- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- M1-272-874/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nesusituokusiam, nedirbančiam, neįgaliam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,
kaltinamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2017-04-20 11 val. iki 2017-04-26 11 val. 50 min., išdaužęs langą, įsibrovė į M. S. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė magnetofoną „Panasonic“, kurio vertė 10 eurų, elektrinį grąžtą „INGCO“, kurio vertė 40 eurų, elektrinį prailgintuvą, 5 m ilgio, kurio vertė 10 eurų, du atsuktuvus, kurių bendra vertė 4 eurai, televizijos kabelį, 10 m ilgio, kurio vertė 5 eurai, reples, kurių vertė 3 eurai, tuo bendrai nukentėjusiajam M. S. padarydamas 72 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Tokie E. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Nukentėjusysis M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie vagystę iš jam priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pranešė A. Ž. Nuvažiavęs pažiūrėti pamatė, kad išdaužtas garažo lango stiklas ir pagrobti garaže buvę kaltinime nurodyti daiktai: magnetofonas, elektrinis grąžtas, elektrinis prailgintuvas, du atsuktuvai, televizijos kabelis, replės.
Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavęs į savo tvartą, pamatė bėgantį E. T. su laidais, pastarojo rankos buvo kruvinos. Sustabdęs paklausė iš kur gavo daiktus. E. T. atsakė, kad rado. Jis nuėjo pažiūrėti ir rado išdaužtą M. S. priklausančio garažo langą. Apie tai pasakė M. S. motinai.
Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdžio metu paaiškino, jog ekspertizės metu E. T. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. E. T. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti bei rekomendavo taikyti pastarajam priverčiamojo medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Tai, kad E. T. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
2017-04-26 M. S. protokolu-pareiškimu policijai dėl vagystės iš jam priklausančio garažo (13 b. l.);
2017-04-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobti įvairūs daiktai ir įrankiai, nurodyta, jog išdaužtas lango stiklas (25-32 b. l.);
2017-04-26 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė magnetofoną „Panasonic“, elektros prailgintuvą, du atsuktuvus, reples, elektros laidus (34 b. l.);
2017-04-28 apžiūros protokolu, kuriame aprašyti E. T. pateikti daiktai (36-42 b. l.);
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86 TPK-414/2017, kuriame nurodyta, kad E. T. nusikaltimo įvykdymo metu ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, E. T. nusikalstamos veikos atlikimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; E. T. šiuo metu serga psichikos liga, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas; E. T. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (127-129 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad E. T., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į M. S. priklausantį garažą, ir pagrobė įvairius daiktus, tuo bendrai nukentėjusiajam M. S. padarydamas 72 eurų turtinę žalą. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. T. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. E. T. baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos padarymo metu konstatuota psichikos liga – vidutinis protinis atsilikimas, todėl jis, darydamas minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos ligos negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Darytina išvada, kad E. T. atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nepakaltinamu asmeniu pripažintam E. T. tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Eur žalos atlyginimo (57 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju E. T. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali šioje byloje spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato BPK. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog E. T. serga psichikos liga, yra nepakaltinamas, todėl jo veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių nukentėjusiojo M. S. ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis BK 17, 98 straipsniais, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 404 straipsniu,
nutaria:
E. T. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
M. S. civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.