Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 10-AT1-797, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 straipsnį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. M. 2017 m. sausio 25 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, jog 2016-11-28 policijos komisariate registruotas A. M. pareiškimas dėl galimo savavaldžiavimo, kuriame nurodoma, jog 2016-11-21, apie 17.00 val., jis automobiliu atvyko į Santariškių klinikas Vilniuje, Santariškių g. 2, ten automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo palikti savo automobilį, tačiau aikštelę prižiūrintis darbuotojas jo neįleido, motyvuodamas, kad jo vadovas nurodė neįleisti, nes A. M. per ilgai palieka automobilį minėtoje aikštelėje. Aikštelės darbuotojui A. M. parodė dokumentus, patvirtinančius jo neįgalumą.

Įvertinus surinktus duomenis (Vilniaus apskrities VPK PR 1 būrio vyr. patrulės K. P. tarnybinio pranešimą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos raštą, A. M. paaiškinimus), nutarime padaryta išvada, jog konfliktas tarp A. M. ir J. P. kilo dėl abipusės pagarbos ir geranoriškumo trūkumo. Konstatuota, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad saugos darbuotojas J. P. neįleido neįgaliojo ženklu pažymėtos automobilio į automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. pažeidė pareigybinę darbo instrukciją, tačiau jo veiksmuose nėra kaltės - asmuo vykdė žodinį savo vadovų nurodymą. Nutarime nurodyta, jog norint konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nepakanka nustatyti neteisėtus asmens veiksmus, būtina nustatyti ir asmens kaltę. Šiuo atveju asmens kaltė nenustatyta, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje (savavaldžiavimas), sudėties (b. l. 6).

Teismo posėdyje apklausiamas skundą padavęs A. M. skundą palaikė jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Parodė Santariškių klinikose besilankantis dažnai, turi daug sveikatos problemų, yra praradęs 70 proc. darbingumo. 2016 m. lapkričio mėnesį klinikose lankėsi beveik kasdien, jam buvo atlikta visa eilė įvairiausių procedūrų. Jis automobilio po 20 val. nepalikinėja, yra buvęs tik vienas atvejis, kuomet po procedūros, kuri atlikta panaudojant pilną narkozę, liko stacionare. Tą kartą automobilis stovėjo vieną naktį, kitą dieną, išleistas iš medicinos įstaigos, juo išvažiavo, niekas jokių pretenzijų jam neišreiškė. 2016-11-28 apsaugos darbuotojas J. P. jo į aikštelę neįleido, paaiškindamas, kad jis joje lankosi per dažnai, ir automobilis stovi per ilgai. Jis, kaip neįgalusis, turėjo pilną teisę tą vakarą pasistatyti transporto priemonę aikštelėje (jo automobilis buvo paženklintas neįgaliojo ženklu, turėjo kortelę, atvyko tokiu laiku, kada automobilį galima statyti). Nepaisant to apsaugos darbuotojas jo neįleido, jis prie užkardo prastovėjo apie 10 min., niekas į jį nereagavo, o po to pasakė, kad neįleis. Jis apsaugos darbuotoją įspėjo, jog kvies policiją, tačiau pastarasis į tai niekaip nesureagavo, pasakė, kad gali kviesti. Taip pat skundą padavęs asmuo pažymėjo, jog ne kartą matė, kad aikštelėje kiti automobiliai stovi per naktį, ką patvirtina ryte darytos jo nuotraukos (b. l. 60-66).

