Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja. D. R. (K.) visada gyveno savo motinos namuose. Kelis kartus iš močiutės gavo pranešimus, kad D. R. nesirūpina savo dviem dukterimis. D. R. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tada D. R. negyveno su mergaičių tėvu. Kai D. R. ištekėjo už Ž. K., šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. K. šeima kurį laiką buvo stebima. Kai nuvykdavo į šeimą, niekas neturėdavo nusiskundimų.

2016 m. pavasarį (pas L. M.) atvažiavo J. P. su K. R. ir G. R. ir pasakė, kad su mergaitėmis negražiai elgiamasi: jos stumdomos, „koliojamos“. Ji (L. M.) informavo apie tai Vaiko teisių apsaugos skyrių, nuvažiavo į šeimą ir bandė kalbėtis apie šią situaciją. Po pokalbio su tėvais mergaitės nutilo. Jos sakė, kad joms viskas gerai ir kad jos vos ne viską išsigalvojo. Per vasarą nieko nedarė, nes nebuvo nusiskundimų, bet buvo neramu.

2016 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje pas ją į darbą atėjo G. R. ir sakė, kad motina ją stumdo, pešioja už plaukų, kad Ž. K. ir motina (D. K.) vadina ją necenzūriniais žodžiais. G. R. sakė, kad yra apsisprendusi viską daryti, jog išeitų iš šeimos, nes nebegali taip gyventi. G. R. buvo nervinis tikas, trūkčiojo petys, matėsi, kad vaikui sunku. Ji (L. M.) paėmė paaiškinimą, informavo apie situaciją Vaiko teisių apsaugos skyrių. Šį kartą nusprendė tėvams nieko nesakyti, pirmiau suteikti mergaitėms profesionalų pagalbą ir užtikrinti saugias sąlygas.

Ji (L. M.) ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė V. P. nutarė pasikalbėti su visomis mergaitėmis. Norėjo išsiaiškinti, ar šeimoje naudojamas smurtas, jeigu taip - ar smurtaujama tik prieš G. R., ar prieš visas mergaites. Išsiaiškino, kad G. R. miega kambaryje su močiute, kitos dvi mergaitės - kitame kambaryje. F. K. labai uždara, sunkiai sekėsi su ja bendrauti. Daugiausia bendravo G. R.. K. R. norėjo įtikti ir vienai, ir kitai pusei. Tačiau visos mergaitės patvirtino, kad su jomis elgiamasis neteisingai, negerai. F. K. pasakė, kad ji turi teisę užduoti namuose K. R. su lazdele musėms mušti. G. R. sakė, kad mama užpykusi paleido į ją peilį. Peilis šiek tiek nubrozdino jai koją ir įsmigo duris ar slenkstį. K. R. pasakojo, kad ją daugiau įžeidinėjo žodžiais. G. R. sakė, kad Ž. K. jos nemuša, muša motina. Ž. K. jas visas plūsta necenzūriniais žodžiais. Konkretūs keiksmažodžiai užrašyti raštuose, pvz., sakė „invalidė“. Ž. K. sakė: „ach, jau vėl tos, kurvos, grįžo iš mokyklos“. Tai, kad, pasak F. K., ji turi teisę užduoti K. R. su mušekliu, reiškia, jog tarp vaikų yra didžiulė nelygybė. F. K. ir K. R. daugiau keikiamos. Visi šeimos nariai G. R. gali stumdyti, pešti.

Kalbėjosi su tėvais, tačiau ne apie konkretų įvykį. Prašė D. K. išleisti mergaites gyventi į (duomenys neskelbtini) gimnazijos bendrabutį, savaitgaliais važiuoti pas J. P.. D. K. sutiko. Mergaitėms rekomenduota lankytis pas psichologę.

Iš pradžių močiutė irgi buvo tokios pozicijos, kad mergaitės skriaudžiamos, o paskui sakė, kad viskas yra gerai. Močiutė parašo raštą, kad D. K. negerai prižiūri mergaites, po to ateina ir nori tą raštą atsiimti.

Nuo 2016 m. rudens su G. R. bendravo labai dažnai. Mergaitės žinojo jos telefono numerį. G. R. jai sakė: „nežinau, ką darysiu“, „aš ir nusižudyti galiu“. Kai G. R. gyveno bendrabutyje, „pražydo“. Ji jautėsi saugi, ėmė šypsotis, bendrauti su mokytojais, atviriau ir ramiau kalbėtis su ja (L. M.). Mažiau akis tampydavosi, mažiau nervindavosi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė (1 t., b. 1. 172-174), kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialine darbuotoja. Iki santuokos D. K. (tada – D. R.) augino dvi dukras K. ir G. R.. Dėl netinkamos vaikų priežiūros buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kai susituokė su Ž. K., susilaukė dar vienos dukros F. K., susitvarkė gyvenimą. Viskas atrodė gana normaliai ir nemažai metų šeima buvo išbraukta iš sąrašo.

2016 m. pavasarį pas ją atėjo G. ir K. R.. Mergaitės skundėsi D. K. elgesiu. Sakė, kad jas skriaudžia, kad patėvis Ž. K. užgaulioja žodžiais. Nuvyko į šeimą. Motina viską neigė, jos sutuoktinis buvo išvykęs į užsienį. Močiutė E. R. irgi sakė, kad šeimoje viskas gerai, mergaitės supyko ant mamos. Mergaitės sutiko, kad gal viskas bus gerai, gal tikėjo, jog susitvarkys. Iki 2016 m. rudens buvo ramu.

(2016 m.) rudenį jai paskambino mokyklos direktorė ir pasakė, kad G. ir K. R. socialinei pedagogei I. A. sakė, jog motina prieš jas smurtauja psichologiškai ir fiziškai, patėvis – tik psichologiškai. Kitą dieną po skambučio pas ją atėjo G. R. ir pasakė, kad nori išeiti iš namų ir gyventi su pussesere Šiauliuose. G. R. skundėsi, kad motina nuolat geria su sutuoktiniu, šaukia ant jos, dažnai duoda per veidą, rauna plaukus, tampo po kambarį, tranko kumščiais per nugarą. Sužeidė koją, kai paleido į ją peilį. Iš kalbos suprato, kad koją sužeidė vasarą. G. R. labai bijojo pasakoti, buvo perbalusi, nerviškai drebėjo rankos. Vaikas nebuvo gydomas. G. R. turi nervinį tiką, būtini vaistai. Ji atrodė sugniuždyta, prašėsi pagalbos.

Kadangi gavo pakankamai informacijos, informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių ir su mokyklos administracija sprendė, kaip padėti vaikams. Iš mokyklos gavo raštus su mergaičių paaiškinimais. Važiavo į šeimą, prašė motinos leisti vaikams gyventi mokyklos bendrabutyje. K. R. jau buvo gavusi motinos leidimą gyventi bendrabutyje, o G. R. norėjo gyventi pas pusseserę. Tačiau nusprendė, kad visos seserys turi likti kartu, gyventi viename kambaryje, nes būtų saugiau ir paprasčiau. Po ilgo pokalbio motina sutiko leisti mergaitėms gyventi bendrabutyje. Nesakė motinai, kad žino apie smurtą prieš vaikus. Suprato, kad tokiu atveju motina neišleis vaikų į bendrabutį. Mano, (priešingu atveju) būtų įvykusi kažkokia nelaimė. Mergaitės prašėsi pagalbos, joms grėsė pavojus.

