- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-1227-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07080-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- K. I.
- Atsakovas
- N. I.
- Trečiasis asmuo
- AB „TEO LT“
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. I. ir atsakovo N. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui N. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tretysis asmuo AB „TEO LT“, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė K. I. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo N. I. kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – I.; 2) nustatyti, kad nepilnamečių vaikų D. I. ir J. I. gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove; 3) nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasimatyti su vaikais: a) iki vaikams sukaks 10 m. – kiekvieną savaitgalį ir švenčių dienomis, iš anksto suderinus su ieškove dėl pasimatymo vietos ir laiko, tik ieškovės akivaizdoje, skiriant pasimatymams ne daugiau kaip po 6 val. per vieną pasimatymą ir ne daugiau kaip 60 val. per mėnesį; b) vaikams sukakus 10 m. – bet kurią dieną, iš anksto suderinus su ieškove dėl pasimatymo vietos ir laiko, atsižvelgus į vaikų nuomonę, skiriant pasimatymams ne daugiau kaip 8 val. per vieną pasimatymą ir ne daugiau kaip 120 val. per mėnesį, išskyrus, jeigu vaikai pageidautų tam skirti daugiau laiko, bet tik ieškovei sutikus su tokius pageidavimu; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, priteisiant D. I. ir J. I. atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovę paskirti šio turto tvarkytoja uzufrukto teise; 5) santuokoje įgytą turtą: miegamojo baldus, sofą, du fotelius, virtuvės baldų komplektą ir orkaitę priteisti ieškovei, neišieškant iš jos atsakovui kompensacijos; 6) fotoaparatą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; 7) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt kompensaciją už parduotą bendrą sutuoktinių turtą – automobilį „Honda CR-V“; 8) priteisti iš atsakovo 97,00 Lt kompensaciją už sumokėtą skolą TEO LT, AB, 9) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad nuo pat jų santuokos su atsakovu 2007-09-15 pradžios kildavo konfliktai dėl atsakovo agresyvumo, netolerancijos, nepatikimumo, neatsakingumo, nesąžiningumo, kurias sąlygojo atsakovo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Negavus svaigalų atsakovui dažnai kildavo psichozės priepuoliai, kurių metų jis parasdavo savikontrolę. Atsakovas dažnai išeidavo iš namų, palikdamas ieškove su sergančiu kūdikiu, negrįždavo ir naktimis. Nesutarimai kildavo ir dėl tvarkos namuose, sutuoktinio pomėgio vakarais kviestis į namus draugus, su kuriais rūkydavo marihuaną ir vakarojo iki išnaktų. Visus savo uždirbamus pinigus atsakovas išleisdavo svaigalams, todėl atsakovė pati turėjo apmokėti vaikų ir buto išlaikymo išlaidas. Susidarius tokiai situacijai ieškovė pareikalavo iš atsakovo išsikraustyti iš ieškovės tėvams priklausančio buto, atsakovas 2009-05-04 prieš išsikraustymą sujaukė visą butą, gadino jame esančius daiktus. Ieškovė tuo metu buvo nėščia ir tokie atsakovo veiksmai sukėlė didelį stresą, nuo kurio ji negalėjo ilgai atsigauti. Dėl šių aplinkybių prašo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo.
Išlaikymo vaikams atsakovas neteikia, neprisideda prie vaikų auklėjimo ir ugdymo, retai lanko vaikus. Ieškovei pajamas sudaro tik pašalpos, kurios nuo 2010-07-25 sudarys 2 851,00 Lt. Atsakovas tik vieną kartą 2009-06-19 į ieškovės sąskaitą buvo pervedęs 100 Lt vaikų išlaikymui. Kiekvienam vaikui, jų normaliam vystymuisi užtikrinti reikia kiekvieną mėnesį skirti po 1 344,00 Lt. Atsakovo gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro 1 302,85 Lt, jis neturi išlaikytinių bei jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į atsakovo elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, grasinimus sumažinti darbo užmokestį, kad nereikėtų mokėti išlaikymo, ieškovė mano, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams nevykdytų, todėl vaikų interesus užtikrintų tik išlaikymo priteisimas atsakovui priklausančiu nekilnojamu turtu.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu įgijo miegamojo baldus, sofą, virtuvės baldus, du fotelius, orkaitę, fotoaparatą, automobilį „Honda CR-V“. Fotoaparatą ieškovė naudoja kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovas veikdamas nesąžiningai ir savavališkai, be ieškovės žinios, po ieškinio padavimo 2009-10-29 pardavė automobilį „Honda CR-V“ už tyčia sumažintą 3 000 Lt kainą, todėl turėtų ieškovei kompensuoti pusę jos dabartinės rinkos vertės, t.y. 10 000 Lt. Anksčiau paminėti santuokoje įgyti daiktai yra ieškovės tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jie bus reikalingi nepilnamečiams vaikams, ieškovei persikrausčius gyventi į šį butą. Santuokoje sutuoktiniai įgijo vieną kreditorių – TEO LT, AB, kuriam ieškovė 2010-03-27 sumokėjo 194 lt skolą, kurios pusė – 97,00 Lt turi būti priteista iš atsakovo. Iki sutarties su TEO LT, AB, pabaigos ieškovė pati vykdys visas prievoles pagal šią sutartį ir kompensacijos iš atsakovo nereikalauja.
