Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir P. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„1. šia Taikos sutartimi Šalys nustato pagrindines sąlygas, kuriomis susitaria, jog Šalys bendradarbiaudamos išsprendžia Skolininko skolos grąžinimo klausimą ir užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje.

2. Šalys susitaria, kad įsiskolinimas, kurį sudaro 2 591,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt vienas euras 00 ct), bus padengtas žemiau nustatyta tvarka: įmokos numeris 1, įmokos suma eurais 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct), mokėjimo terminas (duomenys neskelbtini).

3. Taikos sutarties 2 punkto lentelėje numatyti mokėjimai atliekami bankiniu pavedimu į kreditoriaus atsiskaitomąją banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB Swedbank bankas.

4. Šalys susitaria, kad Skolininkui nevykdant arba netinkamai vykdant šios Sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, jis moka Kreditoriui 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.

5. Šalys susitaria, kad Skolininkui ilgiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms vėluojant vykdyti bent vieną šioje Taikos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš Skolininko vykdyti visus Taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų šioje Taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus).

6. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis yra Šalims priimtinas susitarimas, kuriuo yra išsprendžiama tarp Šalių susiklosčiusi situacija. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis). Dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų šalių valia. Šalys patvirtina, kad sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

7. Ši Taikos sutartis yra sudaryta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną tenkančiais – Taikos sutarties Šalims ir vieną – Teismui.“

Prašymą atsisakytina tenkinti.

Prašymas dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579-582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek jau pasikreipus į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus.

Teismas, prieš patvirtindamas šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas patvirtintos taikos sutarties galiojimą, yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje.

Pažymėtina, kad prašymai dėl ne teismo proceso metu sudarytos taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka. Kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys taikos sutartyje išdėstytas aplinkybes (CPK 581 straipsnis). CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka nagrinėjamoms byloms nėra numatytas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Be to pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl jos sąlygos turi būti aiškios, konkrečios ir vykdytinos.

Pažymėtina, kad pareiškėjai pasirašytos taikos sutarties 2 punktu susitaria, kad įsiskolinimas, kurį sudaro 2 591,00 Eur, bus padengtas nustatyta tvarka: įmokos numeris 1, įmokos suma eurais 1 500,00 Eur, mokėjimo terminas (duomenys neskelbtini). Vienok, pareiškėjai prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka Alytaus apylinkės Prienų teismo rūmams pateikia (duomenys neskelbtini), t. y. jau pasibaigus jų pačių sulygtam sutarties įvykdymo terminui, dėl ko ši sutartis, esant tokiai sąlygai, negali būti tvirtinama, juolab, kad kreipimosi į teismą metu nėra aišku, ar skolininkas P. B. galimai įvykdė šį sutartimi prisiimtą įsipareigojimą (nepateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai), ar tai tėra tiesiog rašymo apsirikimas atsižvelgiant į kitus po šiuo sekančius sutarties punktus, kuriais aptariami šalių įsipareigojimai tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos būtų laiku ir tinkamai nevykdomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors taikos sutarties 2 punkte šalys susitaria, kad įsiskolinimas, yra 2 591,00 Eur, tačiau taikos sutartimi aptariama tik dalies skolos – 1 500,00 Eur gražinimo tvarka, o dėl likusios skolos pareiškėjų iš vis nepasisakoma, todėl šiuo atveju nėra aišku, kada ir kokiomis sąlygomis bus grąžinama likusi skolos dalis ar/ir nuo dalies skolos yra atsisakoma. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymą atsisakytina tenkinti.

Pareiškėjams išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti tenkinti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir P. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su tuo pačiu prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.