Mergaitės apsigyveno bendrabutyje. Artėjo savaitgalis, mergaitės negalėjo ir nenorėjo grįžti į namus. Nesulaukė jokių žinių iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nors buvo perdavusi medžiagą. Tada paskambino D. K. pusseserei J. P.. Su šią moterimi bendravo pavasarį. J. P. sutiko priimti vaikus ir prižiūrėti juos savaitgaliais ir atostogų metu. D. K. domėjosi, kodėl mergaitės negrįžo namo. Informavo D. K., kad vaikai bus pas J. P., kad ((duomenys neskelbtini) seniūnija ir mokykla) žino apie smurtą prieš dukras, kad perdavė mergaičių paaiškinimus Vaiko teisių apsaugos skyriui ir būtų protinga sulaukti sprendimo. Kitą savaitę nuvyko į šeimą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste V. P..

Ant mergaičių akivaizdžių sumušimo požymių nematė. Matėsi psichologinis gniuždymas, spaudimas. Apie smurtą prieš jas žino tik iš jų žodžių. Tiki mergaičių pasakojimu. Be to, iš motinos gestų, kalbos susidarė nuomonę, kad G. ir K. R. motinai yra nereikalingos. Motina kalba apie G. R. negatyviai, teigia, jog „jai blogai su nervais, reikia ją gydyti“. Motina nervinga, isteriška, labai šaukia. Mano, kad su mergaitėmis reikia daug dirbti, kol vaikai atsivers, atsigaus. G. R. kalbesnė, šiandien jaučiasi geriau, geria vaistus (teta pasirūpino), pagerėjo mokymasis, atrodo linksmesnė, guvesnė. F. K. kitokio elgesio nebuvo mačiusi, jai palyginti sunkiau.

Močiutė E. R. iš pradžių skundėsi D. K. elgesiu, sakė, kad bijo būti namuose, nes dukra su sutuoktiniu geria, triukšmauja, smurtauja vienas prieš kitą, gyvena iš jos pensijos. E. R. tvirtino mergaičių žodžius. Tačiau kitą dieną, kai nuvyko į šeimą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste, močiutė tvirtino, kad viskas gerai, kad G. R. viską išsigalvoja, jai negerai su nervais; smurto prieš mergaites nematė. Iš J. P. ir mergaičių sužinojo, kad E. R. nuolat skambina ir liepia mergaitėms grįžti namo, sako, kad jei negrįš - bus blogai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė (1 t., b. l. 176-177), kad yra (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologė. G. R. žino nuo pradinių klasių. Ankstesnėse klasėse teikė jai psichologinę pagalbą. G. R. seseris K. ir F. žino kaip moksleives, joms konsultacijų neteikė. 2016 m. pavasarį G. per konsultaciją pasakė, kad motina neprižiūri, nenuveda pas gydytojus. Mergaitei yra stiprūs akių tikai, būtini vaistai, o jų motina nepirko (pasak mergaitės). G. minėjo, kad motina paleido „bliūdą“ į galvą, geria su patėviu, paskui pykstasi. Mergaitė pergyveno, jaudinosi, kalbėjo apie nesaugią namų aplinką. Ji telefonu susisiekė su motina, kalbėjo apie mergaitės gydymą. Motina užtikrino, kad lankosi pas gydytoją, perka vaistus. G. tvirtino, kad motina meluoja. G. R. bijojo motinos, kad ši sužinos, jog ji skundžiasi. Pasakė G., kad ji gali kreiptis į miestelio socialinę darbuotoją, informavo mokyklos socialinę darbuotoją. Kai ji (L. B.) konsultuodavo G., motina nesidomėjo, kaip G. sekasi, grįžtamojo ryšio nebuvo.

(2016 m.) spalį G. vėl atėjo. Konsultacijos jai nebuvo skirtos, ji atėjo savo noru. G. kalbėjo, kad motina nuolat geria su patėviu, neprižiūri, girta šaukia, rėkia, vadina necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja. Patėvis irgi tyčiojasi, žemina, vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad motina kandžiojasi, taip kelia fizinį skausmą. Motina tai daro išgėrusi, jai juokinga, o mergaitės prašo liautis. G. minėjo, kad motina paleido į ją peilį, pataikė į kojas. G. nesakė, ar sužeidė. G. minėjo, kad patėvis mėgino suduoti su pagaliu, tačiau ji šaukė ir jis nesudavė.

Liudytoja L. B. mano, kad G. šeimoje buvo kaip „sugertukas“, daugiausia patyrė fizinio ir psichologinio smurto. G. visada buvo labai žemos savivertės, baikšti, prieiti prie jos reikėjo pastangų. Dabar mergaitė gyvena mokyklos bendrabutyje ir pas tetą. Ji sveiksta, radikaliai pasikeitė: tapo drąsesnė, tiki, kad užaugs ir susikurs normalų gyvenimą, be alkoholio. Iš mergaitės auklėtojos E. V. žino, kad mergaitė kalba apie savižudybę, jei reikėtų grįžti pas motiną. Jai (L. B.) mergaitė to nesakė.

K. yra vyresnė. Kaip supranta, K. patyrė mažiau skriaudos. F. - mažiausias vaikas, tėvas gyveno kartu, mažiausiai kentėjo. Mokykloje pakalbinta F. teigė, kad gyventi bendrabutyje ir pas tetą yra geriau, nes namie yra šauksmai, alkoholis.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų K. R., G. R., mažametės nukentėjusiosios F. K. atstovė pagal įstatymą ir liudytoja J. P. nagrinėjant bylą teisme parodė, kad yra kaltinamosios D. K. pusseserė. Pas ją auga kaltinamųjų Ž. ir D. K. mergaitės. Mergaitės atsidūrė pas ją 2016 m. lapkričio 17-18 d. Iš pradžių pas ją mergaitės gyveno tik savaitgaliais, vėliau – nuolat. Jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad D. K. šeimoje vaikai skriaudžiami, kad mergaitės skundžiasi nuolatiniu mamos girtavimu. Išgėrusi mama yra agresyvi, jas muša, plūsta. Socialinė darbuotoja sakė, kad G. net ėmė kalbėti apie savižudybę, ji (G. R.) sakė: „jei man čia reikės toliau gyventi, arba mane užmuš, arba pasidarysiu ką nors“. Tomis dienomis apie Ž. K. kalbos nebuvo. Socialinė darbuotoja klausė, ar jie (J. P. šeima) priimtų mergaites pagyventi, kol išsiaiškins situaciją. Sutiko ir pasiėmė mergaites pas save.