Atsakovas N. I. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – I.; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 125,00 Lt iki pilnametystės; 4) ieškovei priteisti nuosavybės teise miegamojo baldus, sofą, du fotelius, virtuvės baldų komplektą, fotoaparatą, orkaitę, o iš ieškovės atsakovui priteisti 4 762,31 Lt kompensaciją; 5) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas gali bendrauti su vaikais kiekvieną savaitgalį bei švenčių dienomis neribojant pasimatymų trukmės valandų skaičiumi; 6) visas kliento teises ir pareigas pagal 2008-05-26 sutartį su TEO LT, AB perkelti ieškovei; 7) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad santuoka išrito dėl ieškovės kaltės: po santuokos sudarymo šalys apsigyveno ieškovės tėvų bute, ieškovė nuolat ieškojo priežasčių konfliktams bei barniams, kurių priežastimi galėjo būti menkiausia smulkmena. Gimus pirmam vaikui, ieškovės elgesys nepasikeitė, buvo pastoviai blogos nuotaikos, siekė išprovokuoti konfliktus. Kilus net menkiausiam barniui, ieškovė liepdavo atsakovui išeiti iš namų ir ją palikti. Ieškovė elgesys nepasikeitė ir gimus antram vaikui. Jai nepatiko atsakovas, jo šeima ir draugai. Jiems atėjus į svečius, ieškovė juos užsipuldavo, stengėsi išvaryti. Ieškovė norėjo, kad bendravimas vyktų tik su jos šeimos nariais ir draugais, kurie kišosi į šeimos gyvenimą, darė didelę įtaką ieškovės sprendimams. Ji nesirūpino buitimi, beveik niekada netvarkydavo kambarių, nedarydavo valgyti. Atsakovas dėl tokio ieškovės elgesio jai nepriekaištavo, o pats rūpinosi maistu, ruošos darbais, remontu. 2009 m. gegužės mėnesį ieškovė pareikalavo, kad atsakovas išsikraustytų iš jos tėvams priklausančio buto, todėl nuo to laiko santuoka faktiškai iširo. Atsakovas mano, kad santuoka išrito dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas numatytas CK 3.26 -3.28, 3.30 str.
Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 1080,00 Lt, iš kurių kiekvienam vaikui gali skirti po 125,00 Lt. Toks išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis labiau atitinka vaikų teises, negu ieškovės prašomas išlaikymo priteisimas nekilnojamu turtu. Remiantis atsakovo paskaičiavimais, kiekvienam vaikui visiškai pakanka 315,07 Lt išlaikymo per mėnesį. Ieškovės gaunamos pajamos yra žymiais didesnės, todėl ji proporcingai turi padengti didesnę vaikų išlaikymo dalį, nes šiuo metu ji vidutiniškai gauna apie 5 505,23 Lt motinystės pašalpos, o pasibaigus motinystės atostogoms, ji galės grįžti į darbą ir gauti ankstesnį darbo užmokestį – 5 000 Lt.
