Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-834/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-454-834/2020Nutartis · 2020-10-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
1-1609-834/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41009-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
T. R.
Nukentėjusysis
V. R., D. Ž.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-834/2019Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41009-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.12.2.8.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamojo T. R. gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,nedalyvaujant nukentėjusiems V. R. (V. R. ) ir D. Ž.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R. (T. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Lietuva, šeimyninė padėtis nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas – 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2019 m. gegužės 3 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų sąrašą. Bausmė neatlikta.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.32 promilės), namuose, esančiuose adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – tėvą V. R. ir sugyventinę D. Ž., t. y. virtuvėje vieną kartą ranka sudavė V. R. į kairę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko nuėjęs į kambarį vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei D. Ž. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad tą dieną atėjo namo, kaip visada tėvas (V. R.) girtas. Kiekvieną kartą jis (V. R.) jį (T. R.) žodžiais kabinėja. Kartą jis pats (T. R.) policija kvietė, buvo ir pas draugą pernakvoti išėjęs. Po to su sugyventine (D. Ž.) prasidėjo konfliktas, nes išpylė jo (T. R.) degtinę. Tėvas provokuoja konfliktus, tada buvo išgėręs. Jis (T. R.) tada iš delno jam (V. R.) per ausį davė. Kumščių nebuvo, sugyventinę kaip sakoma, paglostė, su delnu sudavė. Jis (T. R.) sugyventinei sudavė dėl degtinės, kad pusė butelio išpylė.

Buvo pavartojęs alkoholio. Jei būtų buvęs blaivas. tokių dalykų nebūtų, pripažįsta, kad alkoholis kaltas. Pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio. Buvo tokios močiutės užkoduotas, negėrė metus

Sutinka jis gydytis, bet nenori viešintis. Praeitais metais jis (T. R.) jau galėjo Minesotos programoje gydytis. Savęs visišku alkoholiku nelaiko, jis (T. R.) daugiausia 3-4 dienas gali gerti. Minesotos programa 30 dienų, ten gali ir anonimiškai. Minesotos programoje daug kas išsigydo priklausomybes. Pripažįsta, jog reikia alkoholio atsisakyti.

