Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu laikinai apribojo motinos valdžią G. G. jos nepilnamečių vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu; priteisė iš atsakovės išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečių vaikų L. G., L. G. ir D. G. tėvui S. G. tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribota neterminuotai. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nepilnamečiams L. G., L. G. ir D. G. nustatyta nuolatinė globa; nuolatiniais vaikų globėjais ir turto administratoriais paskirti O. M. ir R. M., kurių gyvenamojoje vietoje nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Situacija atsakovės G. G. šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovė nedalyvauja savo nepilnamečių vaikų auklėjime ir priežiūroje, ji gyvena ir dirba Airijoje. Nurodo, kad atsakovė mėnesį laiko iki ieškinio surašymo teismui (2024 m. spalio 18 d.) visiškai nesidomi vaikais, neskambina. Vaikams priteistą išlaikymą teikia nereguliariai – pervedė 27 Eur už tris vaikus, o birželio mėnesį pervedė kiek daugiau nei 40 Eur. Pažymi, kad atsakovė bendraudama su vaikais nuotoliniu būdu pažadėdavo jiems daug žaislų, lauktuvių, saldumynų, tačiau atėjusi į susitikimą, atneša po kokį vieną daiktą ir vaikai lieka nusivylę. Atsakovė vaikams pažadėdavo, kad greitai juos pasiims, kad gyvenas visi kartu, todėl vaikai globėjų namuose žiūrėdavo pro langą, verkdavo ir laukdavo, kada mama ateis jų pasiimti, pasak globėjos, savo neištesėtais pažadais motina traumuoja vaikus. Paaiškina, kad VVTAĮT atlikus globos peržiūras, įvertinus surinktą informaciją nustatė, jog nėra duomenų, kad nuo vaikų nuolatinės globos nustatymo momento jų motina G. G., kuriai laikinai apribota motinos valdžia, pasiekė teigiamų pokyčių. Iš pagalbą šeimai teikiančių specialistų pateiktos informacijos matyti, kad G. G. atsisakė socialinių paslaugų ir yra išvykusi į užsienį (Airiją). Visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaikų motina nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl vaikams grįžti į biologinę šeimą galimybių nėra, dėl to esant tokiai situacijai yra visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai neterminuotam G. G. motinos valdžios apribojimui.

4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakydama į teismo siųstus elektroninius laiškus dėl dalyvavimo teismo posėdyje, nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes visi prieš ją nusistatę, apkalbės ją, todėl nenori kelti sau dar didesnį stresą, be to, nežino, ką galėtų pasakyti teisme. Nurodė, kad vaikus vis tiek susigrąžins. Apie iškeltą bylą ir bylos nagrinėjimą teisme atsakovei yra žinoma, tačiau ji bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, teismas negavo atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu. Nepilnamečių vaikų tėvui teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių jo vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu.

7.1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota motinos valdžia G. G. jos nepilnamečių vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu bei priteistas iš G. G. išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki vaikų pilnametystės. Tuo pačiu sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia S. G. jo nepilnamečių vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams L. G., L. G. ir D. G. nustatyta nuolatinė globa; nuolatiniais vaikų globėjais ir turto administratoriais paskirti O. M. ir R. M., kurių gyvenamojoje vietoje nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta;

7.2. 2024 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro rašte bei kartu pridėtame 2024 m. rugsėjo 16 d. pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie socialinių paslaugų teikimo G. G. nutraukimą, kadangi moteris gyvena ir dirba Airijoje. Pagalbos plane nustatytų uždavinių atsakovė G. G. neįvykdė, t. y. nelankė psichologo konsultacijų bei pozityvios tėvystės konsultacijų, nesukūrė vaikams saugios aplinkos – nenustojo vartoti alkoholio, nepriimti neblaivių asmenų šeimos namuose, neatkūrė ir nepalaikė emocinio ryšio su vaikais, susitarus su globos koordinatore nelankė vaikų, taip pat neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nedirbo, nesumokėjo skolų už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius ir t. t.;

7.3. 2024 m. rugsėjo 19 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro rašte su motyvuotais siūlymais Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog taikant socialines paslaugas G. G. šeimai teigiamų pokyčių pasiekti nepavyko, moteris išvyko gyventi ir dirbti į Airiją bei socialinių paslaugų atsisakė, todėl tikslinga spręsti klausimą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo G. G.;