Kol mergaitės gyveno savo namuose, jos nebuvo labai linkusios skųstis. G. parašydavo žinutę, kad mama vėl girta arba geria ar nėra namuose. Ji taip rašydavo apie dvejus metus, iki išėjo gyventi pas juos (J. P.). Bet kad labai blogai - mergaitės nieko nesakė, ėmė kalbėti tik atvažiavusios pas juos. Iš pradžių mergaitėms buvo gėda. Pasakodavo galvas nuleidusios, paskui įsidrąsino, nes matė, kad nėra draudžiama pasakoti. Mergaitės pasakojo, kad Ž. K. vadino negražiais žodžiais. Mergaitės buvo įpratusios prie keiksmų, šauksmų. Joms tai buvo normalu. Iš pradžių mergaitės viena kitos kitaip nevadindavo, kaip tik „debile“, „durne“, „padla“, „ubage“. Pati mažiausia (F. K.) į savo seseris taip pat kreipdavosi necenzūriniais žodžiais. Paaiškino joms, kad tokiais žodžiais vadinti negalima. Per kokius du mėnesius atprato taip viena kitą vadinti.

Kiek girdėjo iš mergaičių, Ž. K. yra uždavęs F. per sėdmenis su šlepete, su ranka. Didžiosios mergaitės pasakodavo, kad gaila būdavo F., nes ji mažutė, o jis stambus, kai duodavo per užpakalį, ji (F.) net „perlinksta“. Dvi vyresniosios mergaitės sakė, kad jų Ž. K. nemušė, tik visaip vadindavo. Mergaičių žodžiais, močiutė apie jas motinai sakydavo taip: „duok kurvom, kad plaukai dulkėtų“. Mergaitės pasakojo, kad motina jas mušdavo pagaliuku, kuriuo močiutė atitraukdavo ir užtraukdavo užuolaidas. K. minėjo, kad D. K. įkando į ausį, pešdavo, mušdavo, su pagaliuku (užuolaidoms užtraukti) davė taip, jog negalėjo mokykloje rašyti, alkūnė buvo numušta taip, kad negalėjo jos pakelti. G. pasakojo apie įvykį su peiliu, sakė, kad susipyko su motina, motina metė peilį, peilis skrisdamas pro šalį įrėžė koją, bet į ją neįsmigo. F. sakė, kad gavo su musių muštuko kotu. Mergaitės pasakojo, kad jeigu kažkas nepatikdavo, varydavo jas už tvoros, kur gyveno dviejų vyresniųjų mergaičių biologinis tėvas. Mergaitės sakė, kad jei susirasdavo kokią draugę, buvo draudžiama bendrauti, su giminėmis - taip pat. Būdavo draudžiama kažkur išeiti, išvažiuoti. Mergaitės norėdavo išvažiuoti, tarkim, į eglutės įžiebimą, kažką pamatyti. Jei mokykloje renginiai būdavo vakarop, būdavo negalima eiti. F. pasakojo, kad gavo stipriai už tai, kad ji nuėjo pažaisti pas kaimynų mergaites, nors motina neleido. Didžiosios mergaitės pasakojo, kad jeigu būna ramios, jų klausia, ko susiraukusios; jeigu juokiasi - sako: „ir vėl juokiatės?“. Buvo negalima nei juoktis, nei tylėti. Mušdavo už bet ką. Anot mergaičių, jos net nežinodavo už ką (gauna mušti). Negali pasakyti, ar mergaitės buvo išdykusios, negyveno su jais. Kai mergaitės atėjo gyventi pas ją (J. P.), jos bijojo visko. Pvz., G. bijodavo rankos tiesimo. Nežino, gal ji vaidino, bet toks dalykas buvo. Toks dalykas pasireiškė tik G..

Mergaitės pasakojo, jog girdėdavo, kaip Ž. K. lovoje muša mamą (D. K.). Mušdavo su telefono pakrovėju. Buvo atvejis, kad mušė ir nutraukė nuo kaklo grandinėlę. Mergaitės atsimena, kaip Ž. K. su taburete praskėlė D. K. galvą, bėgo kraujas. Atsimena, kaip Ž. K. metė į motiną (D. K.) televizorių, gerai, kad ji spėjo pasitraukti.

K. pasakojo apie lytinius santykius. Pas juos (K. šeimoje) yra lauko tualetas. K. pasakodavo, kad būna savo kambaryje, nori į tualetą, bet negali išeiti, nes girdi, kas pas juos (motiną ir patėvį) vyksta, ir turi pralaukti. Būdavo, kad, (jiems) padauginus alkoholio, per santykiavimą močiutė šaukdavo: „bėkime gelbėti mamos“, ir tempdavo į miegamąjį. Šiuos dalykus liudytojai pasakojo mergaitės, nors teko girdėti ir iš kaltinamosios D. K. mamos. Kad eidavo gelbėti motinos (D. K.) nuo Ž. K., pasakojo K. su G., F. mažiau. Gelbėti eidavo G., K. ir močiutė. Neteko girdėti, kad kai mergaitės kalbėdavo apie tai, jog eina gelbėti močiutės, F. eidavo kartu.

Iš Ž. K. pasakojimų žino apie jo išvykas į užsienį. Jo kelis mėnesius nebūdavo (namuose), po to vėl kažkiek laiko būdavo Lietuvoje. Negali pasakyti, kur daugiau laiko jis (Ž. K.) praleisdavo Lietuvoje ar užsienyje. Mergaitės prisimena tai, kad grįždamas iš užsienio Ž. K. parveždavo lauktuvių.

Kai mergaitės atėjo pas juos (į J. P. šeimą) gyventi, G. norėjo važiuoti į vaikų namus, sakė, kad jos gyvenimas yra nulis, nes neturi namų, tėvų, jos nemyli. Šia tema ji (J. P.) su G. bendravo daugiau nei mėnesį. Paskui G. ėmė sakyti, kad pradeda suprasti, jog gyventi verta. Tais klausimais jai labai padėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologė. Dabar ta tema kol kas užmiršta. Kol G. gyveno pas tėvus ir mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kiti vaikai mokykloje dėl tikų iš jos stipriai tyčiojosi. Mergaitė dėl to labai kompleksuodavo. Ji nenorėdavo niekur važiuoti, sakydavo: „žmonės į mane žiūrės“. Tikai jai yra ištisai. (Pakeitus mokyklą), galvos purtymo visai nebuvo kokius 3 mėnesius, tik nosis, akys, lūpų kampučiai. G. išoperavo anginą, polipus nosyje. G. džiaugėsi: „dabar žinau, ką reiškia kvėpuoti per nosį“, nes visada būdavo išsižiojusi, už tai gaudavo lupti. Vasarą su G. gulėjo psichiatrijos skyriuje. Tai buvo ne medikamentinis gydymas, bet kaip sanatorinis. Po to G. labai pasikeitė. Pasidarė atvira, bendraujanti, labiau moka džiaugtis gyvenimu. (2017 m.) spalio 2 d. G. nustatyta vidutinio sunkumo negalia. K. dabar nuolat geros nuotaikos, su šypsena, bendraujanti. F. irgi tas pats. Ji pasidarė atviresnė, nuoširdesnė, turi draugų, klasiokės atvažiuoja į namus pažaisti. Jei mato, kad kažką dirbi, atbėga padėti. F. pirmoje klasėje buvo pastebėtas perdėtas susidomėjimas berniukais. Dabar naujoje mokykloje tokių dalykų negirdėti. K. (2018 m.) sausį bus 18 m., G. - 16 m. Kaip ir normalu, kad po truputį pradeda rūpėti berniukai. G. ir K. sakė, jei kada gyvenime turės vaikų, jų niekada nemuš; žiūrės kur nuvežti, ką parodyti, tokios jų svajonės.

Ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. gruodžio 13 d.) apklausta liudytoja J. P. parodė (1 t., b. l. 179-180), kad yra D. K. pusseserė. Lankydavosi pas ją retokai, tik pasižiūrėti, kaip laikosi mergaitės. Prieš kelerius metus mergaitės ėmė skųstis motinos dingimu iš namų, gėrimu. Močiutė E. R. kažkiek žiūrėdavo vaikus, gamindavo maisto, leisdavo į mokyklą, nors irgi daro blogą įtaką vaikams. Mergaitės pas liudytoją atvažiuodavo per šventes, atostogas. Paskutiniais metais D. K. mergaičių nebeleisdavo, nes bijojo, kad pasakos, kas vyksta namuose. Apie tai, kas vyksta namuose, liudytoja sužino iš mergaičių, gerai pažįsta D. K. ir jos motiną, tiki mergaičių pasakojimais. Dalį nemalonių ir baisių dalykų sužinojo iš E. R., tačiau dabar ji ginasi ir nebesako tiesos. Daugiausia šeimoje buvo skriaudžiama G.. Ji turi stiprų nervinį tiką, reikia gydyti. Gydytojai išrašydavo vaistų, turi kompensuojamųjų vaistų pasą, tačiau motina vaistų nepirko. Patėvis liepdavo motinai mušti G.. Motina mušdavo G., raudavo plaukus, tampydavo. Motina metė į mergaitę peilį, kliudė koją, buvo įpjovimas. Mergaitė bijojo ir niekam to nesakė, nerodė ir nesikreipė pagalbos. Jei mergaitė pasiskųstų, jos iš šeimos taip greitai nepaimtų ir grįžus tektų kęsti motinos smurtą. G. yra psichologiškai sugniuždyta, jos būsena sunki. Ji paranojiškai bijo grįžti į namus. Liudytoja bijo, kad jeigu G. teks grįžti į namus, ji gali kažką pasidaryti. G. atvirai sakė, kad jeigu reikės grįžti į namus, ji bėgs iš namų, jei nepavyks – negyvens. G. kartoja, kad pavargo nuo tokio gyvenimo, kad nebenori taip gyventi. Motina ją nuolat užgaulioja, patėvis plūsta necenzūriniais žodžiais. Dėl tikų mokykloje G. vadina „purtuliu“. G. parėjo namo ir pasiguodė dėl to. Tada namuose ją ėmė taip vadinti, pravardžiuoti. D. K. grasina G., kad uždarys ją į „durnyną“, nuolat kartoja, kad ji (G.) nesveika. Girta motina įkando K., taip pat tampo ją už plaukų, muša. K. atvirai kalba, kad motina jų nekenčia, jas skriaudžia, jos jai nereikalingos. F. irgi gauna mušti, ypač nuo tėvo. Tai liudytojai sakė F., abi didžiosios sesės tai patvirtino. F. sako, kad ji gal ir eitų gyventi su motina, jeigu nebūtų tėvo. Tačiau labiau ji rinktųsi gyventi su sesėmis. F. pasakojo, kad motina dabar vilioja ją grįžti namo daiktais, pirkiniais, žada nupirkti planšetinį kompiuterį. Didžiosios sesės yra tvirtai nusistačiusios negrįžti namo.

Vakar K. paskambino ir pasakė, kad prie bendrabučio atėjo motina su patėviu. Patėvis labai šaukė ant jų ir reikalavo savaitgalį grįžti namo. D. K. irgi to reikalavo, rėkė. K. sakė, kad jai buvo silpna ir negera, kad vos nenualpo. Visos verkė, raudojo ir prašė, jog ji (J. P.) padėtų, kad joms nereikėtų gyventi su motina.

Liudytojai kelia nerimą tai, kad visos trys mergaitės matė motinos ir patėvio lytinius santykius. Tai namuose atliekama viešai, nesisaugant nuo vaikų, jiems stebint. Pasak mergaičių, kai motina su patėviu užsiima seksu, močiutė liepia mergaitėms eiti gelbėti motinos, vedasi jas į tėvų kambarį ir jos tai mato. Patėvis girdo motiną, girta D. K. sutinka su jo iškrypusiais seksualiniais žaidimais, lytinio akto metu šaukia, o mergaitės su močiute eina „gelbėti“ motinos. Tai labai traumavo mergaites, žemino, joms gėda apie tai kalbėti, bet jos sakė, kad viską pasakos, nes nebegali taip gyventi, nebenori to matyti. Didžiąsias mergaites traumavo psichologiškai, o F. ne pagal amžių domisi seksualiniais dalykais, tiek žaisdama su lėlėmis, tiek domėdamasi berniukais. E. R. jai (J. P.) sakė, kad F., stebėdama, kas vyksta tarp mamos ir tėvo, atbėga pas ją ir sako: „mama vėl pisas“.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja I. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė. K. R., G. R., F. K. šiais (2017-2018 m.) mokslo metais nebesimokė (duomenys neskelbtini) mokykloje. K. R. ir G. R. pažinojo (iki aptariamų įvykių). Su rimtesnėmis problemomis (mokyklos darbuotojai) nebuvo susidūrę. Buvo vienas atvejis, kai prieš kokius 4 m. G. R. sugalvojo gyventi bendrabutyje. Sakė, kad motina paleido į ją šaukštelį ar dubenėlį. Liudytoja pasikvietė motiną pasikalbėti. Motina patikino, kad neskriaudžia dukros. Tuo metu buvo susinervinusi, prašė išsiplauti, susitvarkyti ir buvo toks buitinis konfliktas. Tai buvo daugiau psichologinė nei fizinė įtampa, bet G. R. norėjo, kad jai leistų gyventi bendrabutyje. Kadangi buvo mokslo metų pabaiga, per atostogas bendrabutis nedirba, dėl kelių savaičių nematė prasmės (paimti vaiką iš šeimos), motina ir dukra susitaikė, pabendravo ir viskas tuo baigėsi.

2016 m., tikslios datos neatsimena, jie (liudytoja I. A. ir kiti mokyklos darbuotojai) pastebėjo, kad K. R. praleidinėja pamokas. Klausė K. R., kodėl nebūna pamokose. Mergaitė pasakė, kad reikėjo padėti namuose. Suprato, kad ji prižiūrėjo F. K.. Sakė K. R., jeigu ji buvo namuose, motina turėjo parašyti raštelį. K. R. atsakė, kad motina nerašo raštelio, nes beveik visada būna neblaivi. Ėmė kalbėtis. K. R. sakė, kad jos seniai norėjo gyventi bendrabutyje, nes ten geriau jaustųsi. Liudytojos I. A. teigimu, K. R. komunikabilesnė, sunkiausia G. R.. Tėvai pykdavosi tarpusavyje, motina – su G. R..

