- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e1-737-805/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12086-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)., turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. V. 2020 m. gegužės 29 d. apie 23.00 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei D. D., gamykliniu būdu pagamintu turistiniu peiliu įbrėžė vieną kartą į kairiąją ranką, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo kambaryje vieną kartą tyčia smogė gamykliniu būdu pagaminta kietojo metalo teleskopine lazda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2012 m. gegužės 30 d. „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ posėdžio protokolo išrašu Nr. 14, yra priskiriama prie D kategorijos nešaunamųjų šaltųjų ginklų, į dešinės kojos blauzdą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. D. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo P. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau suvokė savo veiksmus ir juos kontroliuoti galėjo. Paaiškino, kad jis kartu su D. D. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu augina mažametę dukrą. Namas priklauso jo motinai D. V.. 2020 m. gegužės 29 d. jis kartu su D. D. ir dar viena drauge E. L. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, dukrą tuo metu buvo pasėmusi jo motina pas save į namus. Apie 23.00 val. jis, būdamas neblaivus, pradėjo sugyventinei priekaištauti, kad ši miegojo su jo broliu, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis pasiėmė metalinę išskleidžiamą (teleskopinę) lazdą, kurią laikė spintoje, kurią dar 2016 metais įsigijo savigynai turguje iš nepažįstamo asmens, ir išėjęs į lauką su ja vieną kartą sudavė D. D. į dešinės kojos blauzdą. Taip pat su savimi turėjo darbams skirtą peilį, kurį anksčiau laikė bulvinėje. Tuo peiliu perdrėskė D. D. kairiąją ranką, tačiau jos sužaloti nenorėjo. Jis sugyventinės sužaloti nenorėjo, taip pasielgė netyčia, nes labai pyko ant jos. Nepastebėjo, kad D. D. iš rankos ar kojos būtų bėgęs kraujas. Po to pamena, kad nuėjo į kambarį ir ant stalo padėjo peilį, o išskleidžiamą lazdą numetė kambaryje į vaikišką maudymosi vonelę. Po to atvažiavo E. L. draugas R. A., kuris E. L. su D. D. išsivežė, o jis liko namuose. Po to jis nuvyko pas savo motiną D. V. į namus ieškoti D. D., todėl ši jam iškvietė policijos pareigūnus. Jis tokiais fiziniais veiksmais, t. y. peiliu sužalodamas D. D. kairiąją ranką ir metaline teleskopine lazda smogdamas į jos dešinės kojos blauzdą, savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, dėl to labai pergyvena, pasižada ateityje daugiau nesmurtauti, sugyventinės atsiprašė, ši jam atleido.
Nukentėjusioji D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su P. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu vedą bendrą ūkį, augina dukrą. Namai priklauso sugyventinio mamai D. V.. 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.00 val. D. V. pasiėmė ir išsivežė jų dukrą pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji su sugyventiniu liko namuose ir vartojo degtinę. Taip pat buvo draugė E. L.. Apie 23 val. tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji permiegojo su jo broliu, nors taip nebuvo. Ji iš kambario buvo išėjusi į lauką. Neblaivus sugyventinis P. V. atėjo į kiemą ir peiliu jai įbrėžė į kairiąją ranką, o jai įbėgus į kambarį sugyventinis vieną kartą sudavė metaline lazda į dešinės kojos blauzdą. Nuo rankos įbrėžimo ir suduoto smūgio jai labai skaudėjo. Draugė paskambino R. A., kuris atvažiavo ir ją su drauge išvežė pas sugyventinio motiną. Ten ji paskambino 112 ir išsikvietė policiją.