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 23 nukentėjusiosios D. Ž. apklausos protokolo matyti, jog jai būnant namuose Vilniaus r. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 20:10 val. jos sugyventinis T. R., būdamas neblaivus atėjo namo, pradėjo rėkti ant jos, kaltinti dėl to, kad išpylė jo nepabaigtą degtines butelį, nors ji to degtinės butelio neišpylė, ir trenkė jai per galvą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, vertė, kad paimtų kreditą iš banko. Jai nesutikus, jis ją toliau pravardžiavo, to pasėkoje pajuto psichologinį smurtą (b.l.29, 30). Papildomų apklausų metu nurodė, jog gyvena kartu su sugyventiniu ir jo šeima adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 23 d. jos sugyventinis namie gėrė, apie 20:00 val. tikslaus laiko pasakyti negali, sugyventinis pradėjo su ja konfliktuoti, prašė, kad savo vardu paimtų kreditą, jai atsisakius jis labai supyko ir dešinės rankos delnu sudavė jai per galvą, pataikė į galvos plaukuotąją dalį smūgis nebuvo stiprus, tačiau po smūgio pajuto fizinį skausmą, vėliau sugyventinis suginčijo su savo tėvu V. R., tėvas jam sakė, kad jis apsiramintų, nes yra neblaivus. Konflikto metu jos sugyventinis vieną kartą rankos delnu sudavė savo tėvui į ausį, kuria ranka pasakyti negali, nematė, matė, kad pas V. R. iš ausies bėgo kraujas. Tada tėvas išsigandęs pabėgo iš namų. Vėliau jos sugyventinis T. R. paskambino ir iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai T. R. išvežė, tačiau po valandos jos sugyventinis grįžo. Grįžęs jis beldėsi į duris, tačiau jie jo nenorėjo įsileisti, nes bijojo, tačiau J. R., jos sugyventinio senelė, pagailėjo anūko ir jį įleido namo. Tuo metu ji buvo užsidariusi kitame kambaryje, nes bijojo savo sugyventinio. Tačiau girdėjo, kad T. R. vėl puolė savo tėvą, kas tarp jų vyko tiksliai pasakyti negali, nes įvyko nematė. Nori pabrėžti, kad smurtą jos sugyventinis prieš ją ir prieš kitus savo šeimos narius naudoja nebe pirmą kartą, jie visi jo labai bijo, nes kai jis yra neblaivus būna labai agresyvus. Siuntimą pas medicinos ekspertus gavo, tačiau į ekspertizę nevažiuos, nes akivaizdžiai matomų sužalojimų nepatyrė, patyrė tik fizinį skausmą. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 35). 2019 m. rugsėjo 30 d. papildomai patikslino , jog 2019 m. rugsėjo 23 d. jos sugyventinis namie gėrė ir visą dieną jos prašė, kad savo vardu paimtų kreditą, kad jis galėtų pasiimti areštuotą automobilį, tačiau jokio konflikto tuo metu tarp jų nebuvo. Apie 19:40 val. tikslaus laiko pasakyti negali, girdėjo kaip sugyventinis T. R. būdamas lauke kvietė policiją, tačiau kas atsitiko ji nežino. Jokių pareigūnų ji nematė, nes buvo namie, o pareigūnai namo nebuvo užėję. Vėliau apie 20:00 val. namo atėjo V. R., kuris pasakė, kad policijos pareigūnai išvežė jos sugyventinį, nes buvo neblaivus. Po valandos, tikslaus laiko nurodyti negali, grįžo jos sugyventinis, jie buvo užsirakinę namuose, nes nenorėjo jo įsileisti, tačiau sugyventinio senelė J. R. atidarė duris ir įleido anūką. Tuo metu ji buvo kitame kambaryje ir girdėjo, kad įėjęs T. R. ginčijasi su savo tėvu, V. R. prašė sūnaus, kad jis nusiramintų, kas tarp jų vyko toliau pasakyti negali, nes nematė. Vėliau sugyventinis atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo priekaištauti, kad ji išpylė jo degtinę, tačiau ji jam sakė, kad ji to nedarė. Konflikto metu jos sugyventinis buvo neblaivus ir agresyvus, tada vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į galvą, pataikydamas į galvos plaukuotąją dalį, po smūgio pajuto fizinį skausmą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai sulaikė sugyventinį, tada namo grįžo V. R., ji matė, kad iš kairės V. R. ausies bėga kraujas, tačiau, kas tai padarė ji pasakyti negali, nes nematė, tačiau iškart suprato, kad tai padarė jos sugyventinis T. R.. Nori pabrėžti, kad smurtą jos sugyventinis prieš ją ir prieš kitus savo šeimos narius naudoja nebe pirmą kartą, jie visi jo labai bijo, nes kai jis yra neblaivus būna labai agresyvus. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių 2019 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiojo V. R. parodymų matyti, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kartu gyvena jo žmona L. R., sūnus T. R. su savo sugyventine D. Ž. ir jo mama J. R.. 2019 m. rugsėjo 23 d. po pietų jo sūnus T. R. grįžo namo būdamas neblaivus. Apie 20:00 val. žino, kad tarp jo sūnaus ir jo sugyventinės kilo konfliktas, tačiau kodėl jie konfliktavo, jis nežino, nes nematė, tuo metu buvo pas kaimyną. Vėliau pamatė, kad į kiemą atvažiavo policija, jis policijos pareigūnams pasakė, kad išvežtų jo sūnų, nes jis neblaivus ir agresyvus, pareigūnai jį išvežė. Po valandos sūnus grįžo ir beldėsi į duris, tačiau jie jo nenorėjo įsileisti, nes bijojo jo, tačiau jo mama J. R., pagailėjo anūko ir jį įleido namo. Jam stovint virtuvėje įėjęs sūnus užsimojo ir vieną kartą sudavė į ausį, kurią ranką jis sudavė pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, taip pat nežino kuria rankos dalimi jis jam sudavė, po smūgio pajuto fizinį skausmą, tačiau smūgis buvo nestiprus. Tada jis labai išsigando ir pabėgo iš namų, išbėgęs iškvietė policijos pareigūnus. Nori pabrėžti, kad smurtą jo sūnus prieš jį ir prieš kitus savo šeimos narius naudoja nebe pirmą kartą, jie visi jo labai bijo, nes kai jis yra neblaivus būna labai agresyvus. Siuntimas pas medicinos ekspertus jam nereikalingas, nes jis atsisakė važiuoti daryti ekspertizę. Tačiau dėl patirto smūgio į ausį jautė skausmą. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 44).

Iš byloje esančių liudytojo A. M. parodymų matyti, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėju. 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbant kartu su vyresniąja tyrėja V. U., apie 19:42 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) pranešėjas konfliktuoja su tėvu. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas T. R., kuris paaiškino, kad namo kieme tarp jo ir jo tėvo V. R. kilo žodinis konfliktas, tačiau žodinio konflikto metu vienas prieš kitą smurto nenaudojo. V. R. paaiškino, kad susiginčijo su sūnumi, nes šis yra neblaivus ir linkęs veltis į konfliktus, tėvas paprašė, kad mes išvežtumėme sūnų. T. R. ir V. R. abu akivaizdžiai neblaivūs, iš burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau pasitikrinti blaivumą atsisakė. Kad išvengti namie kylančių konfliktų T. R. paprašė jį nuvežti pas draugą S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. S. R. sutiko priimti draugą pernakvoti. Jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų ant V. R. kūno nesimatė. Daugiau nieko pasakyti negaliu (b. l. 54).

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad privažiuojant prie namo, namas yra mūrinis vieno aukšto, įėjimas iš vidinės kiemo pusės. Įėjimo duris yra plastikinės, baltos spalvos, su spynos užraktu. Įėjus į vidų patenkama į virtuvę, tiesiai nuo įėjimo priešais stovi stalas baltos spalvos, už jo stovi prie sienos baltos spalvos šaldytuvas dviejų metrų aukščio. Iš dešinės nuo įėjimo, spinta šviesiai rudos spalvos, už jos stalas rudos spalvos, toliau tiesiai prie sienos, dešiniau prie viryklės yra įrengtas virtuvinis pečius nudažytas tamsiai raudona spalva. Iš kairės nuo įėjimo yra šviesiai rudos spalvos duris vedančios į miegamąjį kambarį. Tiesiai nuo įėjimo yra kitos durys vedančios į mažą kambarį (b. l. 17, 18, 19).

Iš byloje 2019 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas garso įrašas atsiųstas elektroniniu paštu iš BPC 2019 m. rugsėjo 26 d. Garso įrašas išsaugomas tarnybiniame kompiuteryje. Apžiūrimas garso įrašas '' 2019_09_23_21-30-12_25.06''. Garso įrašo data 2019 m. rugsėjo 23 d. Garso įrašo pradžia: 21:30:12. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 27 sekundės. Garso įraše girdima, vyras skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir prašo iškviesti policiją, nes jo sūnus T. R. jį sumušė. Greitosios atsisakė, mažų vaikų namuose nėra. Pokalbis vyksta lietuvių kalba (b. l. 20).

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. rugpjūčio 23 d. 21.30 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu O. K. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas kad Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) grįžo neblaivus sūnus T. R., sumušė pranešėją, agresyvus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas V. R. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo sūnus T. R., gim. (duomenys neskelbtini) grįžęs namo apie 20 val. pradėjo šūkauti, keiktis, smurtauti prieš namiškius. V. R. paaiškino, kad jam buvo suduota ranka per ausį, tačiau fizinio skausmo nepajuto. V. R. alkotesterio pagalba nustatytas 0.89 promilės girtumo laipsnis. Iš V. R. priimtas pareiškimas. T. R. pristatytas į Ševčenkos g. VPK OVS komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 10).

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 20.10 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), T. R. gim. (duomenys neskelbtini) m. smurtavo prieš savo sugyventinę D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., fiziniu smurtu, t. y. T. R. sudavė ranką smūgį D. Ž. per galvą, dėl ko D. Ž. patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio D. Ž. patyrė fizinę ir moralinę žalą (b. l. 11).

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 23 d. D. Ž. pareiškimo, kuriame nurodyta, matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 20:10 val. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis T. R. būdamas girtas atėjo namo, pradėjo rėkti ant manęs, kaltinti dėl to, kad išpylė jo degtinės butelį ir trenkė jai per galvą, nestipriai, nors ji neišpylė tos degtinės. Per visą dieną jis neduodavo ramiai ilsėtis rėkė, necenzūriniais žodžiais keikėsi vertė, kad ji paimtų kreditą, ji atsisakė, jis pradėjo nervintis, keikėsi, tai yra naudojo psichologinį smurtą, pajuto fizinį skausmą (b. l. 25).