Teismo posėdyje apklausiamas suinteresuotas asmuo J. P. parodė, jog A. M. automobilio neįleido, kadangi žurnale buvo atžymos, jog transporto priemonė yra pažeidusi stovėjimo laiką, buvo aikštelėje palikta ir po leidžiamų stovėti valandų, prabuvo apie savaitę laiko. Būtent dėl tokių įrašų jis ir priėmė sprendimą automobilio neįleisti. Be to, aplinkybės dėl A. M. automobilio ilgalaikio stovėjimo buvo užfiksuotos ir vaizdo kamerų įrašuose, kuriuos policija galėjo peržiūrėti. Jis prie įvažiuoti norinčio automobilio vairuotojo nepriėjo, kadangi jam neprivaloma išeiti iš būdelės. Taip pat pažymėjo, jog Klinikų administracija yra davusi žodinius nurodymus neįleisti į aikštelę automobilių, kurie paliekami nesilaikant tvarkos ir stovi naktimis. Toks nurodymas buvo išsakytas bendrai, konkrečiai ne dėl A. M. automobilio. J. P. teigimu, yra buvę atvejų, kai dėl kitų (ne A. M.) paliktų automobilių jie skambino į policiją, tačiau į tokius skambučius nesureaguota, buvo paaiškinta, jog jeigu apsaugos darbuotojas automobilį įleido į aikštelę, tai pareigūnai situacijos nesiaiškins (b. l. 60-66).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja K. P. parodė, kad atvykusi pagal iškvietimą dėl konflikto tarp neįgaliojo ir apsaugos darbuotojo ji bendravo su abiem asmenimis. Neįgaliųjų ženklais pažymėtu automobiliu į aikštelę įvažiuoti norintis A. M. paaiškino, kad jo apsaugos darbuotojas neįleidžia, nors jis turi pilną teisę ten įvažiuoti. Apsaugos darbuotojas tuo tarpu jai tvirtino, kad transporto priemonės neįleis, nes turi administracijos nurodymą, paaiškino, jog minėtas automobilis yra paliekamas stovėti visai nakčiai. Atėjės kitas apsaugos darbuotojas taip pat patvirtino, kad A. M. automobilį palieka ilgam. Esant tokiai situacijai, ji pasiūlė A. M. rašyti pareiškimą. Ji apsaugos darbuotojų neprašė įleisti A. M. automobiliui įvažiuoti į aikštelę, tam neturi jokios teisės. Liudytoja K. P. pažymėjo, jog apsaugos darbuotojas jai minėjo, kad automobilio pažeidimai yra užfiksuoti kažkokiame žurnale ir vaizdo kamerų įrašuose (b. l. 60-66).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas E. M. bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo, kadangi, kaip pažymėjo, atvykus į įvykio vietą jis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, situaciją aiškinosi jo kolegė K. P. (b. l. 60-66).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK), įsigaliojusio 2017-01-01, 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar J. P. veiksmai atitinka ATPK, galiojusio skundžiamo nutarimo priėmimo metu, 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Savavaldžiavimas suprantamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pabrėžtina, jog teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyrius 2017-01-25 nutarime konstatavo, jog J. P. vykdė žodinį savo vadovų nurodymą, taip pat tai, jog nenustatyta pastarojo asmens kaltė. Dėl nurodytos priežasties skundžiamu nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių.

Teismas sutinka su nutarimo rezoliucinėje dalyje padaryta išvada. Byloje nustatyta, jog 2016-11-21, apie 17.00 val., A. M. automobiliu „Ssangyong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Santariškių klinikas, esančias Santariškių g. 2, Vilniuje. Automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo palikti savo automobilį, tačiau aikštelę prižiūrintis darbuotojas J. P. jo neįleido, motyvuodamas, kad apsaugos poste esančiame žurnale (sąsiuvinyje) A. M. vairuojamas automobilis buvo įrašytas kaip anksčiau pažeidęs stovėjimo aikštelės tvarką, t. y. buvo paliktas stovėti draudžiamu laiku. Teismui pateiktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Įvažiavimo į teritoriją ir automobilių parkavimo tvarkos (toliau - Tvarka) 1.2. punkte nustatyta, jog į aikštelę A gali įvažiuoti ir statyti neįgaliųjų ženklu pažymėtose vietose gali tik transporto priemonės, turinčios specialų ženklą „Neįgalusis“ automobilio priekyje ir gale, ir vairuojamos asmens, turinčio tam leidimą (neįgaliojo pažymėjimą parodant apsaugos darbuotojui). Į likusias vietas aikštelėje A mašinas gali statyti VšĮ VULSK darbą aptarnaujančių firmų mašinos bei svečiai. Tvarkos 1.3 punkte nustatyta, jog užfiksavus akivaizdų automobilio parkavimo taisyklių pažeidimą, jam kartojantis apsaugos darbuotojas turi teisę to paties automobilio neįleisti į saugomą Ligoninės teritoriją, be atskiro administracijos leidimo.

