Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-09 · Administracinė byla Nr. I-1977-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
I-1977-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1977-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00609-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Z. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–3, 9) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“, naikinant ir akto pagrindus.

Skunde paaiškina, kad paskolos sutartis 7766,08 Eur su 5 proc. bankinėmis mokėjimo palūkanomis tarp pareiškėjos ir atsakovės nėra ir nebuvo sudaryta. NMA neteisėtai veikdama be teisinio pagrindo pasisavino 8 807 (1 041,60 + 7 766,08) Eur 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d. Todėl pareiškėja nesutinka su atsakovės, jos manymu, neteisingu, nesąžiningu, neobjektyviu veikimu – paramos pasisavinimu ginčijamame akte Nr. BR6-369.

Nurodo, kad ginčijamu sprendimu galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis – piktnaudžiaujant valdžia neatlygintinai pasisavinta parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, perduota pareiškėjai pagal paramos sutartį Nr. 17-1011877239-1.

Mano, kad NMA neteisingai siekia praturtėti – pasisavinti Europos žemės ūkio garantijų fondo nuosavybę, skirtą pareiškėjai kaip paramą už geros žemės būklės išsaugojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1307/2013 bei 73/2009 III priedą. Teigia, kad paramai perduoti yra vienintelis kriterijus pagamintos produkcijos realizacija 69,51 Eur iš ha.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 32–33) nurodo, kad dėl NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SP1-554(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ vyko teisminis ginčas, kuris buvo baigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017, kurioje NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SP1-554(11.2.12E) pripažintas teisėtu, galiojančiu bei suteikiančiu teisines pasekmes pareiškėjai.

Nesutinka su pareiškėjos prašymu panaikinti NMA skundžiamą raštą ir pažymi, kad skundžiamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies prasme bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalies prasme (individualus administracinis sprendimas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia), nes juo NMA neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų, tik informavo apie skolos ir palūkanų išskaičiavimą. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. Z. parodė, kad NMA neturi teisės reikalauti iš pareiškėjos 7766,08 Eur sumos su 5 proc. metinėmis palūkanomis, nes tarp pareiškėjos ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Be to, NMA nėra įgaliota atstovauti Europos žemės ūkio garantijų fondui, todėl neturėjo teisės išskaičiuoti pareiškėjai skirtos paramos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“, naikinant ir akto pagrindus, kuriuo pareiškėja informuojama apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų NMA neturi (b. l. 65–66).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 696- 415/2017).

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad skola ir palūkanos, apie kurių išskaičiavimą nurodoma NMA skundžiamame rašte, susidarė pagal NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-554(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ (b. l. 56–62). Dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme vyko ginčas, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutine ir neskundžiama (įsiteisėjusia) 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 patvirtinus, kad NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SP1-554(11.2.12E) yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nagrinėjamu atveju pakartotinai nesprendžiamas klausimas dėl NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. SP1-554(11.2.12E) pagrįstai ir teisėtai nustatytos grąžintinos 7 766,08 Eur skolos ir skaičiuotinų palūkanų, negrąžinus skolos per nurodytą terminą.

Ginčijamame sprendime pareiškėja informuojama apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų Nacionalinei mokėjimo agentūrai nebeturi. Sprendime taip pat nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų su vėlesniais pakeitimais Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 punktu. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl priskaičiuotos skolos ir už laiku nesumokėtą skolą skaičiuotinų palūkanų jau yra išspręstas minėta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė NMA turėjo teisę išskaičiuoti susidariusią skolą ir palūkanas iš pareiškėjos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr.3D-17 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai), 1 punktas). Vienas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros uždavinių yra administruoti valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas ir užtikrinti jų naudojimo kontrolę (Nuostatų 8.1.p.). Nacionalinė mokėjimų agentūra, įgyvendindama šį uždavinį, turi teisę priimti sprendimus dėl paramos lėšų suteikimo (Nuostatų 10.1 punktas), sudaryti sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos (Nuostatų 10.2 punktas), nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų 10.4 punktas), priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų (Nuostatų 10.5 punktas).

NMA 2018 m. sausio 15 d. sprendime Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“ nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 17.2 punktu. Taisyklių 17.2 punkte įtvirtintas vienas iš grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų – grąžintinų lėšų įskaitymas, taip pat, kad grąžintinų lėšų įskaitymas netaikomas grąžintinoms lėšoms, apie kurias skolininkas nebuvo informuotas, kaip nurodyta Taisyklių 13.1 punkte, grąžintinoms lėšoms, susidariusioms įgyvendinant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai techninę paramą ir taikant su ja susijusį pridėtinės vertės mokestį, ir grąžintinoms lėšoms, kai iškeltos įmonių ar fizinių asmenų bankroto bylos ar įmonių restruktūrizavimo bylos, jeigu įskaitymo galimybė nenumatyta restruktūrizavimo plane; grąžintinų lėšų įskaitymas taikomas ir tuo atveju, kai administruojančioji institucija priima sprendimą leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis. Pažymėtina, kad NMA tinkamai informavo pareiškėją apie grąžintinas lėšas – NMA 2015 m. kovo 23 d. lydraščiu Nr. BR6-4394(3.144) informavo pareiškėją apie 2015 m. vasario 12 d. sprendimą (pranešimas pareiškėjai įteiktas 2015 m. kovo 26 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017).

Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba raštą apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad atsakovė NMA vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas bei pagrįstai ir teisėtai taikė grąžintinų lėšų įskaitymą, kaip vieną iš grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą – raštą apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis