- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-540-238/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- K. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 34 MGL (1280,44 euro) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį, ir K. K. skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 34 MGL (1280,44 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, K. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios V. K., uždraudžiant K. K. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 11 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės V. K. atžvilgiu, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvo sritį ir ranka sugriebęs jos kaklą stipriai suspaudė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis K. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti jam paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones.Skunde nurodo, kad santuoka tarp jo ir V. K. nėra nutraukta, santuokinis turtas nėra padalintas. V. K. gyvenamoji vieta (kur jam uždrausta lankytis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dar 8 mėnesiams) yra jų bendras 2 kambarių butas, kur jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kito būsto jis neturi ir neturi kur gyventi beveik 9 mėnesius. Minėtas butas yra pirktas už paskolą ir įkeistas. Paskolos terminas yra 20 metų ir jie abu su V. K. yra bendraskoliai, jis reguliariai moka paskolą pagal nustatytą grafiką ir, kad greičiau ją išsimokėtų, buvo išvykęs dirbti į Vokietiją, kur didesnės pajamos. Bute, kur jam uždrausta lankytis, yra likę visi bendri baldai, buitinė technika, kuria jis negali naudotis, taip pat neturi net kur išsimaudyti. Toks griežtas teismo draudimas gali paversti jį asocialiu asmeniu. Iki šiol nakvoja kur papuola, kadangi stengiasi nepažeisti jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Teigia, kad nėra potencialus smurtautojas, pragyveno su sutuoktine 10 metų, turi 2 nepilnamečius vaikus. Jis visą laiką rūpinosi šeima, buvo lojalus sutuoktinei, visą laiką dirbo ir šiuo metu dirba.Skunde taip pat nurodo, kad dirbant Vokietijoje iš Lietuvoje likusių pažįstamų sužinojo, kad sutuoktinė, likusi gyventi viena, tapo jam neištikima, susirado meilužį, kurį viešai atsivesdavo į jų butą matant net kaimynams. Dėl šios priežasties, kad išsaugotų santuoką, vėl grįžo į Lietuvą, tuomet prasidėjo kivirčai, kai tik jis primindavo žmonai apie jos nederamą elgesį. Nuo tada sutuoktinė ieškojo būdų, kaip jį išprovokuoti, jos tikslas tapo išvaryti jį iš nuosavo buto, tad progai pasitaikius pasinaudojo Smurto artimoje aplinkoje įstatymu, pradėjo kviesti policijos pareigūnus, nors jis jai niekada jokių kūno sužalojimų nėra padaręs. Ji yra puiki aktorė pagražinti situaciją, pradėjo nuteikinėti vyresnę dukrą prieš jį.Apeliantas teigia, kad yra dar jauno amžiaus, fiziškai sveikas, nori dorai auginti vaikus, dirba, moka paskolą, sumokės teismo paskirtą 34 MGL dydžio baudą, dalyvaus smurtinį elgesį keičiančiose programose, be pažeidimų atliks jam paskirtą bausmę. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti visas bylos aplinkybes, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Teismo proceso metu dar sykį viešai atsiprašė nukentėjusiosios ir pasižadėjo daugiau niekada taip nesielgti. Mano, kad yra pagrindo taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja Regina Atkočaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę K. K. taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, neatlikęs paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, teistumui neišnykus, todėl pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, K. K. pakanka skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, tačiau griežtesnę savo rūšimi nei anksčiau paskirtoji bauda, kurios kaltinamasis neįvykdė iki šiol. Nesant teisinio pagrindo K. K. skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. K. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą (BK 64 straipsnio 1, 2 dalis), taip bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti BK 72¹ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios V. K., uždraudžiant K. K. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, kadangi kito būsto jis neturi ir neturi kur gyventi beveik 9 mėnesius. Teigia, kad nėra potencialus smurtautojas, pragyveno su sutuoktine 10 metų, turi 2 nepilnamečius vaikus. Jis visą laiką rūpinosi šeima, buvo lojalus sutuoktinei, visą laiką dirbo ir šiuo metu dirba.BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam K. K. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios V. K., uždraudžiant K. K. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, paskirta pagrįstai. Pažymėtina, kad nuteistasis K. K. anksčiau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą šeimos nariui – dukrai K. K., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi jam jau buvo taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. K. ir jos atstovės pagal įstatymą V. K., kuri buvo panaikinta 2018 m. vasario 7 d., tačiau nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė ir 2018 m. kovo 11 d. vėl smurtavo prieš kitą šeimos narį – sutuoktinę V. K., kas suponuoja išvadą, jog nuteistasis yra linkęs smurtauti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. nurodė, kad dukra K. K. eina pas psichologą ir prašė nuteistojo jas palikti ramybėje, taip pat nurodė, kad ruošiasi skirtis. Todėl, siekiant apginti teisėtus nukentėjusiosios interesus, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nėra perteklinė ir yra tinkama baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad laisvės apribojimo bausmė su griežtais įpareigojimais bei draudimais bus pakankama tam, kad K. K. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog vien tai, kad butas yra pirktas už paskolą ir įkeistas, o jie abu su sutuoktine yra bendraskoliai ir moka įmokas, nepažeidžia nuteistojo turtinių teisių, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra taikoma tik tam tikrą laiko tarpą – iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo, o visos turtinės teisės ir pareigos nuteistajam išlieka. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.