Santuokoje įgytą turtą: miegamojo baldus – 3 000 Lt vertės, sofą – 2 000 Lt, du fotelius – 800 Lt, virtuvės baldų komplektą – 600 Lt, fotoaparatą – 1 500 Lt, orkaitę – 1 624,62 Lt, (bendra turto vertė- 9 524,62 Lt) prašo priteisti ieškovei, kadangi šis turtas buvo pirktas konkrečiam butui, kuriame šalys gyveno, pritaikyti prie jo išplanavimo ir interjero ir iki šiol jie yra šiame bute, o atsakovui iš ieškovės prašo priteisti pusės šio turto vertės kompensacija – 4 762,31 Lt. 2008-05-26 atsakovas su TEO LT, AB sudarė interneto prieigos paslaugų sutartį ir kiekvieną mėnesį mokėjo 59 Lt. Tokia sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir ieškovė tam neprieštaravo. Už suteiktas paslaugas mokėjo atsakovas, bet kai nuo 2009 m. gegužės mėn. negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visas išlaidas turėtų padengti ieškovė. Automobilis „Honda CR-V“ priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nes buvo padovanotas asmeniškai atsakovui po santuokos sudarymo. Šiuo metu automobilis yra parduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės K. I. ieškinį ir atsakovo N. I. priešieškinį tenkino iš dalies.
Teismas nutraukė K. I. ir N. I. santuoką, sudarytą 2007 m. rugsėjo 15 d., (duomenys neskelbtini)CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų D. I. ir J. I. gyvenamąją vietą su motina K. I., nustatė N. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. I. ir J. I. tvarką: vaikų tėvas N. I. bendrauja su sūnumi D. I. kas antrą savaitgalį. Įsiteisėjus sprendimui pirmus tris savaitgalius N. I. su D. I. bendrauja šeštadieniais nuo 12 val. iki 18 val., kitus savaitgalius nuo penktadienio 18 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Tėvas N. I. su sūnumi J. I. iki jam sukaks 2 metai bendrauja kas antrą penktadienį jo gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 21 val. Kai J. I. sukaks 2 metai tėvas N. I. su juo bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val. gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais tėvas vaikus pasiima tomis pačiomis valandomis švenčių ar gimtadienio išvakarėse per Kalėdas, Velykas ir vaikų gimimo dienas. Neporiniais metais vaikai Kalėdas, Velykas ir gimimo dienas švenčia su motina. J. I. iki jam sukaks 2 metai šventes ir gimtadienius švenčia su motina.
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo N. I. nepilnamečių vaikų D. I. ir J. I. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nustatė atsakovo N. I. turtui, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį įkeitimą (hipoteką), miegamojo baldus, virtuvės baldų komplektą (kampą), sofą, du fotelius ir orkaitę priteisė asmeninės nuosavybės teise K. I..
Teismas priteisė iš ieškovės K. I. atsakovui N. I. 1 850 Lt dydžio kompensaciją, pripažino fotoaparatą asmenine ieškovės K. I. nuosavybe, priteisė ieškovei K. I. iš atsakovo N. I. 10 000 Lt dydžio kompensaciją, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkėlė 2008-05-26 sutartimi su TEO LT, AB Nr. (duomenys neskelbtini)dėl interneto prieigos paslaugų teikimo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo prisiimtas kliento teises ir pareigas ieškovei K. I.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad dėl skirtingo požiūrio į šeimą, rūpinimąsi vaikais ir vienas kitu, taip pat dėl skirtingų šalių charakterių ir vertybių ieškovės ir atsakovo santykiai pablogėjo, šalys ėmė nesutarti, nuolatos konfliktuoti. Dėl to gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Šalys nuo 2009 m. gegužės 4 d. nebegyvena kartu. Teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, prieš ieškovę kaip nors smurtavo, buvo nervingas ir konfliktiškas. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovė santuokos metu elgėsi konfliktiškai, kadangi apklausti teismo posėdžio metu liudytojai praktiškai nebendravo su ieškove, todėl negalėjo pažinoti jos ir žinoti jos būdo, charakterio. Teismas nurodė, jog yra pagrindo konstatuoti vieną epizodą, kada atsakovas elgėsi emocionaliai, konfliktiškai (barnio, po kurio atsakovas išėjo iš namų metu), taip pat buvo nustatytas vienas epizodas, kurio metu ieškovė elgėsi per daug emocionaliai, tačiau teismas manė, kad vieno epizodo padaryti išvadoms, jog ieškovė ar atsakovas nuolatos konfliktuodavo, nepakanka. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nesitvarkydavo namuose, nesirūpino buitimi, nedarydavo valgyti, teismas vertino atsižvelgdamas į tai, kad santuokos metu ieškovė laukėsi pirmojo, po to- antrojo vaiko, nėštumo metu jai buvo skirtas gulimas rėžimas. Be to, iki vaiko gimimo atsakovas bute, kuriame sutuoktiniai gyveno, darė remontą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė dėl savo sunkios būklės, dėl ką tik gimusio vaiko privalėjo didžiąją laiko dalį skirti vaiko priežiūrai ir negalėjo daug prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, t. y. prie namų ruošos, maisto gaminimo, buities tvarkymo.
Teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl to, kad sutuoktiniai nesugebėjo vienas kitą gerbti, visokeriopai remti ir būti lojalūs vienas kitam, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šalys nustojo gyventi kartu po konflikto, įvykusio 2009 m. gegužės pradžioje, tačiau įvykus konfliktui nei vienas iš jų neparodė jokių pastangų šeimos išsaugojimui, todėl teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas konstatavo, kad išlaikymas turtu priteisiamas tuo atveju, kai išlaikymą turintis teikti tėvas neturi nuolatinių pajamų arba vengia teikti išlaikymą vaikams. Įvertinęs tai, kad vaikai šiuo metu yra aprūpinti gyvenamuoju būstu, ateityje ieškovė taip pat neketina gyventi prašomame priteisti bute, kad prašomas priteisti butas yra apleistas ir remontuotinas, kad atsakovas turi nuolatinį darbą ir pajamas, be to, tai vienintelis nekilnojamasis atsakovo turtas, teismas manė, kad šalių vaikų interesus užtikrins taip pat nepažeis pusiausvyros tarp šalių vaikų teisių ir interesu ir atsakovo teisių ir interesų, išlaikymo priteisimas ne konkrečiu turtu, o periodinėmis išmokomis. Nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams dydį teismas atsižvelgė vaikų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį ir būtinybę užtikrinti būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Analizuodamas ieškovės sudarytą išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui per metus, lentelę, teismas nurodė, kad kai kurios išlaidos vaikų poreikiams yra nepagrįstai užaukštintos, kita vertus, atsakovo priešieškinyje nurodyta kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti 315,07 Lt suma per mėnesį, nepagrįstai maža, negalinti užtikrinti būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo, kadangi išlaikymo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.
Įvertinęs vaikų poreikius, vaikų amžių ir tėvų turtinę padėtį teismas padarė išvadą, kad pagrįsta ir pakankama suma vaikų poreikiams tenkinti yra 900 Lt per mėnesį. Kadangi kiekvienas iš tėvų privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 450 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo to laiko, kai šalys nebegyveno kartu, praktiškai iki teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (per 10 mėn.) tik vieną kartą dviem vaikas skyrė 100 Lt išlaikymui, ir šiuo metu laikinas išlaikymas išieškomas per antstolį, be to, jau šalims gyvenant kartu pardavė automobilį Honda CRV už 3 000 Lt, tačiau iš šios sumos taip pat neskyrė nei kiek lėšų vaikų išlaikymui, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad išlaikymo prievolė nebus tinkamai vykdoma, todėl yra poreikis nustatyti atsakovo N. I. turtui, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką).
Įvertinęs duomenis apie analogiškų metų automobilių Honda CRV rinkos kainas, teismas padarė išvadą, jog ieškovės nurodyta ginčo automobilio kaina 20 000 Lt yra pagrįsta. Spręsdamas, ar ginčo automobilis yra bendroji jungtinė, ar atsakovo asmeninė nuosavybė, teismas nurodė, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 5 tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, tokiu būdu, automobilio dovanojimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Tokios sutarties šalys į bylą nepateikė, todėl teismo nuomone, šalys negali šio fakto įrodinėti liudytojų parodymais. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog automobilį atsakovas įsigijo 2007-10-04, todėl remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuri nurodo, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ginčo automobilį pripažino bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, dalintina nutraukiant santuoką. Kadangi automobilis dar proceso metu buvo parduotas, jis negali būti padalintas natūra, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (3000 Lt), teismas iš atsakovo ieškovei priteisė pusė automobilio rinkos vertės dydžio, t. y. 10 000 Lt dydžio, kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė K. I. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. .