Liudytoja I. A. su direktore, psichologe, socialinė darbuotoja nuvažiavo pas motiną tartis, kad išleistų mergaites gyventi į bendrabutį. Pagrindinė priežastis – alkoholio vartojimas. Apie smurtavimą iš pradžių kaip ir nežinojo. Tuo metu močiutė, močiutės draugas ar kaimynas ir motina „vaišinosi“. Ž. K. nebuvo. Močiutė greitai patraukė ant stalo stovėjusį alkoholio butelį. Namuose buvo maisto, atsargų (žiemai). Aplinka skurdi, bet tą dieną tvarkinga. Gyvenamojo ploto namuose nedaug. G. R. miegojo prie virtuvės šaltoje kamaroje, kur šeima laiko stiklainius. D. K. nelabai norėjo išleisti mažosios (F.), bet jie išprašė, sakė, kad visoms kartu bus smagiau. Mergaitės savaitgaliais grįždavo namo. Pirmą savaitgalį jos tikrai grįžo namo. Tiksliai nežino, kada jas pasiėmė globėja.

Apie K. šeimą (kaip probleminę) liudytoja I. A. iš pradžių sužinojo iš K. R., paskui – ir iš G. R.. Kaip suprato iš G. R., (motina) sakydavo, kad G. R. turi ką nors padaryti, o ji neklausydavo ir šaukdavo. Nedažnai, bet būdavo, kad (motina) sukumščiuodavo. Mergaitė sakė, kad (motina) kažkada įkando lovoje. G. R. turėjo tikus: mirkčiodavo, kalbėdavo užsikirsdama. Motina (D. K.) ją vadino „purtuliu“. G. R. namuose labai bijojo, nes mama neleisdavo pasisakyti. Jos mąstymas kartais būdavo keistas, gali būti, kad ji įžeidesnė.

Kalbantis su F. K., kartu buvo ir psichologė. F. K. pasakojo, kad būna triukšmas, kad ji kartais bijo, kad tėvas suduoda. F. K. parodė, kad suduoda į užpakalį. Kiek atsimena. F. K. nesuprato, už ką jai trenkė. Jos (liudytoja I. A. ir psichologė) suprato, kad (Ž. K.) tuo metu buvo neblaivus.

Iš K. R. jautėsi baimė, bet ji komunikabilesnė, stengdavosi būti su visais protinga. K. R. patvirtino, ką apie smurtą sakė G. R.: apie įkandimą, apie keiksmažodžius. Alkoholizmas šeimoje iš tėtės pusės buvo seniai, iš mamos, kaip įvardino K. R., stipresnis prasidėjo 2016 m. vasarą. Prieš tai mama išgerdavo mažiau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. A. parodė (1 t., b. 1. 192-193), kad dirba Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialine darbuotoja. G. ir K. R. pažįsta apie 10 m., F. K. – apie metus, nes ji yra tik pirmokė. Prieš pora metų, tiksliai nepasakys laiko, G. R. kreipėsi į ją, nes norėjo gyventi mokyklos bendrabutyje. G. R. sakė, kad motina paleido į ją dubenį, kad susipyko su motina, nesutaria. Buvo mokslo metų pabaiga, gyventi bendrabutyje nebuvo galimybių. Vasarą bendrabutis neapgyvendinamas. Pakvietė pokalbiui motiną. Taip pat dalyvavo auklėtoja, liudytoja ir kažkas iš administracijos. Motina kalbėjo piktu tonu, sakė: „ieško problemų, kur jų nėra“. Kiek pamena, nebuvo duomenų apie nuolatinį alkoholio vartojimą ar smurtą. Motina nesutiko, kad G. R. gyventų bendrabutyje, ir tuo viskas pasibaigė.

Praeitais (2015-2016 m.) mokslo metais, pavasarį, mergaitės pasipasakojo psichologei apie nesutarimus su motina. Po to mergaitės pranešė, kad susitaikė su motina, kad pas jas kartais atvyks socialinė darbuotoja patikrinti, daugiau nebuvo nusiskundimų.

2016 m. lapkritį atėjo K. R. auklėtoja ir pasakė, kad mokinė praleido nemažai pamokų. Klausė K. R., kodėl ji nelanko pamokų. Mergaitė sakė, kad motina neparašo raštelių, apsiverkė; po to atvirai, neslėpdama papasakojo, kad namuose nuolat vartojamas alkoholis, motina su sutuoktiniu geria beveik kiekvieną vakarą, būna agresyvūs tarpusavyje ir kartais su ja bei seserimi. Tada K. R. parašė raštu, ką papasakojo liudytojai, išreiškė norą gyventi bendrabutyje. K. R. bijojo, kad motina nesužinotų, jog ji pasakė, kas vyksta šeimoje. Buvo liepta tylėti. Nukreipė ją pas psichologę.

Liudytoja su mokyklos direktore, psichologe ir socialine darbuotoja nuvyko į namus pas D. K., nes nutarė kuo skubiau apgyventi mergaites bendrabutyje. Ant stalo buvo alkoholis, užkanda. Negali pasakyti, ar D. K. buvo girta. D. K. nenorėjo išleisti dukrų į bendrabutį. Visų atvykusių bendromis jėgomis įkalbėjo motiną leisti dukras gyventi bendrabutyje.

Kitą dieną mokykloje kalbėjo su G. R.. Kol gyveno namuose, G. buvo labai jautri, turi tikus, bijojo kalbėti. G. R. sakė, kad motina smurtaudavo, buvo įkandusi (negali pasakyti, kuriai mergaitei), buvo agresyvi su G. R.. G. R. nukentėjo labiausiai. Motina sakydavo jai skaudžius žodžius, vadindavo „purtuliu“, grasindavo išvežti į „durnyną“. G. R. neminėjo, kad patėvis būtų smurtavęs.

Pasak seserų, F. K. mušdavo tėvas ir mama. Mažiausiai šeimoje kentėjo K. R.. Ji komunikabili, protingesnė, mokėdavo susitarti su tėvais. Dabar mergaičių būklė visiškai kitokia. G. R. atsigavusi, nepastebi tikų, yra atviresnė. Sesių santykiai tarpusavyje gražūs, jos viena kitą palaiko, rūpinasi. F. K. linksma, žaisminga. Nė viena mergaitė nenori namo.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja G. R. parodė, kad yra nukentėjusiųjų pusseserė. Jai 21 m., G. 16 m, K. 17 m., jei neklysta. Ryšį palaiko su K., G.. Santykiai šilti, kaip pusseserių. Prieš tai atvažiuodavo (į svečius pas K.) su motina, bet rečiau. Dabar dažniau galima susitikti, nes K. gyvena Šiauliuose. K., G. pasakojo apie gyvenimo sąlygas namuose. Labiau pasakojo G., K. pritardavo G.. G. turi nervinius tikus. Šiuo metu G. R. gydoma. Dabar viskas tvarkoje. Prieš tai nebuvo perkami vaistai, nebuvo prižiūrima. G. R. jai sakydavo, kad pinigus vaistams motina prageria.

Kai liudytoja G. R. atvažiuodavo pas mergaites, D. K. būdavo išgėrusi. Jei būdavo grįžęs Ž. K., jis kitame kambaryje su draugais gerdavo, išeidavo parūkyti. Girdėjo, kaip Ž. K. išgėręs negražiai pasako mergaitėms. Pvz., G. R. pavadino „debile“. Matė, kaip Ž. K. agresyviai šaukė ant D. K. ir mergaičių. Ž. K. gėrė su draugu, ėjo parūkyti ir labai agresyviai sakė: „pasitrauk, išeik“. Kiek matydavo, labiausiai kentėdavo G. R., K. R., o ant F. K. blogo žodžio nepasakydavo. Kai atvažiuodavo, G. R., K. R. visada būdavo prie liudytojos, jos vengdavo Ž. K.. Fizinio smurto panaudojimo nematė.

