Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-397-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
AN2-397-935/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00112-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-397-935/2019 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00112-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 6.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo (toliau – ir institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo R. B. administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. R. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „L.S.“ direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, apie E. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, atvežė į statybos objektą ir 2019 m. kovo 5 d., apie 11.20 val., leido įmonės naudai statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti pagalbinius darbus įrenginėjant laiptus E. M.. Tokiais savo veiksmais R. B. buvo kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. B. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam 3000 Eur dydžio baudą.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus dokumentus, liudytojų paaiškinimus ir vaizdo priemonėmis fiksuotą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą rėmėsi tik R. B. ir su juo darbiniais santykiais saistomų asmenų parodymais, neatliko tyrime dalyvavusių asmenų paaiškinimų bei jų parodymų pokyčio vertinimo.

5. Institucijos atstovas aiškina, jog skundžiamame nutarime neteisingai buvo nustatyti E. M. veiksmai, o būtent, kad pastarasis stovi šalia dirbančio E. V. atsirėmęs į medinį turėklą. Iš tikrųjų iš vaizdo įrašo matyti, kaip atvykus pareigūnams E. M. laiko skydą, vėliau jį paleidžia ir atsiremia į įrenginėjimų laiptų karkasą. E. M. dėvi specialius, statybos darbams skirtus batus, mūvi tokias pat pirštines kaip ir E. V., jo rūbai yra ištepti statybinėmis medžiagomis. Be to, pats E. M. savo rašytiniame paaiškinime neneigė, kad įvykio vietoje buvo su darbiniais rūbais, nes nenorėjo išsipurvinti drabužių.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog tiek R. K., tiek E. V. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad E. M. statybvietėje dirbo. Vis tik pirmosios instancijos teismas nutarime vadovavosi R. K., E. V. ir E. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, t. y., kad E. M. faktiškai jokių darbų neatliko.

7. Institucijos atstovas atkreipia dėmesį į tai, jog laiptų iš pirmo namo aukšto į antrąjį aukštą karkaso surinkimas skirtumui tarp aukštų siekiant apie 3 metrus be asmens, kuris prilaiko, paduoda skydus ar instrumentus yra itin sudėtingas, o kartais neįmanomas. Nors R. B. ir E. V. nurodė, kad įmonėje tokius darbus dažniausiai atlieka po vieną asmenį, tačiau liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad E. V. dažniausiai dirbdavo jo name su kitu asmeniu.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negavęs tiesioginių liudijimų apie E. M. susitarimą su R. B. atlikti darbus bendrovės naudai, klaidingai nutarė, kad nebuvo darbinių santykių. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. V. ir E. M. į statybos objektą buvo atvežti įmonės vadovo R. B., o tai vertintina kaip konkliudentiniai veiksmai, kuriais patvirtinami darbo santykiai ir susitarimo dėl atliekamo darbo buvimas.

9. Institucijos teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog E. M. veiksmus – skydo prilaikymą, įrankio padavimą nėra pagrindo vertinti kaip realiai atliekamo darbo, už kurį turi būti mokamas atlyginimas, yra ydingas ir gali suformuoti precedentą, kad kai kurie pagalbiniai darbai statybvietėje gali būti vykdomi neatlygintinai ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taip pat toks praktikos formavimas didina ekonomikos „šešėlį“. Skunde pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu.

10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjimu atveju buvo veikiama galimai paslėpto nelegalaus darbo forma, kadangi pagalbinius darbus atlikęs E. M. dėl turimų neišieškotų administracinių baudų, gali turėti tikslą slėpti bet kokius darbinius santykius. Tai patvirtina ir faktas, kad vadovaujantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis asmuo niekur nedirbo nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismas liudytojų E. V. ir E. M. parodymus, kad E. M. vyko susipažinti su darbo pobūdžiu, pasižiūrėti, kaip daromi laiptai, turėjo vertinti kritiškai, kadangi nebuvo pateikti jokie įrodymai apie vykdomą savarankišką praktiką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, kurie laikytini įrodymais, todėl skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

12. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

13. Byloje surinkti įrodymai iš tikrųjų patvirtina, jog E. M., priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo, t. y. atliko pagalbinius darbus, padėjo E. V. įrengti laiptus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai E. V. ir E. M. aiškino, kad E. M., įrenginėjant laiptus, tik stovėjo ir stebėjo, kaip dirba E. V.. Vis tik tokius liudytojų parodymus paneigia jų pačių rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuoti duomenys, taip pat R. K. paaiškinimai bei byloje esantis vaizdo įrašas.

14. Liudytojas E. V. savo paaiškinime nurodė, kad jis 2019 m. kovo 5 d. kaip darbuotojas atvyko į UAB „L.S.“ statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu atvyko ir jo draugas E. M., kuris atliko pagalbinius darbus, t. y. laikė skydą, padavė įrankius (b. l. 10). E. M. savo paaiškinime patvirtino, kad atvyko į statybos objektą pažiūrėti, kaip jo draugas E. V. įrenginėja laiptus. Jis buvo apsirengęs darbiniais rūbais, nes nenorėjo išsipurvinti laikant skydą (b. l. 9). Liudytojas R. K. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 11), tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad UAB „L.S.“ pagal jo užsakymą atliko laiptų konstrukcijos, montavimo darbus. E. M. UAB „L.S.“ darbuotojui E. V. padavinėjo instrumentus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 26) matyti, kaip Darbo inspekcijos darbuotojams įėjus į namą matomi trys asmenys, t. y., E. V., R. K. ir E. M.. Taip pat matyti, kaip E. V. ties laiptų skydu kažką žymi su pieštuku, o E. M. tuo metu prilaiko laiptų skydą. Darbo inspekcijos darbuotojui paklausus, kas vyksta, E. M. patraukia rankas nuo skydo. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad E. M. dėvi darbinius rūbus, kurie akivaizdžiai yra išpurvinti statybinėmis medžiagomis, jis dėvi specialius batus, darbines pirštines, kurios yra lygiai tokios pat kaip ir dėvimos E. V.. Be to, tame pačiame vaizdo įraše girdėti, kaip E. M. aiškina, kad atėjo padėti, palaikė skydą. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad E. M. statybvietėje įvykio metu atliko pagalbinius darbus, padėjo E. V. įrenginėti laiptus.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien faktas, kad konkretus asmuo atliko tam tikrus darbus, savaime nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir tai, ar tarp konkrečių subjektų iš tikrųjų buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo už šių funkcijų atlikimą, darbo tvarkos, kitų darbo sąlygų ir pan. Taigi šiuo atveju yra būtina įrodyti tai, kad R. B. ir E. M. iš tikrųjų siejo darbiniai santykiai, kurių egzistavimas nebuvo fiksuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. R. B. žinodamas ar privalėdamas žinoti apie darbinių santykių egzistavimą neatliko pareigų, nustatytų DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

16. Pats R. B. viso proceso metu aiškino, kad jis su E. M. dėl jokio darbo UAB „L.S.“ nesitarė. Jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną E. V. R. K. name turėjo pradėti laiptų įrengimą. Darbuotojo E. V. prašymu jis leido kartu važiuoti darbuotojo draugui E. M.. Minėtą darbuotoją ir jo draugą nuvežė į statybvietę ir išvažiavo. E. M. važiuojant automobiliu dėvėjo paprastus rūbus, kurie nebuvo skirti darbui. Taip pat R. B. aiškino, jog laiptus įmonėje dažniausiai daro vienas darbuotojas, antras darbuotojas reikalingas tik betonuojant laiptus. Jis su E. M. dėl darbų atlikimo nesitarė. Rašytiniame paaiškinime R. B. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Iš R. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis su E. M. dėl jokio atlyginimo nesitarė (b. l. 4). R. B. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojų E. V., R. K., kuris, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, ir E. M. parodymai. Liudytojas E. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. V. jam pasiūlė važiuoti kartu ir pažiūrėti, kaip jis dirba. Juos į objektą nuvežė R. B.. E. M. iš pradžių buvo apsirengęs paprastais rūbais, kuriuos persirengė statybos objekte. Su R. B. ar E. V. nei dėl darbo sąlygų, nei dėl atlygio nesitarė. Liudytojas E. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jį ir jo draugą E. M. jo prašymu į objektą atvežė įmonės, kurioje jis dirba vadovas R. B., kuris atvežęs juos išleido ir nesidomėjo, ką E. M. planuoja daryti. E. V. pasikvietė draugą važiuoti kartu, nes tuo metu šis buvo bedarbis, norėjo, kad pastarasis pasižiūrėtų darbo pobūdį, o ateityje galbūt galėtų įsidarbinti. Laiptus įmonėje įprastai įrenginėja vienas asmuo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog laiptus visą laiką įrenginėjo du darbuotojai. Šis liudytojos pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybės nenurodė, o tvirtino, jog įvykio dieną statybvietėje buvo du asmenys, vėliau (po 2019 m. kovo 5 d.), kai reikėjo nešioti betoną, šlifuoti, buvo atvykęs dar vienas darbuotojas, kiek asmenų dirbo kitomis dienomis negalėjo nurodyti, taip pat liudytojas teigė, kad vienas asmuo buvo atvykęs sutvarkyti darbo vietą (2019 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 39.00-44.00). Čia pažymėtina, jog E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis statybvietėje buvo tris dienas. Pirmą dieną buvo su E. M., antrą dieną, kai nebuvo R. K., buvo vienas, o trečia dieną buvo su kitu darbuotoju, kuris padėjo atlikti darbus, susijusius su betonu.