teismas neteisingai įvertino ieškovės ir liudytojų J. G. ir R. G. paaiškinimus, spręsdamas dėl atsakovo elgesio santuokos metu. Teigia, kad nuo pat santuokos pradžios tarp šalių kildavo konfliktai dėl atsakovo agresyvumo, netolerancijos, nepatikimumo, neatsakingumo, nesąžiningumo, kurias sąlygojo atsakovo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Atsakovas dažnai išeidavo iš namų, palikdamas ieškove su sergančiu kūdikiu, negrįždavo ir naktimis. Nesutarimai kildavo ir dėl tvarkos palaikymo namuose, kai sutuoktinis grįžęs su smėlėtais ir molėtais batais iš darbo visą vakarą vakarojo jų nenusimovęs. Atsakovas į namus dažnai vakarais kviesdavo draugus, rūkydavo marihuaną ir vakarojo iki išnaktų. Kartais atsakovas žadėdavo baigti svaigintis, bet savo pažadų nevykdė. Visus savo uždirbamus pinigus atsakovas išleisdavo svaigalams, todėl atsakovė pati turėjo apmokėti vaikų ir buto išlaikymo išlaidas. Ieškovei pareikalavus išsikraustyti iš jos tėvų buto, atsakovas 2009-05-04 nutraukė nuo lubų šviestuvą, spardė baldus, daužė po ranka pasitaikančius buities daiktus, trankė į sieną, iškeikė ir ją, grasino smurtu. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, nes tai patvirtino liudytojos J. G., R. G.;teismas nevertino atsakovo nubaudimo administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys santuokos metu nesugebėjo viena kitą gerbti, visokeriopai remti ir būti lojalūs vienas kitam, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, abi nevykdė pareigos visada remti viena kitą, abi pažeidė moralines sutuoktinių pareigas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas N. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, dalyje dėl priverstinio įkeitimo nustatymo atsakovo turtui ir dalyje dėl 10 000 Lt dydžio kompensacijos už automobilį HONDA CR-V priteisimo iš atsakovo ieškovei ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, panaikinta teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka butui, bei atmestas ieškovės prašymas priteisti 10 000 Lt kompensaciją už HONDA CR-V.
priteistas išlaikymas po 450 Lt kiekvienam vaikui, arba 900 Lt per mėnesį abiem vaikams neatitinka atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad jis dirba UAB „Gasta“ realizacijos skyriaus viršininku ir per mėnesį uždirba tik 1080 Lt. Atsakovui pačiam per mėnesį būtiniausioms išlaidoms reikia 600 Lt – 400 Lt maistas, 100 Lt kelionės į darbą išlaidos, 100 Lt kitos būtiniausios išlaidos. Tuo tarpu ieškovės pajamos per mėnesį siekia 3000 Lt (motinystės pašalpa), o grįžus į darbą po motinystės atostogų ji gaus 5000 Lt atlyginimą. Apelianto nuomone, ieškovė turėtų teikti didesnę vaikų išlaikymui reikalingos sumos dalį atitinkamai proporcingą savo pajamoms. Atsakovas sutinka ir gali mokėti 200 Lt per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui;apeliantas dirba UAB „Gasta“ realizacijos skyriaus viršininku, darbo sutartis neterminuota, turi nuolatines pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad apeliantas priteisto išlaikymo vaikams nemokės, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė priverstinę hipoteką butui;automobilis HONDA CR-V priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui šį automobilį padovanojo dėdė V. P., apie ką V. P. patvirtino ir nagrinėjimo teisme metu. be to, teismo argumentas, kad automobilio dovanojimo sutarties turėjo būti sudaryta rašytine forma, prieštarauja CK 1.73 str. 1 d. 1 p., nustatančiam, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu didesnė kaip 5000 Lt, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu. kadangi automobilio dovanojimas buvo įvyktas jo sudarymo metu, todėl paprasta rašytinė forma nebuvo privaloma. Apelianto nuomone, teismas be teisėto pagrindo sprendė, kad šalys šio fakto negali įrodinėti liudytojų parodymais ir be pagrindo atmetė liudytojo V. P. parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo N. I. apeliacinį skundą ieškovė K. I. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Nors ieškovės gaunama pašalpa už vaikus yra didesnė už atsakovo darbo užmokestį, tačiau ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o atsakovo nuosavybėje yra 3 kambarių butas Kauno centre. Ši turtą atsakovas turi galimybę išnuomoti ir gauti papildomas pajamas. Ieškovės nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog šalys prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėtų ne vienoda dalimi.
Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė priverstinį įkeitimą atsakovo turtui, kadangi pagal byloje esančius duomenis atsakovas nuo to laiko, kai šalys nebegyvena kartu iki teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik 1 kartą abiem vaikam skyrė 100 Lt išlaikymui. Be to, ieškovei iškėlus šią bylą teisme, atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė automobilį HONDA ir iš gautų 3000 Lt neskyrė nei kiek lėšų vaikų išlaikymui.
