- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2732-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-0-00015-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, gynėjui advokatui Arūnui Aleknai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio m. apylinkės teismo 2005-11-04 pagal LR BK 135 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2) Panevėžio apygardos teismo 2010-01-26 pagal LR BK 129 str. 3 d., 15 m. laisvės atėmimo; 3) Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 pagal LR BK 145 str. 1 d. – subendrinta bausmė 15 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. neteisėtai disponavo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti, o būtent: jis, rasdamas neteisėtai įgijo 0,0027 g narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) – kurią nuo įgijimo momento iki 2016-05-31, 10.15 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, kol Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, kratų ir apžiūrų atlikimo patalpoje, jo asmens kratos metu, pataisos namų pareigūnai šią narkotinę medžiagą surado.
A. Ž. teisme kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad prie savo darbo vietos pataisos namuose ant žemės rado folijos paketėlį, įtarė, kad tai narkotinė medžiaga, nešėsi jį sau, nes norėjo pabandyti vartoti. Šios medžiagos niekam nežadėjo perduoti.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Šalies argumentai
A. S. tyrimo metu nurodė, kad 2016-05-31 10.15 val. jis su apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju G. P. kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 pamatė iš 1-ojo gyvenamojo korpuso ateinantį 9-tojo būrio nuteistąjį A. Ž.. A. S. įtarė, kad A. Ž. galėjo turėti draudžiamų daiktų, todėl nuteistąjį A. Ž. nuvedė į kratų ir apžiūrų patalpą. Atliekant kratą , nuteistajam nusimaunant kairės pusės kojinę iš minėtos kojinės iškrito permatoma lipnia juostele apvyniotas folijos lankstinukas. Minėtą lankstinuką jis paėmė ir išpakavo, kuriame buvo gelsvos spalvos milteliai (b. l. 47).
Iš G. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-05-31 apie 10.15 val. atėjus nuteistajam A. Ž. į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2, jis buvo nuvestas į kratų ir apžiūrų atlikimo patalpą bei atlikta nuteistajam visuminė asmens krata. Kratos metu iš nuteistojo kojinės iškrito permatoma lipnia juostele apvyniotas folijos lankstinukas, nuteistasis nieko nepaaiškino. Minėtas lankstinukas buvo paimtas ir įšpakuotas. Jame rasta neaiškios kilmės gelsvos spalvos medžiaga miltelių pavidalu (įtariama narkotinė medžiaga). Lankstinukas ir jame rasti milteliai pasverti svarstyklėmis „EKS“ – 0,5 g (b. l. 1).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1197(15) nurodyta, kad tirti pateikta šviesiai rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga - heroinas (deciatilmorfinas). Tirti pateiktoje medžiagoje, kurios masė 0,0104 g, yra 0,0027 g (26 procentų) gryno heroino (deciatilmorfino) (b. l. 24-25).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. Ž. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti rasdamas įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,0027 g heroino (diacetilmorfino) – kurią laikė su savimi iki pataisos namų pareigūnai šią narkotinę medžiagą surado. Disponuodamas šiomis medžiagomis kaltinamasis suvokė, kad jo įgytos ir laikoma medžiaga yra draudžiama, bendrais bruožais numatė šios medžiagos kiekį, kurią norėjo vartoti asmeniniais tikslais. Tokią tiesą be kaltinamojo prisipažinimo byloje patvirtina aukščiau minėtų įrodymų visuma, o būtent apklaustų liudytojų parodymai, pareigūno G. P. tarnybinis pranešimas, rasti daiktai ir specialisto išvada.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveika. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, heroinas yra narkotinė medžiaga (Sąrašas Nr. I „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams“). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedilelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, kuriose heroino nedideliu kiekiu pripažįstama jo masė iki 0,02 g, o didelis kiekis – masė virš 2 g. Minėtose rekomendacijose nenurodžius žemutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, šis kriterijus laikytinas vienu iš galimų ir vertintinų kartu su kitais, leidžiančiais nustatyti didesnį arba mažesnį padarytos veikos pavojingumą, kurių visumos vertinimo svarba akcentuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina kaltinamajam A. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. A. Ž. neteisėtai įgijo heroiną, kuri gerai ir palčiai žinoma kaip narkotinė medžiaga. Šią medžiagą jis įgijo pataisos namuose, medžiaga buvo akivaizdžiai įvyniota į būdingą jos laikymo pavidalą. Asmuo pripažino įtaręs neteisėtos medžiagos draudžiamumą, tačiau dėjo pastangas ir išreiškė valią narkotinę medžiagą įsigyti, nepaisant jos turinio ir kiekio. Tokiu būdu net ir įsigytas nedidelis medžiagos kiekis, įvertinus narkotinės medžiagos rūšį, jos įsigijimo vietą, kaltinamojo tyčios turinį, verčia teismą pripažinti, kad A. Ž. veiksmai atitinka ne mažesnio pavojingumo administracinės teisės pažeidimą, bet didesnio pavojaus baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.
A. Ž. į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 28), tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2000-01-19 iki 2000-01-26 (b. l. 29). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad jis yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs draudžiamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), ką kaltininkas įrodė savo nuoširdžiais bei vienodais parodymais tyrimo metu ir teisme.
Pagrindų atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė, todėl skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. Ž. padarė baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas 3 kartus, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, padarė reikalingas išvadas. Tokios nustatytos aplinkybės siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skatina teismą A. Ž. kaip vis neatsisakančiam neteisėto ir draudžiamo elgesio asmeniui skirti arešto bausmę, jos dydį įvertinus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas nustatant žemiau įstatymo numatyto šios bausmės vidurkio.
Įvertinus tai, kad naują nusikalstamą veiką A. Ž. padarė po jo nuteisimo, neatlikęs jam skirtos bausmės, paskirta bausmė su neatlikta bausmės dalimi (prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį) bendrintina taikant 64 straipsnio nuostatas. Teismas neatliktą bausmės dalį nustato nuosprendžio priėmimo ir bausmės skyrimo dieną.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir skirti 24 (dvidešimt keturių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. Ž. skirti galutinę bausmę 16 (šešiolikos) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. paskirtą bausmę subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (7 m. 11 mėn. 25 d.) dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę A. Ž. skirti 8 (aštuonis) metus 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2016-11-10.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.