7.4. 2024 m. rugsėjo 24 d. VVTAĮT globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nepilnamečių vaikų L. G., L. G. ir D. G. globa vykdoma tinkamai: globėjai tinkamai atlieka savo pareigas, globojami vaikai yra viskuo aprūpinti. Globėjams iššūkių kilo dėl L. elgesio ir emocijų, su mergaite lankomasi pas neurologą, psichiatrą, kadangi vaikas šlapinasi į kelnaites, į lovą. Pasak gydytojų, globėjai turi mergaitei nuolat dėti sauskelnes. Atkreipiamas dėmesys, jog šlapinimasis padažnėja po susitikimų su motina G. G.. Pažymima, jog motina G. G. jau mėnesį laiko nesidomi vaikais, neskambina, nebevyksta jų susitikimai. Išlaikymą mama moka tik mažomis dalimis, pvz. liepos mėn. motina pervedė 27 eurus (už visus tris vaikus), o birželį - kiek daugiau nei 40 eurų. Mama bendraudama su vaikais nuotoliniu būdu prižadėdavo jiems daug žaislų, lauktuvių, saldumynų, tačiau atėjusi į susitikimą, atneša po kokį vieną daiktą ir vaikai lieka nusivylę. G. G. nuolat vaikams prižadėdavo, kad greitai juos pasiims, kad gyvens kartu, tad vaikai namuose žiūrėdavo pro langą, verkdavo ir laukdavo, kada mama ateis jų pasiimti. Pasak globėjos, G. G. savo pažadais vaikus traumuoja;

7.5. Iš VĮ Registrų centras Gyventojų tarnybos registro duomenų (LITEKO sistemoje) matyti, jog G. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių rašytinių dokumentų – iš pagalbą šeimai teikiančių specialistų pateiktos informacijos matyti, kad G. G. atsisakė socialinių paslaugų ir yra išvykusi į užsienį (Airiją). Teismui siųstuose elektroniniuose laiškuose atsakovė atsisakė atvykti į teismo posėdį, taip pat prie posėdžio prisijungti ir nuotoliniu būdu, nurodydama, kad tai keltų jai didelį stresą, tik pabrėžė, kad ketina vaikus susigrąžinti.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

9. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

10. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu dėl to, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė po laikino motinos valdžios apribojimo beveik nebendrauja su vaikais, neteikia išlaikymo, nepriėmė siūlomos specialistų pagalbos, kad su jų pagalba galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą bei susigrąžinti vaikus į šeimą ir suteikti jiems normalias gyvenimo sąlygas. Bendraudama su vaikais atsakovė suteikdavo jiems nepagrįstą viltį, jog pasiims su savimi į namus ir gyvens kartu, tačiau realiai to neketino įgyvendinti, dėl ko vaikai buvo traumuojami, pablogėjo nepilnametės L. G. fizinė ir emocinė sveikata, psichologinė būsena. Šiuo metu, maždaug nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, atsakovė yra išvykusi ir gyvena Airijoje, vaikus paliko Lietuvoje ir jų auginimo, priežiūros, auklėjimo, ugdymo naštą perkėlė nepilnamečių vaikų globėjams. Pati atsakovė su vaikais nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio su vaikais visiškai nebendrauja, nesidomi vaikų ugdymu, sveikata, nededa pakankamai pastangų reguliariai materialiai remti savo vaikus pagal jų poreikius, nesiekia susigrąžinti jų į šeimą. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovės elgesys būtų pasikeitęs į gerąją pusę, kad ji nori auginti vaikus pati ir kad gali užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi. Nepaisant to, kad ryšys su vaikais yra išlikęs, tačiau atsakovė su jais 2024 m. vasarą bendravo tik nuotoliniu ryšiu, nereguliariai, vaikus paskutinį kartą matė 2024 m. rugpjūčio 28 d., šiuo metu vaikų nelanko, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė gyvena užsienio valstybėje ir šiuo metu neturi ketinimų grįžti į Lietuvą bei pati auginti vaikus, t. y. atsakovė neketina suteikti vaikams saugią, stabilią, vaikų interesus atitinkančią ir užtikrinančią aplinką. Atsakovė iš esmės nemotyvuota keistis, situacija nepasikeitė po priimto teismo sprendimo laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią ir nėra požymių, kad situacija pasikeistų į gerą pusę. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovės elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.), nors atsakovė kartais bendrauja su vaikais ir teikia išlaikymą savo nuožiūra, tačiau to neužtenka, nes tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau šia galimybe ji nepasinaudojo, nėra pakankamai motyvuota keisti savo elgesį, kas rodo, jog atsakovė nesiekia rūpintis vaikais tiek, kad juos susigrąžintų ir augintų pati. Bylos nagrinėjime atsakovė nedalyvavo, bylos eiga domėjosi pasyviai (pati neteikė jokių paaiškinimų ir / ar rašytinių įrodymų apie teikiamą vaikams išlaikymą, apie bendravimą su jais, tik labai trumpai, be jokių paaiškinimų, atsakydavo į teismo raštus), pozicijos dėl ieškinio nepareiškė, neparodė jokio noro grįžti į Lietuvą ir gyventi kartu su vaikais, jais rūpinti, t. y. vykdyti savo kaip motinos pareigas. Konstatuotina, kad yra pagrindas motinos valdžios apribojimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. G. jos motinos valdžia vaikų L. G., L. G. ir D. G. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą nuostatą, jog šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, iš atsakovės nepriteistinas žyminis mokestis valstybei už šioje byloje pareikštą neturtinį reikalavimą.

14. Išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 39,65 Eur suma, priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.