Ieškovė pažymi, kad teismas pagrįstai pripažino automobilį HONDA CR-V bendrąja jungtine nuosavybė ir priteisė iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt kompensaciją. Įrodymų, galinčių patvirtinti automobilio dovanojimą, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje, paduodant apeliacinius skundus, nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ribose, kurias nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo dalių dėl kaltės, išlaikymo vaikams dydžio bei priverstinės hipotekos nustatymo, taip pat dėl automobilio nuosavybės formos, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.
Dėl sutuoktinių (vieno iš sutuoktinių) kaltės dėl santuokos iširimo.
Teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, skundžia ieškovė, nurodydama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Šiuo atveju keliamas ieškovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo netinkamą elgesį (piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, nepagarbą ieškovei, jos žeminimą, netvarkingumą ir pan.) įrodytumo klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, grindžiama Civilinio proceso kodekso 185 str. aiškinimu, kad įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tai reiškia, jog teismas vertina ne vienos šalies pateiktus įrodymus (paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kt.), o jų visumą, t.y. abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus, nustatydamas jų tarpusavio atkitimą bei prieštaravimus, įvertindamas kokią konkrečią byloje aplinkybę patvirtina ar paneigia vienas ar kitas įrodymas. Sprendžiant dėl įrodymų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikais, pažymėtina, kad tokias aplinkybes tiesiogiai nurodė tik pati ieškovė, nei jos iniciatyva apklaustos liudytojos J. G. bei R. G., nei juo labiau, atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai L. P. ir V. P., šių aplinkybių nepatvirtino, jas kategoriškai neigia ir atsakovas. Ieškovės iniciatyva apklaustos liudytojos tik nurodė girdėjusios apie narkotikų vartojimą iš ieškovės ar atsakovo, tačiau sprendžiant, ar asmuo piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, tokie paliudijimai nėra pakankami. Nors liudytoja J. G. paliudijo, kad atsakovas gerdavo daug alkoholio, kad gerdavo alų (b.l. 129, 131), tačiau alkoholio vartojimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo juo. Kiti liudytojai (L. P., V. P.), priešingai, liudijo, kad alkoholį atsakovas vartoja saikingai, kad ir ieškovė jų akivaizdoje yra vartojusi alkoholį. Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes tiek ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų pakankamumo, tiek patikimumo aspektu, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas liudytojų parodymus, ieškovės paaiškinimus būtų įvertinęs netinkamai. Iš esmės tas pats apžymėtina ir apie kitas ieškovės nurodytas aplinkybes- atsakovo nepatikimumą, nesirūpinimą vaikais, nepagarbų elgesį ir panašius faktus. Ieškovė šias faktines aplinkybes nurodo bei aiškina pagal savo požiūrį, atsakovas- pagal savąjį; kiekvienos iš šalių kviesti liudytojai tam tikra prasme patvirtina tos šalies nurodomas aplinkybes ir neigia priešingos šalies nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, labai išsamiai apklausė šalis, liudytojus, įvertino jų nurodytas aplinkybes ir sprendime detaliai motyvavo, kokias faktines aplinkybes pripažįsta nustatytomis (įrodytomis), kokias- ne, dėl kokių priežasčių tam tikrus vienos ar kitos šalies agresyvumo (nesantūrumo) faktus pripažįsta nesant pakankamais konstatuoti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Vienkartiniai nustatyti faktai (taip pat ir atsakovo vienkartinis nubaudimas administracine tvarka), negali būti pagrindu konstatuoti, kad atsakovas nuolat elgėsi socialiai neatsakingai, piktnaudžiavo alkoholiu bei narkotikais, buvo agresyvus ir pan..