2016 m. prieš Kalėdas, tiksliai laiko nepamena, pas ją į svečius atvažiavo G. R., K. R.. Jas išleido visam savaitgaliui. F. K. neleido. Kitą dieną D. K. paskambino ir ėmė šaukti, plūstis, liepė važiuoti (G. R., K. R.) namo. Tą dieną D. K. skambinėjo visą dieną. G. apsiverkė, sakė, kad nenori grįžti į namus. K. taip pat sakė, kad nenori namo, kad motina vėl girta skambinėja. Mergaitės prašė jų nevežti, todėl (tą dieną) jos namo negrįžo. Mergaitės pasakojo, kad yra apkraunamos ūkio darbais, namuose tėvai geria, keikia jas. Gėrimai būdavo, abiems K. esant namuose. Būdavo „daugiadienės“, būna, kad pageria dvi, tris dienas. G. R. sakė, kad ir motina, ir Ž. K. ją įžeidinėja, vadina „debile“, „durne“; išgėręs Ž. K. eina, lenda, apsikabina. Liudytoja nežino, kiek čia tiesos. Tai pasakodama G. R. verkė. Tikriausiai ir namuose ji jaučiasi nemaloniai. K. R. pritarė G. R. pasakojimui. Nepamena, kad mergaitės būtų pasakojusios apie fizinį smurtą arba liudytoja galėjo pamiršti. Geriau viską prisiminė, kai davė parodymus policijoje (ikiteisminio tyrimo metu). Mergaitės pasakojo, kad tėvai santykiaudavo prie jų.

Grįžusios namo mergaitės skambino, sakė, kad vyko konfliktas, buvo policija. Pasakojo, kad D. K., Ž. K. ir kažkoks draugas šūkavo ir keikėsi, jie visi buvo girti. Močiutė ir F. K. buvo namuose.

G. R. liudytojai G. R. ne sykį prasitarė apie pasitraukimą iš gyvenimo. G. rašydavo žinutes, kad nusižudys, nes niekas jos nemyli, jaučiasi nereikalinga. Liudytoja (G. R.) skambindavo G.. G. R. pakartodavo, kad nusižudys. Tai vyko, kai jos (mergaitės) gyveno pas motiną. Dabar tokių žinučių negauna.

Ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. vasario 1 d.) apklausta liudytoja G. R. parodė (1 t., b. l. 197-198), kad yra G. ir K. R. pusseserė. G. ir K. R. tėvas yra jos (liudytojos) tėvo brolis. Ji bendravo su G. ir K. R., kai nuvykdavo pas jas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Maždaug prieš trejus metus nutraukė ryšius, nes D. K. ir Ž. K. išplūdo ją (G. R.) ir jos motiną. Kiek pamena, konfliktas įvyko dėl to, kad teta E. R. norėjo jai (G. R.) ir jos motinai įdėti kaimiškų gėrybių, o D. K. ir Ž. K. tam prieštaravo ir išvijo jas iš namų. Ryšys su G. ir K. R. atsinaujino gal daugiau nei prieš pusę metų. Ėmė bendrauti per socialinį tinklapį „Facebook“. Galėjo būti ankstyvas ruduo, spalis, kai liudytoja nuvyko pas pusseseres. Matė, kad Ž. K. girtas, D. K. irgi su kvapu. Mergaitės dirba visus ūkio darbus: jas siuntė tai tą padaryti, tai aną, o patys gėrė. Mergaitės prie motinos bijodavo su liudytoja kalbėti. Jos bijodavo kalbėti apskritai apie bet ką, ne tik apie tai, kad jas skriaudžia. Tik motinai kur nors išėjus, mergaitės imdavo pasakoti.

Po to mergaitės atvyko pas liudytoją (G. R.) į svečius. Tuo metu ji nuomojosi butą. Būdamos pas liudytoją, mergaitės bendravo laisvai, atvirai. Jos abi pasakojo, kad motina ir Ž. K. geria. G. R. turi nervinį tiką veide. Ji turėdavo gerti vaistus, bet sakė, kad motina neperka vaistų, prageria pinigus. G. R. pasakojo, kad motina nuolat ją plūsta. Tai ji (G. R.) buvo girdėjusi asmeniškai. Dar G. R. sakė, kad motina ją muša, tik nesakė kaip. G. R. pasakojo, kad patėvis plūstasi, pravardžiuoja, siuntinėja. Mergaitės atvyko savaitgaliui, iki sekmadienio. Šeštadienį D. K. ėmė joms skambinėti, liepė grįžti namo, nes nėra kam dirbti darbus. G. ir K. R. nesutiko išvykti šeštadienį, pasakė, kad grįš sekmadienį. Sekmadienį jos išvyko į namus.

Prabėgus kelioms dienoms nuo pusseserių išvykimo, jie įvyko konfliktas, vėl susipyko. G. R. jai per socialinį tinklapį „Facebook“ parašė, kad geriau nusižudys, nei kentės. Liudytoja G. R. labai išsigando tokio G. pasakymo, liepė kažkur kreiptis, netylėti, pasakyti mokykloje, kas vyksta, nes (antraip) bus tik blogiau. Dar pamena, kad G. R. sakė, jog iš jos mokykloje šaiposi dėl tikų, o motina neperka vaistų. Po kurio laiko G. R. parašė, kad jos yra apgyvendintos mokyklos bendrabutyje. Ji (G. R.) paskambino D. K.. D. K. ėmė ją kaltinti, kad „užvirė košę“, kad kišosi kur nereikia, sakė, kad jas abi – ją (G. R.) ir G. R. – uždarys į „psichuškę“. Daugiau su D. K. nebendravo.

