Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-193/2009

2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3., 2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2009 m. spalio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2008-08-06 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2008-12-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, ir T. T. paskirta galutinė bausmė – 3 metai 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš T. T. 14 634,60 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai bei 42 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. T. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 23 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., pykčio išdavoje smogdamas G. Č. kumščiu į veidą, dėl ko G. Č. krito ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, tuo G. Č. padarydamas poodines kraujosruvas kairiuose vokuose, kairio skruosto patinimą lydimą vidutinio sunkumo trauminės galvos smegenų ligos, smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimus galvos smegenų medžiagoje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje skiltyje dešinėje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją ir jos aplinkybes, neišsamiai ištyrė nuteistojo T. T. kaltės turinį ir neteisingai nustatė jo tyčios formą – esminius subjektyviuosius požymius, lemiančius apelianto T. T. veikos kvalifikaciją. Nevisapusiškai ištyręs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo T. T. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręsti apelianto T. T. tyčios formos, o taip pat jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Apeliantas nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio sunkaus G. Č. sveikatos sutrikdymo. Nuteistasis T. T. neneigia sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau jo teigimu, G. Č. jis smūgiavo būdamas labai susijaudinęs, po to, kai pastarasis kitiems asmenims girdint įžeidė jam artimą žmogų – jo draugę, kas atitiktų šiuo metu galiojančią įstatyminę normą – BK 136 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį, tyčios formą spren­džiama at­si­žvelg­iant į vi­sas pa­da­ry­to nusikal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nusikaltimo pada­ry­mo bū­dą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, nu­si­kals­ta­mų veiks­mų po­bū­dį ir intensy­vu­mą, jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistojo T. T. tyčia iš esmės motyvuojama neįsigilinus į visas bylos aplinkybes bei išsamiai neišsiaiškinus, kaip kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokie buvo kaltininko nusikalstamų veiksmų motyvai, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ir konstatuoja, kad nuteistasis T. T. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Č. sveikatą būdamas staiga labai susijaudinęs dėl nuteistojo artimą asmenį itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio.

BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes.

Apylinkės teismo nustatytos T. T. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam G. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto išvadose, kuriose nustatyta, kad dėl 2008-06-23 nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų sveikata sutrikdyta sunkiai. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patvirtinančias sužalojimų G. Č. padarymo būdą, mechanizmą ir sunkumo laipsnį. Šioje dalyje teismo išvados yra pagrįstos. Tai patvirtino ir papildomai išnagrinėti įrodymai. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apelianto nurodomų bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo dar kartą patikrintos specialisto išvados, atliekant teismo medicinos ekspertizę. 2009-06-18 ekspertizės akte Nr. EKG 130/09 (01), kurio išvadas apeliacinės instancijos teisme patvirtino teismo medicinos specialistė G. K. konstatuota, kad nukentėjusiajam G. Č. prieš kreipiantis į gydymo įstaigą padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl abejoti byloje esančiomis specialisto išvadomis bei minėtu ekspertizės aktu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo T. T. ir liudytojo R. P. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis vartojo nepagarbius, įžeidžiančius žodžius nuteistojo artimo žmogaus – jo sugyventinės – atžvilgiu. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad T. T. nurodė, kad nukentėjusysis besilaukiančią jo draugę E. D. išvadino „nėščia kurva“. Kad nukentėjusysis G. Č. necenzūriniais žodžiais išvadino T. T. draugę E. D., patvirtino ir įvykio metu dalyvavęs liudytojas R. P.. Nors įvykio metu kartu su T. T. buvęs liudytojas R. D. aplinkybių dėl nukentėjusiojo pavartotų necenzūrinių žodžių nepatvirtino, nes kaip pats parodė, jog tuo metu jau ėjo link namų, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistojo parodymų nuoseklumą, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais patvirtintais nuteistojo parodymais dėl jo artimą asmenį įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio. Atsižvelgiant į įvykio metu buvusią nuteistojo draugės būklę – ji laukėsi, nukentėjusiojo išsakyti aukščiau minimi žodžiai pastarosios atžvilgiu akivaizdžiai prieštaravo moralės bei dorovės principams, pažeidė garbę bei orumą, kas ir sąlygojo T. T. staigų didelį susijaudinimą bei reakciją į G. Č. tokį poelgį. Teisėjų kolegija mano, kad dėl minėtų žodžių apeliantas galėjo staiga labai įsižeisti ar itin susijaudinti. Nors nukentėjusysis G. Č. įvykio metu buvo neblaivus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neblaivaus nukentėjusiojo G. Č. pasakyti įžeidžiantys ar nepadorūs žodžiai kito asmens atžvilgiu neturėtų būti vertintini kaip aplinkybė, dėl ko galima būtų staiga labai susijaudinti ir pavartoti smurtą. Skundžiamu nuosprendžiu, taip pat byloje esančiais duomenimis konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis, jis buvo spontaniškas ir sekė iškart po nuteistojo T. T. artimą asmenį – sugyventinę E. D. – itin įžeidžiančių nukentėjusiojo G. Č. žodžių.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2008 m. birželio 23 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., T. T. staiga labai susijaudinęs dėl jo artimą asmenį – sugyventinę E. D. – itin įžeidžiančių nukentėjusiojo G. Č. žodžių, smogdamas G. Č. kumščiu į veidą, dėl ko G. Č. krito ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, sunkiai sutrikdė G. Č. sveikatą. Tokia apelianto T. T. veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį.

Aukščiau nurodytas apeliacinio teismo konstatuotas aplinkybes apeliantas iš esmės pripažino nuo pat pradžių, nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Tai iš dalies patvirtina ir pirmosios instancijos teisme duoti nukentėjusiojo G. Č. parodymai. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nuteistojo T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę T. T. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės ir tyčios formą, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę. T. T. padarė apysunkį, afektinės netiesioginės tyčios, baigtą nusikaltimą. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nedirbantis, po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nubaustas laisvės apribojimu, tačiau šios bausmės nevykdė, dėl ko 2008-12-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi jam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą Atsižvelgus į visas šias, o taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę T. T. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pagrindo manyti, kad apeliantui T. T. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, nėra.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir civilinio ieškinio dalyje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai pagal prokuroro ieškinį pagrįstumo bei jos dydžio klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į kai kurias G. Č. gydymo stacionare Panevėžio ligoninėje aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2009-06-18 ekspertizės aktu Nr. EKG 130/09 (01) konstatuotos sekančios G. Č. gydymo medicinos įstaigose aplinkybės: 2008-06-24 G. Č. buvo apžiūrėtas Viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje dėl pasikartojusių priepuolių su sąmonės netekimu, įtariant galvos smegenų traumą, čia jam atlikta kompiuterinė tomografija, tą pačią dieną jis buvo nukreiptas į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę, iš kur jis 2008-06-26 pabėgo, grąžintas į ligoninę tapo agresyvus, nesukalbamas, dėl baltosios karštlinės kviečiamas konsultuoti psichiatro, dėl agresyvaus elgesio jam buvo taikoma laikina galūnių imobilizacija, 2008-06-29 buvo perkeltas į stebėjimo palatą, kur 05:15 val. jį palatoje sumušė kitas ligonis, todėl G. Č. be sąmonės sunkioje būklėje buvo perkeltas į intensyvaus gydymo skyrių, kur buvo gydomas iki 2008-07-12, vėliau perkeltas į neurochirurgijos skyrių. Iš šių faktinių duomenų seka, kad G. Č. nuo 2008-06-24 iki 2008-06-29 buvo gydomas dėl T. T. jam padarytų sužalojimų sukeltos sveikatos būklės, o nuo 2008-06-29 d. 05:15 iki 2008-07-21 buvo gydomas dėl sveikatos būklės, kuri kilo G. Č. sumušus kitam ligoniui. Kad dėl po 2008-06-29 05:15 val. kilusios G. Č. sveikatos būklės tyrimų būtinumo yra atsakingas T. T. byloje duomenų nėra, o visos abejonės vertintinos T. T. naudai. Iš to kolegija daro išvadą, kad iš T. T. priteistinos G. Č. gydymo išlaidos laikotarpyje nuo 2008-06-24 iki 2008-06-29 d. 05:15 val. Iš prie prokuroro civilinio ieškinio pridėtų apskaitos kortelių Nr. 082075 (t.1 b.l.150) ir Nr.14882/08 (t.1 b.l.151) matyti, kad G. Č. gydymo kaina VįŠ Rokiškio ligoninėje buvo 233 litai, o VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje G. Č. gydymo kaina nuo 2008-06-24 iki 2008-06-29 05:15 val. buvo 1611,9 litai už gydymą neurochirurgijos II skyriuje, t.y. bendra G. Č. gydymo kaina buvo 1844,9 Lt. Nors VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės statistinėje kortelėje Nr.14882/08 ir nurodyta, kad 2008-06-24 19:00 val. G. Č. buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios kaina 190,9 Lt., tačiau iš įrašų gydymo stacionare istorijos Nr.14882/08, aptartų teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 130/09 (01) nematyti, kad G. Č. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje buvo daryta kompiuterinė tomografija, iš įrašų seka tik tai, kad gydytojas A. P. įvertino atliktą atsivežtinę kompiuterinę tomogramą. Du kartus įskaityti į gydymo kainą tą pačią kompiuterinę tomografiją pagrindo nėra.

Dėl to kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodyta G. Č. gydymo dėl T. T. tyčinių nusikalstamų veiksmų kaina medicinos įstaigose yra 1844,9 Lt, ši suma ir priteistina iš T. T. Valstybinės ligonių kasos naudai.

Remiantis išdėstytu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio jo dydžio dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 ir 4 p.,

NUSPRENDĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendį pakeisti:

Pripažinti T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

T. T. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2008-08-06 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2008-12-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme- 90 parų arešto, ir T. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus aštuonis mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti T. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-07-08 iki 2008-07-10, suėmime 2009-01-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio pagrindu išbūtą laiką nuo 2009-01-28 iki 2009-04-24, bei nuo 2008-12-11 iki 2009-01-28 d. atliktos pagal 2008-12-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartą arešto bausmės dalį.

Priteistiną iš T. T. Valstybinei ligonių kasai (įm.k. 191351679, Kalvarijų g. 147,Vilnius) turtinės žalos – gydymo išlaidų – dydį sumažinti iki 1844,9 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių litų 90 cnt.).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.