Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2016 m. liepos 2 d. 1 val. 43 min., būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė Šiaulių AVPK Joniškio r. PK pareigūnus, pranešdama, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tariamai smurtauja neblaivi mama A. Ž., tačiau pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, pranešimas nepasitvirtino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešta tinkamai (pasirašytinai administracinio teisės pažeidimo protokole). Yra E. P. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

E. P. veika teismo nuomone teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., nes ji policijos pareigūnams pranešė apie tariamą smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pareigūnams atvykus nurodytu adresu, informacija nepasitvirtino. E. P. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 62P-66871882-16, kuriame yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl pripažinimo padarius pažeidimą ir gailėjimosi; Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnų Žydrūno Griciaus ir Giedriaus Petraičio 2016-07-02 tarnybiniais pranešimais apie įvykį; A. Ž., E. P. 2016-07-14 rašytiniais paaiškinimais policijai; alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2016-07-02 2 val. 12 min. E. P. nustatytas 1,30 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji gailisi padariusi pažeidimą (nurodyta paaiškinimuose), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į E. P. asmenybę (nebausta administracine tvarka). E. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., kaip nepilnametei skirtina pusė minimalios baudos, numatytos pažeidimo sankcijoje (ATPK 24 str. 4 d.).

Šiaulių AVPK Joniškio RPK pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. 2016-07-02 padaryto ATPK 186 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo patirtų išlaidų.

Iš Šiaulių AVPK Finansų skyriaus pažymos „Dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo“ matyti, kad vykstant tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sunaudota 1,484 l degalų, t. y. išleista 1,69 Eur kurui; dviejų į įvykio vietą nuvykusių Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnų darbo laiko sąnaudos – 17,53 Eur. Iš šio dokumento turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Teismo vertinimu, ne visos Institucijos pateiktame apskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublik?s civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų, reaguojant į pranešimus apie įvykius, skaičiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į E. P. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi, šiuo atveju Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš E. P. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau neginčytina, kad E. P. melagingai pranešus apie tariamus neteisėtus veiksmus ir policijos pareigūnams į pranešimą reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu ji melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir nebūtų pranešusi apie nesamą įvykį, t. y. jei E. P. nebūtų padariusi pažeidimo. Darytina išvada, kad dėl melagingo E. P. pranešimo Šiaulių AVPK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 1,69 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – E. P.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 24 str. 4 d., 31 str., 32 str., 37 str., 186 str., 287 str., teismas

nutaria:

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) baudą.

Išieškoti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1,69 Eur (vieną eurą 69 ct) išlaidoms, patirtoms vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, atlyginti Šiaulių apskrities VPK komisariato, juridinių asmenų kodas 190521648, a. s. LT87 7044 0600 0783 1864, naudai, įpareigojant E. P. nuostolį atlyginti per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.