Iš šalių procesinių dokumentų turinio, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl jų esmingai skirtingų požiūrių į šeimą, šeimos vertybes, sutuoktinių pareigas. Taip pat, iš paminėtų įrodymų matyti, jog tam tikri nesutarimai vertybiniais aspektais buvo kilę ir iki santuokos sudarymo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalys iki sudarydamos santuoką neįvertino savo požiūrių į šeimą, sutuoktinių pareigas skirtingumo, kurie ypač išryškėjo po santuokos sudarymo ir gimus sūnui, taip pat neaptarė kaip bus paskirstomos pareigos jų šeimoje, kokiomis vertybėmis, kurios iš šalių tradicija, papročiais bus grindžiama jų santuoka. Todėl šių skirtingų požiūrių, šeimos tradicijų išdava (dėl to kildavę konfliktinės situacijos, kurių nei viena iš šalių iš esmės neneigia, tik skirtingai įvardija jų priežastis), negali būti traktuojama kaip vieno ar kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lankstūs konfliktų metu, neįdėjo pakankamai pastangų, kad kylantys nesusipratimai būtų išsiaiškinti ir pašalinti iš šeimos gyvenimo, nebuvo pagarbūs vienas kitam, o po kilusio konflikto, kurio pasėkoje pardėjo gyventi atskirai- nei vienas neįdėjo pakankamai pastangų, nerodė iniciatyvos, kad šeima būtų atkurta ir išsaugota. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl šeimos iširimo nagrinėjamu atveju yra kalti abu sutuoktiniai (Civilinio kodekso 3.61 str.), yra teisinga, pagrįsta bylos įrodymų visuma bei teismo vidiniu įsitikinimu, kuris suformuotas detalaus ir išsamaus įrodymų tyrimo išdavoje (Civilinio proceso kodekso 185 str.).
Dėl išlaikymo vaikams dydžio.
Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo kiekvieno vaiko išlaikymui priteista po 450 Lt (abiejų vaikų išlaikymui- 900 Lt), nurodo, kad teismas neteisingai nustatė jo ir ieškovės turtinę padėtį ir jų vaikams teiktino išlaikymo proporcijas. Teismas pažymi, jog atsakovas neginčija teismo nustatytos vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingos sumos- po 900 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui, tačiau nurodo, jog ieškovės turtinė padėtis (gaunamos pajamos) yra žymiai didesnės negu jo: esą jis gauna 1080 Lt atlyginimą, o atsakovės gaunama motinystės pašalpa yra 3000 Lt dydžio, o jai grįžus po vaiko priežiūros atostogų į darbą, jos darbo užmokestis bus apie 5000 Lt. Todėl, atsakovo manymu, ieškovė prie vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi negu jis. Visų pirma, pažymėtina, kad remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, jog atsakovo pajamos yra didesnės negu jis nurodo apeliaciniame skunde- t.y. 1591,30 Lt (b.l. 158-169). Įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodomą pajamų dydį, jis nepateikė, taigi, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmosios instancijos teismo byloje nustatytu atsakovo pajamų dydžiu. Pažymėtina, kad vertinant tėvų turtinę padėtį, reikšmingos visos aplinkybės, apibūdinančios jų turtinę padėtį, o ne vien gaunamų pajamų dydis. Teismas, nustatydamas proporcijas, kuriomis abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą- butą Kauno m. centre, kurį turi galimybę nuomoti ir tokiu būdu gauti papildomas pajamas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė vaikų išlaikymo prievolėje teikia ir papildomą išlaikymą, kuris nėra įskaitytas į teismo nustatytą 900 Lt sumą, kaip antai, suteikia vaikams būstą (tik mokesčių už paslaugas suma vertinta kaip išlaidos vaikų išlaikymui) taip pat, kiekvieną dieną rūpindamasi šalių mažamečiais vaikais, juos prižiūrėdama, gamindama maistą, auklėdama, ieškovė savo darbu teikia jiems tam tikrą išlaikymo dalį. Todėl vien materialia išraiška teikiamo išlaikymo proporcingumas šalių gaunamoms pajamoms taip pat nevertintinas kaip neadekvatus jų turtinei padėčiai. Įvertinant visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, pagrįstai nustatė prioritetą vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui, teismo nustatytas išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir mažinti iš jo vaikų išlaikymui priteistą sumą nėra pagrindo: pagal atsakovo gaunamas pajamas (1591 Lt), sumokėjus išlaikymą vaikams, jam liekanti suma (691 Lt) yra ženkliai didesnė, negu vienam vaikui skiriama išlaikymo suma. Taigi, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti teismo priteistą išlaikymą vaikams.
Taip pat pažymima, jog ateityje galimai pagerėsianti ieškovės turtinė padėtis galėtų būti pagrindu ateityje keisti priteistą išlaikymo dydį (Civilinio kodekso 3.201 str.), tačiau tai negali būti pagrindu keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą pažymą, ieškovės pajamos šiuo metu (grįžus po vaiko priežiūros atostogų į darbą) yra ne padidėjusios, o priešingai- sumažėjusios.