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. V. parodė, kad jos sūnus P. V. kartu su savo sugyventine D. D. ir jų dukra M. D. gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jie veda bendrą šeimyninį gyvenimą. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 29 d. vakare ji buvo nuvažiavusi pas vaikus ir iš jų pas save parsivežė anūkę. Apie 23.30 val., tikslaus laiko neatsimena, ji jau buvo atsigulusi, kai tuo metu pas ją į namus atvažiavo D. D. su drauge E. L. ir šios draugu R. A.. Atvykusi D. D. jai pasakė, kad ją P. V. sumušė, tačiau neminėjo kaip. Matėsi, kad D. D. kairė ranka yra sužalota, matėsi įbrėžimas. Neužilgo pas ją į kiemą atėjo ir jos sūnus P. V., kuris pradėjo ieškoti D. D.. Jos sūnus kieme triukšmavo, todėl D. D. iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. L. parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. vakare ji kartu su savo draugu R. A. atvažiavo į svečius pas savo draugus P. V. ir D. D., gyvenančius (duomenys neskelbtini). R. A. trumpai su P. V. pakalbėjo ir išvažiavo, o ji dar pasiliko pas D. D.. Vakare apie 21 val. ji su D. D. ir P. V. gyvenamojo namo kambaryje gėrė butelį degtinės. Apie 23.00 val. P. V., būdamas neblaivus, pradėjo tarpusavyje su savo sugyventine žodžiu konfliktuoti. Jis pradėjo priekaištauti, kad D. D. permiegojo su jo broliu. Vykusio žodinio konflikto meti ji kartu su D. D. išėjo į lauką, nes nenorėjo klausytis tokių kalbų. Joms išėjus į lauką, neužilgo iš namo į lauką išėjo P. V., kuris kieme užsipuolė D. D.. Matė kaip P. V. iš savo liemenės išsitraukė peilį ir tyčia juo įbrėžė D. D. į kairiąją ranką. D. D. buvo išsigandusi, verkė, vijo sugyventinį nuo savęs. Po to jos abi įėjo į gyvenamąjį namą, kur paskui jas į kambarį atėjo P. V.. Ji skambino savo draugui R. A., kad šis atvažiuotų ir išsivežtų jas abi. Tai išgirdęs P. V. dar labiau įsiuto ant D. D. ir metaline išskleidžiama lazda, kurią laikė rankoje, tyčia smogė vieną kartą D. D. į dešinės kojos blauzdą. Suduotas smūgis buvo stiprus, nes D. D. suriko, kad jai skauda, blauzda paraudo. Atvažiavus jos draugui R. A., ji kartu su D. D. išvažiavo pas P. V. mamą D. V.. Neužilgo į tuos namus atvyko ir P. V., kuris kieme triukšmavo, dėl to D. D. iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. A. parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. vakare jis kartu su savo drauge E. L. nuvažiavo pas jų draugus P. V. ir D. D.. Jis su P. V. trumpai tarpusavyje pakalbėjo ir išvažiavo, E. L. dar pasiliko. Po 23.00 val. jam, būnant namuose, paskambino E. L. ir pasakė, kad jis atvažiuotų, nes D. D. konfliktuoja su sugyventiniu. Jam atvykus matėsi, kad P. V. yra stipriai neblaivus. E. L. pasakė, kad P. V. turi peilį ir metalinę išskleidžiamą lazdą (teleskopą). Jis su E. L. nusprendė D. D. nuvežti pas P. V. mamą. Jis manydamas, kad P. V. gali juos pulti minėtais įrankiais ir D. D. neišleisti važiuoti, iš P. V. striukės vidinės kišenės išėmė peilį ir metalinę lazdą (teleskopą) ir juos paslėpė padėdamas ant spintos jų kambaryje. jie išvažiavo. Nuvykus pas D. V. į jos namus, netrukus atvyko ir P. V., kuris kieme triukšmavo, dėl to D. D. iškvietė policijos pareigūnus.
Be kaltinamojo P. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios D. D. ir liudytojų D. V., E. L. bei R. A. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ant kambaryje stovinčios spintos stovinčioje vaikiškoje vonelėje rasta išskleidžiama (teleskopinė) metalinė lazda gumine rankena (suskleistos ilgis 21 cm, išskleistos – 51 cm). Įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji padavė peilį plastikinėje įmautėje, teigdama,. jog šiuo peiliu sugyventinis jai įpjovė į ranką. Peilio ilgis 23 cm. Peilis yra plastikine rankena, juodos spalvos su mėlynos spalvos elementais. Geležtė yra baltos spalvos metalo. Ant geležtės yra reljefinis užrašas ,,LINDBLOMS KNIVAR SWEDEN STAINLESS STEEL“. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, nepaimta, neužfiksuota. Ant nukentėjusiosios D. D. kairės rankos dilbio srityje, vidinėje pusėje matomas įdrėskimas/įbrėžimas, ant dešinės kojos blauzdos srityje, priekinėje pusėje matosi patinimas;
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta lazda yra gamykliniu būdu pagaminta kietojo metalo teleskopinė lazda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2012 m. gegužės 30 d. ,,Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ posėdžio protokolo išrašu Nr. 14, yra priskiriama prie D kategorijos nešaunamųjų šaltųjų ginklų. Pateiktas tyrimui peilis su dėklu yra gamykliniu būdu pagamintas turistinis peilis, kuris prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas;
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pažymėta, kad smurtą patyrusio asmens D. D. kairės rankos ir dešinės kojos yra užfiksuotos sužalojimo vietos. Smurtą patyręa asmuo akivaizdžiai bijo. P. V. nustatytas 2,20 promilės girtumas. Jis paaiškino, kad išgertuvių metu kilus konfliktui, dėl sugyventinės neištikimybės, supyko ir nesusivaldęs sudavė vieną smūgį delnu į veidą ir vieną kartą spyrė su koja į dešinės kojos blauzdą ir po to pastūmė į sodybos kieme augusius krūmynus. D. D. paaiškino, kad išgertuvių metu kilus konfliktui, jos sugyventinis paėmęs peilį įpjovė į kairės rankos riešą ir vieną kartą metaline teleskopine lazda sudavė į dešinės kojos blauzdą, tuo sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusioji teismo medicinos apžiūrai neatvyko, apžiūros sveikatos priežiūros medicinos dokumentuose detalios trauminio poveikio žymės neaprašytos, todėl nėra galimybės nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes ir, tuo pačiu, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo galimybė;
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. apie 23.00 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei D. D., gamykliniu būdu pagamintu turistiniu peiliu įbrėžė vieną kartą į kairiąją ranką, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo kambaryje vieną kartą tyčia smogė gamykliniu būdu pagaminta kietojo metalo teleskopine lazda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2012 m. gegužės 30 d. „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ posėdžio protokolo išrašu Nr. 14, yra priskiriama prie D kategorijos nešaunamųjų šaltųjų ginklų, į dešinės kojos blauzdą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. D. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad ji jautė fizinį skausmą, bet ir liudytojų parodymai, paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už P. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2020 m. birželio 19 d. Minėtame pranešime nukentėjusioji nurodė, kad dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę D. D.. Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. V. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2014 m. balandžio 30 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, P. V. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis P. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 30 d. 00.20 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 12.30 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam P. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. D..
Bylai reikšmingi daiktai – gamykliniu būdu pagamintas turistinis peilis su plastikiniu dėklu ir gamykliniu būdu pagaminta kietojo metalo teleskopinė lazda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2012 m. gegužės 30 d. „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ posėdžio protokolo išrašu Nr. 14, yra priskiriama prie D kategorijos nešaunamųjų šaltųjų ginklų, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;
per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;
per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti P. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 30 d. 00.20 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 12.30 val. , t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. D. P. V. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Bylai reikšmingus daiktus – gamykliniu būdu pagamintą turistinį peilį su plastikiniu dėklu ir gamykliniu būdu pagamintą kietojo metalo teleskopinę lazdą baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam P. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam P. V. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti P. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.