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 23 d. V. R. pareiškimo, kuriame nurodyta, matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 20 valandą jo sūnus T. R. girtas atėjo namo ir pradėjo prie jo kabinėtis ir trenkė jam per ausį ir jis turėjo pabėgti iš namų. Trenkė jam per ausį dešinės rankos kumščiu (b. l. 26).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. 23.22 val. nukentėjusiajai D. Ž. nustatytas 0.00 promilės girtumas (b. l. 42).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. 23.05 val. nukentėjusiajam V. R. nustatytas 0.89 promilės girtumas (b. l. 52).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 24 d.2019-09-24 01.14 val. kaltinamajam T. R. nustatytas 1,32 promilės girtumas (b. l. 82).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo T. R. kaltė, jog jis 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.32 promilės), namuose, esančiuose adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – tėvą V. R. ir sugyventinę D. Ž., t. y. virtuvėje vieną kartą ranka sudavė V. R. į kairę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko nuėjęs į kambarį vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei D. Ž. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. ir V. R. yra sūnus ir tėvas – artimi giminaičiai, o T. R. ir D. Ž. yra sugyventiniai, tai yra šeimos nariai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų pasakytina, kad nukentėjusysis V. R., po įvykio savo noru atsisakė vykti į pas medikus ir atlikti teismo medicinos ekspertizę, tik apklausos metu parodė, kad jautė skausmą ausyje (b. l. 44). Nukentėjusioji D. Ž., taip pat kaip ir nukentėjusysis V. R., atsisakė vykti pas ekspertus, atlikti ekspertizę, apklausos metu parodė, kad jautė fizinį skausmą, tačiau matomų sužalojimų nepatyrė (b. l. 35). Kaltinamojo pagrindiniai kaltės įrodomumo šaltiniai yra ne tik nukentėjusiųjų apklausų metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad kaltinamasis T. R. nukentėjusiųjų V. R. ir D. Ž. atžvilgiu smurtavo, bet ir pačio kaltinamojo visiškas prisipažinimas padarius minėta nusikalstama veiką. Todėl teismas daro išvada, kad kaltinamasis T. R. savo tėvui V. R. ir sugyventinei D. Ž. sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

T. R. padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis smurtą šeimos narių atžvilgiu vartoja nebe pirmą kartą. Yra teistas už analogišką veiką, tačiau išvadų nepadarė, vėl smurtauja. Minėtos aplinkybės įrodo kaltinamojo nenorą taisytis. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį smurtauti prieš savo šeimos narius, gyvenimo būdą, teismas daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia, kad T. R. nusikalstamą veiką padarė tyčia, ankščiau yra teistas, administracine tvarka baustas, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, jo atsakomybė sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, supranta, kad reikia gydytis priklausomybę alkoholiui, ketina daryti išvadas ir nebesmurtauti, todėl teismo nuomone, išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį spręsti alkoholio vartojimo problemą, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau, nei izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kartu paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis posėdžio metu pripažino, jog reikia gydytis nuo alkoholizmo, tik prioritetą teikė nedradiciniams gydymo būdams, taip pat pripažino dalyvavimą Minesotos programoje, teismas sprendžia, jog kaltinamasis sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skirtinas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtą šeimos narių atžvilgiu vartoja ne pirmą kartą, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms, bei ginant nukentėjusiųjų interesus, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 20 metrų atstumo iki tol, kol baigs elgesio pataisos programos kursą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomoji priemonė neskirtina, o kardomoji priemonė suėmimas naikintina priėmus nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnis).

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju vadovaujantis BK 65 - 66 straipsniais, į T. R. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą yra pagrindas įskaityti laikinajame sulaikyme 2019 m. rugsėjo 24 d. ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. spalio 14 d.

Kaltinamojo T. R. atžvilgiu, Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis yra priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. spalio 1 d. baudžiamieji įsakymai, kurie nėra įsiteisėję, todėl minėtuose baudžiamuosiuose įsakymuose paskirtos bausmės su šiuo nuosprendžiu nėra bendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

T. R. (T. R.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 6, 8 punktus, ir T. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis ir 2 dalies 8 punktu, T. R. įpareigoti gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 20 metrų atstumo iki tol, kol baigs elgesio pataisos programos kursą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme 2019 m. rugsėjo 24 d. ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. spalio 14 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti paskelbus nuosprendį ir kaltinamąjį T. R. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė