos pinigų sumos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti panaudojimą ir iš kitų lėšų, esančių apelianto sąskaitoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš areštuoto turto atsakovui leidžiama atsiskaityti su ieškovu, leidžiama atsakovui gauti pinigines lėšas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis lėšomis, esančiomis atsakovo banko sąskaitoje, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, taip pat atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.