- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2-12611-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00712-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei R. B. dėl turto dalies nustatymo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas prašo:
1) pripažinti, kad D. B. ir R. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki D. B. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti, kad D. B. nuosavybės teisės priklausė ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis (duomenys neskelbtini) mirusiojo D. B. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų, todėl ieškovas kreipėsi į palikimo atsiradimo notarų biurą dėl D. B. turto paveldėjimo. Notaras nurodė, jog valstybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio pagrindu galėtų paveldėti mirusiojo D. B. turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau ji negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nėra atskirta mirusiojo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dėl to notaras pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl mirusiam priklausiusios turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nekilnojamasis turtas įregistruotas D. B. ir jo sutuoktinės R. B. vardu, todėl laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe, kurio abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.
Atsakovė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, jo palikimo nepriėmė, kadangi sutuoktinis turėjo skolų, vaiko išlaikymo įsiskolinimų. Ji neturi galimybių padengti sutuoktinio skolas, todėl jo palikimo nepriėmė, jam priklausančio turto paveldėti nenori, sutinka, kad valstybė paveldėtų sutuoktinio turto dalį – nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Atsakovės paaiškinimais, byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. B. ir R. B. susituokė (duomenys neskelbtini), D. B. (duomenys neskelbtini) mirė. D. B. ir R. B. santuoka iki D. B. mirties nebuvo nutraukta. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – 0,4700 ha žemės sklypą ir 0,1700 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkinės paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, esančias Lietuvos centrinės kredito unijos, „Swedbank“, AB, AB SEB sąskaitose mirusiojo D. B. vardu. Atsakovė R. B. po sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kitu būdu sutuoktinio palikimo nepriėmė ir neketina jo priimti. Ieškovas 2019 m. liepos 24 d. (rašto Nr. (16.6-43)SK4-8532) kreipėsi į Kelmės rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo mirus D. B.. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybei į ½ dalį mirusiojo D. B. turto, kadangi palikėjas mirė santuokoje, visas jo turtas įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tam, kad būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pirmiausiai turi būti išskirta turto dalis, priklausanti mirusiojo D. B. sutuoktinei. Kadangi sutuoktinė į notaro biurą neatvyko ir noro gauti nuosavybės teisės liudijimo į santuokoje sugyvento turto dalį po sutuoktinio mirties nepareiškė, todėl nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą valstybei į ½ dalį palikėjo D. B. turtą.
CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui, atstovaujančiam valstybę, neišduotas, Byloje nėra ginčo, kad mirusiojo turtą paveldi valstybė, nes įpėdinių neatsirado, mirusįjį D. B. pergyvenusi sutuoktinė jo palikimo nepriėmė ir neketina priimti, sutinka, kad jį paveldėtų valstybė. Nenustačius palikėjo, t. y. mirusiojo D. B., dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį.
CK 3.88 straipsnyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).
Žemės sklypai, gyvenamasis namas su ūkio paskirties pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti mirusiojo D. B. ir atsakovės santuokos metu, registruoti abiejų sutuoktinių vardu. Piniginės lėšos yra banko sąskaitose, atidarytose vieno iš sutuoktinių – mirusiojo D. B. – vardu. Galiojanti prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Mirus D. B. baigėsi D. B. ir atsakovės R. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline.
Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad D. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis santuokoje su R. B. įgyto turto – žemės sklypų, pastatų, piniginių santaupų.
Ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimo punktu prašo pripažinti, kad D. B. ir R. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki D. B. mirties valdė santuokos metu įgytą turtą. Toks reikalavimas yra prieštaringas, neatitinkantis įstatymo nuostatų, todėl atmestinas. Turtą įsigijus bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalys nenustatomos, tik preziumuojama, kad jos abiejų sutuoktinių yra lygios. Dalys nustatomos pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šiuo atveju - vienam iš sutuoktinių mirus.
Patenkinus ieškovo reikalavimą, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki bylos išnagrinėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): žyminis mokestis už reikalavimą dėl turto dalies nustatymo 75 Eur (100x75%=75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 8,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 83,54 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atmesti ieškinį dalyje dėl pripažinimo, kad D. B. ir R. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki D. B. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,54 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.