G. R. minėjo, kad motina prie jų atvirai mylisi su patėviu, kad tai labai žemina, bjauru. Tai pasakodama G. R. ne kartą verkė. Matė, kad G. R. blogai. Rudenį G. R. prašėsi pas ją gyventi. Liudytoja pasakė, kad tai neįmanoma, nes ji (G. R.) yra nepilnametė, liudytoja nesugebės jos išlaikyti. G. R. pasakojant, K. R. daugiau tylėdavo, pritardavo, patvirtindavo (sesers žodžius). Nesimatė, kad K. R. būtų buvę blogai. Nelabai ką žino apie F. K.. Matydavo, kad mažoji yra D. K. numylėtinė. Negali pasakyti, ar ji buvo skriaudžiama.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. 2016 m. pabaigoje gavo nusiskundimų dėl smurto prieš mergaites K. šeimoje. Liudytoja (V. P.) su visomis trimis mergaitėmis bendravo mokykloje. Kalbėdamos mergaitės buvo gana įsitempusios, nelabai norėjo kalbėti prie svetimo žmogaus. Kalbėjo trumpai ir aiškiai. Jos sakė, kad namo grįžti nenori, nori gyventi bendrabutyje, savaitgaliais – pas tetą. Jos išreiškė norą viską išsakyti raštu. Nederamus motinos kreipinius į ją G. R. nurodė savo raštuose, taip pat minėjo juos (V. P.) žodžiu. G. R., sakė, kad ją vadindavo „debile“. Liudytoja neprisimena, ar G. R. sakė, kad nederamai ją būtų vadinęs ir patėvis. Kad nenori gyventi namuose, nori gyventi kartu su sesėmis, F. K. kalbėdavo abstrakčiai. Anot mergaičių, namuose dažnai girtaujama, motina su patėviu konfliktuoja, močiutė kišasi. Dėl dažnų ginčų vaikams nesaugu, nesmagu. Mergaitės minėjo fizinį smurtą, pvz., pešimą už plaukų. Bet daugiausiai jos kalbėjo apie žodžius, šaukimą, girtų tėvų veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. parodė (2 t., b. l. 2-3), kad dirba Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2016 m. lapkritį (duomenys neskelbtini) gimnazija persiuntė G. R. paaiškinimą, kad ji nenori gyventi namuose, nes motina D. K. ir jos sutuoktinis nuolat girtauja, ant jos šaukia. G. R. sakė, kad motina, būdama neblaivi, ne kartą sudavė jai per veidą ir tampė už plaukų; susipyko su motina ir ji namų virtuvėje metė į ją (G. R.) virtuvinį peilį, bet nepataikė.

Liudytoja V. P. su (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja L. M. (šiuo metu ji dirba Panevėžio VTAS) 2016 m. lapkričio 15 d. nuvyko pas D. K.. Paaiškino, kad gavo skundą dėl jos girtavimo ir smurto prieš vaikus. D. K. neigė tai, sakė: „atsigerti skardinę alaus nėra nusikaltimas“, kaltino dukrą G. R., kad ji neklauso ir atsikalbinėja, išsigalvoja nebūtus dalykus. Girdint liudytojai V. P. ir L. M., D. K. pripažino, kad metė į dukrą G. R. peilį, bet nepataikė, daugiau apie tai nieko neaiškino.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. rašte nurodyta (1 t., b. l. 13-14), kad K. R. į (duomenys neskelbtini) gimnazijos bendrabutį buvo priimta nuo 2016 m. lapkričio 10 d., G. R. ir F. K. – nuo 2016 m. lapkričio 14 d. J. P. 2016 m. lapkričio 18 d. sutiko pasirūpinti D. K. dukterimis savaitgaliais ir atostogų metu.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. kovo 24 d. išraše iš medicinos dokumentų/ siuntime VKP17-5770 (2 t., b. l. 137) sakoma, kad G. R. lanko 9 klasę, pagal palengvintą programą mokosi patenkinamai, mokykloje turi mažai draugų, dažnai patiria patyčias. Veido srityje stebimi nevalingi judesiai: dažnas akių mirksėjimas, galvos purtymas – kratymas į šonus. Nuo 6 m. serga tikais, lankosi pas neurologą, skirtas gydymas medikamentas. 2016 m. lapkritį paimta iš asocialios šeimos, gyvena pas globėjus. Paskutiniu metu mergaitei atsirado nuotaikos svyravimai, būna pykčio protrūkiai su isterinėmis reakcijomis. Kontaktas formalus, emocijos labilios, primityvokos, elgesys nenuspėjamas, sutrikęs, greitai sudirgsta, silpna impulsų kontrolė. Infantili. Socialinė adaptacija komplikuota. Suicidinių minčių neturi, anksčiau gyvenant pas tėvus jų buvo. Kritika žema. Intelektas ribinis, mokslumas žemas, žema savivertė, nepasitiki savimi. Pacientei nustatytos šios diagnozės: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, lėtiniai judesių arba balso tikai, kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai. Skirtas gydymas vaistais, B grupės vitaminai ir psichologinės konsultacijos.

Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 71 „Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo“ (2 t., b. l. 138-139) teigiama, kad G. R. elgesys ir bendravimas tyrimo metu adekvatus. Mergaitei būdingas labai žemas verbalinis supratingumas. Bendros žinios skurdžios, nenuoseklios. Neišvystytas sąvokinis mąstymas. Ji menkai motyvuota atlikti užduotį iki galo, susidūrusi su nesėkme nuleidžia rankas. Pastebimi asteniškumo, nerimo, emocinio labilumo (netvirtumo) požymiai. Pasakodama pagal siužetinių paveikslėlių serijas nustatė priežasties – pasekmės ryšius. Žodynas (aktyvus ir pasyvus) išplėtotas nepakankamai. Silpni rišlios kalbos įgūdžiai. Savarankiškai nekuria nuoseklaus pasakojimo apie savo patirtį. Girdėto teksto atkūrimo kokybė bloga. Kalba nelanksti, neperteikia tinkamo jausmo.

Išvados: kompleksinė negalia dėl nežymaus intelekto ir lėtinių neurologinių sutrikimų. Emocijų ir fonetinis kalbėjimo sutrikimai. Dideli specialieji ugdymo poreikiai: reikia individualizuoti bendrąsias programas; alternatyvius ugdymo metodus ir būdus derinti su įprastiniais, bendrąsias mokymosi priemones – su specialiomis; teikti pedagogo, logopedo, psichologinę, socialinę pedagoginę pagalbą.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. balandžio 24 d. išraše iš medicinos dokumentų/ siuntime VKP17-7928(2 t., b. l. 140) rašoma, kad G. R. dėl ryškių mokymosi ir bendravimo sunkumų tirta Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir dideli specialieji ugdymo poreikiai, individualizuotos bendrosios programos. Rekomenduota teikti pacientei logopedo ir specialiojo pedagogo pagalbą, nukreipti nustatyti neįgalumą.

Iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 2631 (2 t., b. l. 141) matyti, kad G. R. nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 25 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2017 m. vasario 28 d. – 2017 m. balandžio 19 d. akte Nr. 103MS-34/2017 teigiama (1 t., b. l. 119-126), kad D. K., Ž. K. veiksmai K. R. sukėlė kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimą) ir nesunkiai sutrikdė jos psichikos sveikatą. Ekspertizės metu K. R. pasakojo, kad matė besimylinčius D. K. ir Ž. K.. K. R. elgesį (kad uždelstai ir menkai aktyviai ieškojo pagalbos) įvykių metu ribojo faktorių visuma: amžius (kol buvo mažesnė, mažiau suprato su ja atliktų veiksmų reikšmę, buvo labiau bejėgiška; paaugusi ir labiau subrendusi, įgavo daugiau žinių apie netinkamo elgesio su ja reikšmę, todėl ryžtingiau ieškojo sprendimų, kaip būti toliau nuo namų), santykio su šeimos nariais pobūdis (priklausoma nuo jų), stipri gynybinė šeimos narių pozicija ([kaltinamieji] neigia smurtaujantys ir neatliepiantys emocinių vaikų poreikių, nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ir yra jiems priešiški), paauglei būdingi asmenybiniai ypatumai (uždara, nepasitikinti savimi, su žmonėmis išgyvena nesaugumą, subjektyviai sudėtingose situacijose nelinkusi elgtis iniciatyviai, aktyviai, ryžtingai). K. R. atsiskleidimą neigiamai veikia jos būsena (baimė, nesaugumas), esant šalia motinai, prieš kurią nukreipti parodymai. Paauglės žodžiais tariant, 2017 m. sausio 4 d. apklausoje ji buvo pasirengusi duoti parodymus prieš įtariamąją, bet, pamačiusi ją patalpoje, išsigando. K. R. ekspertizės metu pateikti paaiškinimai realistiški (atitinka jos amžių, jai nustatytus psichologinius ypatumus, gautus duomenis apie jos gyvenimo šeimoje sąlygas). Psichologinio tyrimo metu paauglei nustatyti asmenybiniai ypatumai (žema savivertė, uždarumas, padidėjęs jautrumas ir nerimas, stiprus nesaugumo jausmas tarp žmonių) galėjo susiformuoti dėl nepatenkintų emocinių vaiko poreikių šeimoje, pasikartojančio fizinio ir psichologinio smurto jos ir seserų atžvilgiu. Ugdymo įstaigos pakeitimas ir gyvenimas globėjų šeimoje suteikė jai saugumo, paauglė jaučia didesnį aplinkinių palaikymą. K. R. žodžiais, močiutė darė jai poveikį, kad neigtų fizinę ir psichologinę namiškių prievartą jos ir seserų atžvilgiu, bei prašė grįžti namo, tačiau tai neturėjo ir neturi esminės įtakos nukentėjusiosios pozicijai. K. R. nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimas) F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais: pasikartojantis psichologinis ir fizinis smurtas, priverstinis motinos ir patėvio lytinių santykių stebėjimas, nepatenkinti vaiko emociniai poreikiai šeimoje.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2017 m. vasario 28 d. – balandžio 19 d. akte Nr. 103MS-33/2017 sakoma (1 t., b. l. 127-138), kad D. K., Ž. K. veiksmai G. R. sukėlė kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimą) ir nesunkiai sutrikdė jos psichikos sveikatą. Nėra duomenų apie G. R. tiesiogiai patiriamą seksualinę prievartą. Turimais duomenimis, G. R. seksualinę prievartą patiria netiesiogiai – per įtariamųjų lytinį santykiavimą jos akivaizdoje. Tokie veiksmai psichologiniu požiūriu vertinami kaip tvirkinamieji. G. R. motina, tėvas (nurodyta taip, kaip yra originale), močiutė jos atžvilgiu naudojo įvairias smurto formas (seksualinis, fizinis, psichologinis, nepriežiūra). Visa tai neabejotinai žaloja vaiko psichiką ir turės ilgalaikes žalojančias psichiką pasekmes ir ateityje, jai subrendus. Atsižvelgiant į amžių ir turimas žinias, G. R. galėjo suprasti jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto pobūdį ir reikšmę (seksualinės prievartos supratimas ribotas, t. y. gali suprasti tik jos pobūdį). G. R. aktyviai mėgindavo tieks veiksmams priešintis (tikėtina, dėl to gaudavo dar daugiau bausmių). Jos priešinimosi galimybės ir būdai keitėsi (įdėjo daugiau pastangų) jai augant ir blogėjant jos emocinei būsenai. G. R. mėginimai priešintis su ja atliekamiems veiksmams atitiko jos amžių, žinias ir galimybes. G. R. galimybes priešintis įtariamųjų veiksmams reikšmingai blogino jos emocinė būklė (gyveno nuolatinėje baimėje). Atsižvelgiant į G. R. būdingus individualius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną, šeimos narių daromą poveikį, paauglė galėjo ir gali suprasti konkrečias byloje reikšmingas faktines aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus). G. R. šeimos narių daromas poveikis įtakojo ne jos parodymų turinį, bet įvykių atsiskleidimo laiką. Pagrįstai galima vertinti, kad G. R. parodymai realistiški, duoti remiantis asmenine patirtimi. Liudytojoms J. P., L. M., L. B., (ikiteisminio tyrimo) teisėjui ir ekspertams G. R. atvirai, nuoširdžiai pasakojo apie situaciją šeimoje. G. R. nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimas) F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais: pasikartojantis psichologinis ir fizinis smurtas, priverstinis motinos ir patėvio lytinių santykių stebėjimas, nepatenkinti emociniai vaiko poreikiai šeimoje.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2017 m. vasario 28 d. – 2017 m. balandžio 19 d. akte Nr. 103MS-35/2017 rašoma (1 t., b. l. 141-146), kad nėra duomenų apie F. K. tiesiogiai patiriamą seksualinę prievartą. Norint konstatuoti seksualizuotą F. K. elgesį reikia išsamesnių duomenų. Tačiau santykių šeimoje kokybė neabejotinai žaloja vaiko psichiką ir turės ilgalaikes žalojančias psichiką pasekmes ir ateityje, jai suaugus. Stebimas mergaitės gėdijimasis kalbėti apie motinos ir patėvio (turėtų būti tėvo) lytinius santykius, kuriuos ji turėdavo stebėti ir kurių metu močiutė versdavo gelbėti motiną. F. K. parodymuose nurodytas tėvų lytinis santykiavimas jos akivaizdoje psichologiniu požiūriu vertinamas kaip tvirkinamieji veiksmai. Šeimoje tiesiogiai įgijusi žinių apie lytinius santykius, F. K. galėjo suprasti jų pobūdį; dėl emocinės būsenos (jausdavosi blogai, piktai) mėgindavo jiems priešintis pasišalindama. Atsižvelgiant į F. K. amžių ir turimas žinias, ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų (fizinio smurto) pobūdį. Suvokdama betarpiškas tų veiksmų pasekmes (skausmą) F. K. mėgindavo jų išvengti, t. y. jiems priešinosi. Atsižvelgiant į F. K. būdingus individualius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną, šeimos narių daromą poveikį, mergaitė galėjo ir gali suprasti konkrečias reikšmingas byloje faktines aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus), įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti parodymus su tam tikru selektyvumu (nepilnu jų atskleidimu). F. K. emocinė būsena (išgąstis, baimė dėl gresiančio fizinio smurto), savęs suvokimas kaip fiziškai silpnos, jos amžius, dėl kurio ji lengvai pažeidžiama, yra pagrindiniai veiksniai, paaiškinantys jos ribotas galimybes efektyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams. Galima pagrįstai manyti, kad kalbėdama apie bylos aplinkybes F. K. buvo atviresnė su liudytojomis J. P., L. M., L. B., negu duodama parodymus (ikiteisminio tyrimo teisėjui). Kalbėdama su liudytojomis, F. K. jautėsi saugi, o apklausos metu duodamų parodymų turinį galėjo įtakoti tokios aplinkybės kaip sesers K. R. atsisakymas duoti parodymus, įtariamųjų dalyvavimas (apklausoje), šeimos narių jai daromas poveikis. Tiriamus įvykius (pasikartojantis psichologinis ir fizinis smurtas, priverstinis motinos ir patėvio lytinių santykių stebėjimas) F. K. išgyveno ir išgyvena kaip ilgai besitęsiančius ir stresogeninius. Kaip reakcija į išgyventus stresogeninius įvykius susiformavo kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimai) F93.8. D. K., Ž. K. veiksmai F. K. nesunkiai sutrikdė F. K. psichikos sveikatą.