Taigi nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad J. P., vykdydamas darbines funkcijas, turėjo teisę neįleisti į stovėjimo aikštelę neįgalaus asmens vairuojamos transporto priemonės, jei šis prieš tai nesilaikė parkavimo taisyklių. Teisme 2017-03-15 gautame UAB „Eurocash1“ rašte nurodyta, jog UAB „Eurocash1“ saugomame objekte yra transporto priemonių įvažiavimą-išvažiavimą fiksuojantis žurnalas, tačiau įrašo apie automobilio „Ssangyong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus minėtame žurnale nėra. Tikėtina, kad toks įrašas buvo pažymėtas kitur (bet kokiame kitame žurnale, popieriaus lape, susirašinėjime tarp apsaugos darbuotojų). Jokių kitų duomenų (vaizdo įrašų ir kt), susijusių su nurodytos transporto priemonės stovėjimu aikštelėje, nesilaikant nurodytos stovėjimo tvarkos, UAB „Eurocash1“ neturi (b. l. 72-73). Taigi nors UAB „Eurocash1“ turimame transporto priemonių įvažiavimą-išvažiavimą fiksuojančiame žurnale įrašo apie A. M. automobilio parkavimo taisyklių pažeidimą nėra, neatmestina galimybė, jog tokie A. M. padaryti pažeidimai visgi buvo užfiksuoti kitur. Apklausiamas teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. P. parodė, jog automobiliai, pažeidę stovėjimo tvarką, yra įrašomi į atitinkamą sąrašą, esantį jo darbo vietoje arba yra daromos atitinkamos atžymos apie stovėjimo tvarkos pažeidimus. Pastarasis kategoriškai tvirtino, jog A. M. automobilio įvažiuoti neįleido, kadangi šis prieš tai buvo pažeidęs stovėjimo aikštelėje tvarką, jis matė atitinkamus įrašus, dėl nurodyto automobilio ilgalaikio stovėjimo buvo sulaukęs skambučių ir iš administracijos (b. l. 60-66). Nepaisant galimybės patikrinti tokius suinteresuoto asmens parodymus atitinkamais rašytiniais duomenimis nebuvimo, teismas visgi neturi pagrindo laikyti, kad J. P. tiesiog be jokio pagrindo nusprendė A. M. automobilio neįleisti. Pastarasis su A. M. nėra nei asmeniškai pažįstamas, nei turėjęs kokių nors konfliktų, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių apsaugos darbuotojas galėjo turėti priešišką nusiteikimą ir neduoti leidimo A. M. įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymėtina, jog J. P. aplinkybę dėl to, jog A. M. jau anksčiau yra pažeidęs stovėjimo aikštelėje tvarką ir aplinkybę dėl atitinkamų įrašų buvimo, nurodė ne tik teisme, tačiau ir bendraudamas su policijos pareigūne. Antai, iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulės K. P. 2016-11-28 tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykus pagal iškvietimą dėl to, jog apsaugos darbuotojas neįleidžia į aikštelę A. M. automobilio, J. P. paaiškino, jog A. M. jau nebe pirmą kartą atvažiuoja į šią aikštelę ir savo automobilį palieka stovėti ne dienomis, o paromis (b. l. 15). Apklausta teismo posėdžio metu vyr. patrulė K. P. patvirtino, jog pokalbio metu J. P. minėjo esant žurnalą, kuriame užfiksuotas stovėjimo tvarką pažeidęs A. M. automobilis (b. l. 60-66).

Vertindamas J. P. veiksmus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nei pateiktoje Tvarkoje, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose neįtvirtinta apsaugos darbuotojo pareiga pildyti nustatytos formos žurnalą, kuriame būtų nurodyti automobiliai, pažeidę parkavimo taisykles. Darytina išvada, jog toks transporto priemonių sąrašas yra neoficialus, o jo saugojimas nėra privalomas, todėl teismas neturi galimybių patikrinti, kada, kiek kartų A. M. savo transporto priemonę buvo palikęs stovėjimo aikštelėje neleistinu laiku. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš vyr. patrulės K. P. tarnybinio pranešimo ir pastarosios parodymų, jai bendraujant su J. P. buvo atėjęs ir kitas darbuotojas, kuris patvirtino, kad tikrai yra nurodymas neįleisti A. M. automobilio. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo netikėti suinteresuoto asmens J. P. nuosekliai išdėstytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo bei apklausos duomenys. Kita vertus, pats skundą pateikęs A. M. neneigia vieną kartą palikęs stovėti savo automobilį nurodytoje neįgaliesiems skirtoje aikštelėje per naktį. Nors teismas neturi galimybių nustatyti, ar A. M. automobilis neleistinu laiku stovėjimo aikštelėje buvo paliktas daugiau nei vieną kartą, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog J. P., į stovėjimo aikštelę neįleidęs A. M. vairuojamo automobilio, savavaldžiavo. Pažymėtina, jog UAB „Eurocash1“ atliko tarnybinį tyrimą dėl byloje nagrinėjamo įvykio, tyrimo metu nustatyta, jog J. P. veikė pagal instrukciją, jo veiksmuose pažeidimai nekonstatuoti. Apsaugos bendrovė, be kita ko, taip pat patvirtino J. P. teiginius, jog įmonės darbuotojai dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų (kitų, nesusijusių su A. M.) yra ne kartą kreipęsi pagalbos į BPC, tačiau realios pagalbos nesulaukė, buvo pasiūlyta nesutarimus spręsti, vadovaujantis pagal automobilių stovėjimą reglamentuojančias vidaus tvarkas. Tikėtina, jog tokia aplinkybė taip pat turėjo įtakos J. P. apsisprendimui, t. y. priimti sprendimą pačiam, neprašant kitų tarnybų įsikišimo.

Taigi asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad atsakomybės traukiamas asmuo padarė pažeidimą, kurio padarymu turi būti pripažintas kaltu. Duomenų, kuriais remiantis tik galima daryti prielaidas, jog administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą, o kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 10-AT1-797 pagrįstumu ir teisėtumu. Jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 10-AT1-797, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.