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
CK 3.197 str. numatytas priverstinės hipotekos nustatymas priimant sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pateikti išaiškinimai, kokios sąlygos reikalingos priverstinei hipotekai, būtent, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Be to, remiantis CK 4.178 straipsnio nuostatomis, kreditorius, prašantis steigti skolininko turtui priverstinę hipoteką, turi nurodyti konkretų skolininko turtą, galintį būti hipotekos objektu (CK 4.171 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos nurodytos sąlygos. Įstatyme (CK 197 str.) numatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą, nustato priverstinę hipoteką. Kokiomis faktinėmis aplinkybėmis toks poreikis turi būti pagrindžiamas, įstatymas nenumato, taigi, poreikio steigti priverstinę hipoteką klausimas yra priskirtas teismo diskrecijai. Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju poreikis nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui teismo sprendime buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad per laikotarpį nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (t.y. nuo 2009 m. gegužės mėnesio) iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (2010-03-16 nutartimi), t.y. per maždaug dešimties mėnesių laikotarpį atsakovas gera valia vaikams išlaikymo neteikė (išlaikymu vaikams negali būti laikoma vienkartinė 100 Lt dydžio išmoka). Nors atsakovas išlaikymo vaikams neteikimą aiškino tuo, kad ieškovė pasirinko bylinėjimosi kelią ir dėl to jis laukė teismo sprendimo, pastebėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2009 m. rugsėjo 9 d., t.y. parėjus keturiems mėnesiams po to, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium, tačiau ir iki kreipimosi į tesimą atsakovas gera valia išlaikymo neteikė. Teismui nustačius atsakovo pareigą mokėti laikiną išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo, išlaikymas taip pat teikiamas ne gera valia, o išieškomas per antstolius. Šios aplinkybės pagrįstai teismo buvo vertinamos kaip atsakovo nesąžiningas elgesys; teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog vaikų išlaikymo prievolės vykdymas negali būti siejamas su tėvų tarpusavio santykiais (jų pablogėjimu); pareiga išlaikyti vaikus yra kildinama ne iš jų tėvų tarpusavio santykių, o iš vaiko teisės į saugią aplinką, užtikrinančią jo poreikių patenkinimą, todėl situacijoje, kai nėra pakankamai atsakingo, geranoriškumu grindžiamo požiūrio į pareigą išlaikyti vaikus, teismas pagrįstai priteisto išlaikymo vykdymą užtikrino priverstine hipoteka.
Apelianto argumentai, kad jis turi nuolatinį darbą, nepaneigia aukščiu nurodytų aplinkybių, kurios sąlygojo hipotekos nustatymą- laikotarpiu, kada vaikams išlaikymas nebuvo teikiamas, atsakovas taip pat turėjo darbą ir turėjo įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus, tačiau šios pareigos nevykdė.
Dėl automobilio nuosavybės.
Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovei 10 000 Lt kompensaciją už automobilio pardavimą, nurodo, kad automobilis priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis buvo jam asmeniškai padovanotas jo dėdės V. P.. Į bylą yra pateikta pažyma-sąskaita (2 t., b.l. 9), kuri patvirtina, kad atsakovas N. I. nuosavybės teisę į automobilį Honda CRV įgijo iš UAB ,,Baltspeda auto“ pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, ši sutartis sudaryta 2007-10-04, t.y. po santuokos sudarymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p., pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors atsakovas nurodė, kad automobilis jam buvo padovanotas jo dėdės, o ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad tai buvo dovana, tačiau dovanota buvo jiems abiems vestuvių proga, teismas pažymi, jog byloje nėra pareikštas reikalavimas pripažinti automobilio pirkimo pardavimo sandorį apsimestiniu ir taikyti jo atžvilgiu tam sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje (dovanojimo), taikytinas taisykles (Civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Esant nenuginčytam ir galiojančiam automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui, sprendžiant turto padalinimo tarp sutuoktinių klausimą, nėra pagrindo aiškintis, ar šalių nurodomu dovanojimo sandoriu buvo siekta sukurti vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisę, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, kadangi galioja jau minėta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiant įrodyti, kad automobilis įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos tesimas konstatuoja, jog šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą skundžiamose dalyse (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), o ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8d. sprendimą palikti nepakeistą.