Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-417/2010

Teisėjui V. J. Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.6.

2010 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skirdailos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. Č. C. pripažintas kaltu pagal BK 153 str. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant jam per šį laikotarpį bendrauti su G. L. , gim. 2000-06-19, ir M. Š. , gim. 1997-09-11.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. Č. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 153 str. už tai, kad atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, t. y., 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 16 val., Šilutės m., prie prekybos centro ,,Maxima XX“, esančios Lietuvininkų g. 58, įėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis tris kartus lietė mažametės G. L. , gim. duomenys neskelbtini, nuogas kojas bei per apatines kelnaites jos lytinius organus – lytines lūpas.

Apelianto manymu, apylinkės teismas paskyrė neteisingą bausmę. Prokuroro manymu, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tik deklaratyviai konstatavo atsižvelgiantis į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nurodydamas, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau nevertino kėsinimosi objekto ir dalyko vertingumo, neatsižvelgė į kaltės formą ir rūšį – jog nuteistojo tyčia buvo tiesioginė, iš anksto apgalvota, neatkreipė dėmesio į didesnį įvykdyto nusikaltimo pavojingumą dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo tikslus ir motyvus. Taip pat, apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai sureikšmino su nuteistojo asmeniu susijusias aplinkybes – kad jis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, gyvena normalų gyvenimą, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra senyvo amžiaus pensininkas. Tačiau, anot prokuroro, teismas neatsižvelgė, kad nuteistąjį kaip keliantį padidintą pavojų aplinkiniams apibūdina jo veiksmai įvykdant nusikaltimą – nuteistojo tyčia buvo iš anksto apgalvota, įvykdė pavienę nusikalstamą veiką, nusikaltimo vykdymui įžūliai pasirinko viešą vietą, veiką vykdė dienos metu, ciniškai manipuliavo mažametės patiklumu viliodamas ją į butą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. pripažindamas S. L. Č. C. kaltu pagal BK 153 str., iš kalinimo pašalino aplinkybę, jog savo 4 bute, kaltinamasis ranka laikydamas mažametę G. L. už peties, bandė atsegti G. L. vilkėto sijono sagą bei tuo pačiu metu segėsi savo vilkėtų kelnių sagas, taip siekė apnuoginti savo lytinius organus prieš mažametį asmenį. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog tai tėra niekuo nepagrįstas spėjimas.

Tačiau teisėjų kolegija vertindama minėtąjį pirmosios instancijos sprendimą, mano, kad faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados.

Nukentėjusioji G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu apie analizuojamą aplinkybę parodė, kad įėjus į butą vyras uždarė duris, tačiau jų neužrakino. Jis paėmė ją už peties ir savo viena ranka ją laikydamas norėjo atsegti G. L. sijono sagą, tačiau ji neleido. Tuo metu vyras ją pabučiavo į skruostą. Sijono pakelt nenorėjo, tik norėjo atsegti sagą. Išsigandusi G. L. pasitraukė nuo nuteistojo. Kaip tik tuo metu S. L. Č. C. pradėjo segti savo kelnes. Atsegęs kelnių sagą, pradėjo traukti kelnių užtrauktuką. Išsigandusi G. L. pabėgo iš buto. Atbėgusi pas M. papasakojo visą įvykį.

Anot nukentėjusiosios, ji suprato, jog nuteistasis maunasi kelnes, nes nori ją išprievartauti kaip visus vaikus, ypač mergaites (b. l. 23).

Liudytoja M. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai G. L. pasakojo, jog nuteistojo namuose pastarasis pradėjo segti G. L. sijoną, rengti, ją laikydamas ir pats viena ranka traukėsi kelnių užtrauktuką. T. G. pabėgo. O kai grįžo, bėgo nuo laiptų, vos nenugriuvo, šoko nuo trijų laiptų ir bėgo pas ją (M.), labai verkdama ir labai drebėdama (b. l. 50)

Nukentėjusiosios G. L. bei liudytojos M. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjų kolegija vertina kaip patikimus ir objektyvius, ir aplinkybių, kurios leistų abejotų jų teisingumu, teisėjų kolegija nenustatė.

Apygardos teismas mano, kad vien tai, jog G. L. galėjo laisvai išeiti iš nuteistojo buto, nesumenkina paties nuteistojo sudarytos bauginančios ir gąsdinančios aplinkos buvimo. Nors nukentėjusioji nusikaltimo dieną tebuvo devynerių metų, tačiau akivaizdu, kad šis amžius buvo pakankamas, kad ji suvoktų nuteistojo netinkamo bei nusikalstamo elgesio su ja specifiką. Iš G. L. , taip pat M. Š. parodymų akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusioji labai aiškiai suprato, jog nuteistojo prisilietimai prie kojų, pabučiavimas, o galiausiai jos sijono bei savo paties kelnių segimas nėra atsitiktiniai nuteistojo veiksmai, priešingai, jie yra netinkami, ir būtent todėl jų išsigando, o pasitaikius galimybei pabėgo iš S. L. Č. C. buto. Taip pat šių paminėtų S. L. Č. C. veiksmų eiga, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis atsivedęs nukentėjusiąją G. L. pas save į namus, siekė apnuoginti savo lytinius organus prieš ją. Pažymėtina, jog byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusioji G. L. vis dėlto neadekvačiai sureagavo į nuteistojo elgesį. Priešinai, kaip minėta, G. L. labai aiškiai ir nuosekliai parodė apie visas įvykių aplinkybes. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismo sprendimas iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, jog S. L. Č. C. savo 4 bute, ranka laikydamas mažametę G. L. už peties, bandė atsegti G. L. vilkėto sijono sagą bei tuo pačiu metu segėsi savo vilkėtų kelnių sagas, taip siekė apnuoginti savo lytinius organus prieš mažametį asmenį, neteisingas, skundžiamas nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 d.). Pažymėtina, kad apylinkės teismas aptartą aplinkybę pašalino iš kaltinimo motyvuodamas tuo, jog S. L. Č. C. veiksmai tėra tik spėjimas, tačiau kartu nukentėjusiosios galimą išgąstį dėl šuns lojimo ar nepaklusimo mamai traktuoja kaip neginčytiną aplinkybę, nors pastaroji taipogi tėra apylinkės teismo spėjimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji G. L. apklausos metu parodė, kad nuteistojo šuo buvo nedidelis, nebaisus ir šiam pradėjus loti ir artėti jos link, S. L. Č. C. šunį paėmė. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, vargu ar galima teigti, jog vien šuns lojimas būtų sukėlęs G. L. išgąstį, lydimą stipraus drebulio. Taip pat apygardos teismo manymu, nėra pagrindo manyti, kad G. L. tokias neigiamas emocijas sukėlė vien ta aplinkybė, jog ši nepaklusus tėvams, padėjo svetimam žmogui, kaip šiuo atveju nuteistajam, parnešti uogas į namus. O tai, kad po incidento su nuteistuoju G. L. toliau prekiavo uogomis, visiškai paaiškina jos sutrikimas, pasimetimas, nežinojimas, kaip tinkamai elgtis susiklosčiusioje situacijoje. Tačiau vien ta aplinkybė visiškai nepaneigia nukentėjusiajai G. L. sukelto streso. Todėl, kaip jau minėta, teisėjų kolegijos manymu, būtent nuteistojo S. L. Č. C. nusikalstami veiksmai, jų eiga buvo pagrindinė ir vienintelė sąlyga, lėmusi nukentėjusiosios emocinį sutrikimą.

Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų prokuroras nurodo, kad atsižvelgiant į S. L.Č. C. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslus bei motyvus, nuteistojo asmenybę , pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. L. Č. C. paskyrė per švelnią, todėl aiškiai neteisingą bausmę.

Teisėjų kolegija vertindama šį skundo argumentą pažymi, kad S. L. Č. C. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau teismo jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, todėl galima daryti išvadą, kad šis nusikaltimas tėra atsitiktinio pobūdžio. Be to, teismas įvertina ir aplinkybę, jog nuteistasis yra senyvo amžiaus – 75 m. – žmogus. Gyvena normalų gyvenimą, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra visi pagrindai manyti, jog paskirtosios bausmės rūšis ir dydis užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą: sulaikys S. L. Č. C. tiek nuo analogiškų, tiek nuo kitokių nusikalstamų veikų darymo, tinkamai nuteistąjį nubaus, paveiks S. Li Č. C. laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. T. S. L. Č. C. griežtinti bausmę prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija nemano esant tikslinga. Be to, teisėjų kolegijos manymu, teisingas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas S. L. Č. C. laisvės apribojimo bausmės laiku – šešis mėnesius – uždrausti bendrauti su G. L. bei M. Š. .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti, jog nusikalstami bei kvalifikuotini pagal BK 153 str. kaip pavienis nusikaltimas yra ir S. Li Č. C. veiksmai – 4 bute, ranka laikydamas mažametės G. L. petį, bandė atsegti G. L. vilkėto sijono sagą bei tuo pačiu metu segėsi savo vilkėtų kelnių sagas ir taip kėsinosi tvirkinti mažametę G. L. , tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji G. L. jėga išsivadavo ir pabėgo iš buto.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.