17. Įvertinus aptartus parodymus konstatuotina, kad E. M. į statybos objektą važiavo E. V. iniciatyva, byloje nėra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „L.S.“ direktorius R. B. tarėsi ar būtų taręsis su E. M. dėl darbo sąlygų, atlyginimo, darbovietėje nustatytos darbo tvarkos laikymosi ir kitų su darbo sąlygų, su tokiais santykiais susijusių įsipareigojimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. B. kaltę šiuo atveju yra bandoma pagrįsti E. M. statybvietėje atliktais veiksmais, jo apranga įvykio vietoje bei tuo, kad jį ir UAB „L.S.“ darbuotoją į įvykio vietą atvežė būtent R. B.. Vis tik vien aplinkybės, kad R. B. pavežė E. M. iki įvykio vietos, Darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu E. M. padėjo E. V. atlikti laiptų įrengimo darbus, jie abu dėvėjo darbinius rūbus ir net tokias pačias pirštines (pastebėtina, kad R. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog savo darbuotojams išduoda po kelias darbo pirštinių poras), nei visos kartu, nei atskirai nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog R. B. žinojo apie E. M. ketinimus, tarp jų buvo tiesioginis ar netiesioginis susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo bei kitų darbo sąlygų.

18. Šioje byloje buvo įrodyta, kad R. B. E. V. ir E. M. atvežė iki statybvietės, abu atvežti asmenys su savimi turėjo maišus, kuriuose vežėsi darbinius rūbus. Vis tik byloje nebuvo įrodyta, kad R. B. iš tikrųjų žinojo ar turėjo suprasti, kokie buvo E. M. vykimo su E. V. tikslai, taip pat žinojo ar turėjo suprasti, kad E. M. su savimi turėtame maiše laikė darbinius rūbus, kas būtų leidę jam daryti išvadas dėl E. M. galimų veiksmų. Čia pažymėtina, jog visiškai logiškas yra E. M. paaiškinimas, kad jis darbiniais rūbais statybvietėje persirengė, nes net ir stebėdamas E. V. atliekamus veiksmus statybvietėje galėjo išsitepti.

19. Be jokios abejonės, administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog R. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnyje, požymių, t. y. jis iš tikrųjų galimai žinojo, kad E. M. kartu su E. V. į statybvietę vykdyti laiptų įrengimo darbų, jis su E. M. tiesiogiai ar netiesiogiai susitarė dėl atlygio už darbą, galimai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tiek R. B., tiek E. V. nebuvo suinteresuoti, kad darbo santykiai būtų fiksuojami teisės aktuose nustatyta tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta, kad E. M. statybvietėje darbus atliko E. V. iniciatyva, be R. B. žinios ir pritarimo, nesitarus dėl atlygio už atliktą darbą, o R. B. pagal jam žinomas aplinkybes galėjo ir turėjo numatyti, kad E. M. padės E. V. atlikti laiptų įrengimo darbus ir žinodamas tokią aplinkybę nesiėmė teisės aktuose numatytų veiksmų.

20. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiame nutarime buvo padaryta pagrįsta išvada, jog R. B. veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis