Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Amota“ vadovės R. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., UAB „Amota“ dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė A. T. prašė teismo skirti UAB „Amota“ vadovei R. M. iki 289 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną. Nurodo, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0153/10/02157, pradėta vykdyti 2010-12-28 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1783-850/2010 dėl 2,30 Eur (7,95 Lt) išieškojimo iš skolininko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-01 nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, skyrė UAB „Amota“ vadovei R. M. vieno šimto eurų (100 Eur) baudą už antstolės A. T. reikalavimų išskaičiuoti iš skolininko A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų antstolės nurodytas sumas nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0153/10/02157, baudą išieškant iš R. M. asmeninių lėšų. Nurodė, jog 2015-11-30 įmonei UAB „Amota“ registruotu laišku buvo išsiųstas antstolės patvarkymas Nr. 3.5 15-16445 dėl 2,30 Eur išieškojimo iš A. B. gaunamo darbo užmokesčio. Registruotas laiškas įteiktas gavėjui 2016-05-14, tačiau antstolės patvarkymas nevykdomas iki šiol. Nurodė, kad iš byloje esančio 2016-08-22 Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog UAB „Amota“ vadovė yra R. M.. Jei dėl kokių nors priežasčių antstolio reikalavimai negalėjo būti vykdomi, UAB „Amota“ vadovė turėjo veikti aktyviai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Amota“ vadovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-01 nutartį. Nurodo, jog buvo pažeistos jos teisės į gynybą. Teigia, jog apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo žinoma. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016-09-01 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį ir antstolės prašymo netenkinti. Nurodo, jog pagal rašytinį susitarimą su darbovietės vadove R. M. buvo sutarta, jog įsiskolinimas bus padengtas iš asmeninių suinteresuoto asmens lėšų. Nurodo, jog visas 39,41 Eur įsiskolinimas buvo padengtas 2016-10-04.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Suinteresuotas asmuo A. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus – 2015-12-05 įsipareigojimą UAB „Amota“, kad pats susimokės skolą, ir skolos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens įrodymai pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo būti pateikti ne dėl suinteresuoto asmens neveikimo, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šie įrodymai priimtini ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Suinteresuotas asmuo R. M. ginčija teismo nutartį, kuria antstolės prašymu suinteresuotam asmeniui UAB „Amota“ vadovei R. M. už antstolės A. T. 2015-11-30 patvarkymo Nr. 3.5-15-16445 dėl 2,30 Eur išieškojimo iš A. B. gaunamo darbo užmokesčio nevykdymą skirta bauda.Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą. Šis apeliantės atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas. Pareiškimus dėl baudų skyrimo Civilinio proceso kodekso VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 str. 2 d.). CPK 593 str. 3 d. numato, kad teismui vykdymo proceso metu pateikti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pastariesiems tik išsiunčiama dėl pareiškimo priimtos nutarties patvirtinta kopija (CPK 593 str. 4 d.). Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo už jos teisėtų reikalavimų nevykdymą, teismas tokį pareiškimą turėjo išnagrinėti per CPK 593 str. 2 d. numatytą 7 dienų terminą. Antstolės prašymas dėl baudos skyrimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl neinformuodamas apeliantės apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė. Be to, pagal byloje esančius duomenis nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad šis procesas pirmosios instancijos teisme turėjo vykti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje esantys duomenys yra pakankami tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė. Pažymėtina, jog įstatymas numato asmenims teisę apskųsti teismo priimtus procesinius sprendimus ir atskirajame skunde išdėstyti visus motyvus dėl priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 334 str. 306 str.). Apeliantė pasinaudojo teise į gynybą apskųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl jos teisės nebuvo pažeistos. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 str. 1 d.). CPK 585 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur dydžio baudą. Jei antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo vykdyti antstolio reikalavimo ar yra kitokių ribojimų ar draudimų teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, nesant įstatymų nustatyto pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurioms esant apeliantė neprivalėjo vykdyti antstolės patvarkymo reikalavimų, nenustatyta.Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-11-30 patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir 2016-05-10 patvarkymas Nr. 3.5-16-02022 dėl skolos išieškojimo nevykdymo UAB „Amota“ įteikti tinkamai (vykdomosios b. l. 41–43, 45). Iš atskirojo skundo nustatyta, jog apeliantė šios aplinkybės neginčija, todėl darytina pagrįsta išvada, kad apeliantė yra gavusi antstolės 2015-11-30 ir 2016-05-10 patvarkymus ir su jais susipažinusi. 2015-11-30 patvarkymu UAB „Amota“ buvo įpareigota iš skolininko, t. y. A. B., darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, ir išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad vėluojant pervesti pinigus daugiau nei 15 dienų, privalu apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Tuo tarpu iš skolininko darbovietės jokių pervedimų negauta, informacijos, kodėl nedaromos išskaitos, nepateikta. 2016-05-10 antstolė surašė patvarkymą Nr. 3.5-16-02022 dėl skolos išieškojimo nevykdymo ir įpareigojo per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, kodėl nėra vykdomas 2015-11-30 patvarkymas. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog buvo sudaręs rašytinį susitarimą su darbovietės vadove (apeliante) R. M., kad baudą susimokės pats. Duomenų, jog antstolė būtų informuota, dėl kokių priežasčių 2015-11-30 ir 2016-05-10 patvarkymai nevykdomi, nėra. Apeliantė antstolės neinformavo, kodėl nevykdė patvarkymų, nors patvarkymai jai buvo įteikti ir už jų nevykdymą numatomos sankcijos žinomos. Antstolė su pareiškimu dėl baudos skyrimo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2016-08-23 (b. l. 2). Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-01 nutartimi UAB „Amota“ direktorei R. M. skyrė 100 Eur baudą už antstolės 2015-11-30 patvarkymo reikalavimų nevykdymą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai patvirtina, jog bauda buvo sumokėta tik 2016-10-04, t. y. tik po pirmosios instancijos teismo nutarties paskirti baudą priėmimo, todėl tai niekaip nepašalina apeliantės atsakomybės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, neturi teisės atsisakyti ją teikti, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga ir ar ji bus pagal įstatymus panaudota ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-270/2011). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantė turėjo teisę nevykdyti teisėto antstolės patvarkymo ir iš skolininko darbo užmokesčio neišieškoti antstolės nurodytos skolos bei neinformuoti antstolės apie sudarytą susitarimą.Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi turi laikyti būtent drausminantį baudos poveikį. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė vienkartinę 100 Eur baudą. Kadangi skolininkas 2016-10-04 pervedė antstolei A. T. 40,86 Eur sumą, teismas konstatuoja, jog šioje byloje yra tikslinga palikti paskirtą baudą, išreikštą vienkartine suma. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantei baudą už antstolės teisėto reikalavimo nevykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.