- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-205-768/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. D. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus nutarimas, kuriuo atsisakyta tenkinti Pareiškėjos skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme gautas Pranešėjos skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus 2017 m. birželio 23 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTV 1-ojo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės S. J. 2017 m. birželio 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) skirti dokumentų ekspertizę; 3) įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą N. J. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo.Apeliaciniame skunde Pareiškėja nurodo, kad procesinis veiksmas – dokumentų ekspertizės tyrimas, patvirtintų jos nurodomas aplinkybes dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo faktą, t. y., kad ji 2010 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paraiškos nepasirašė, nes buvo arba darbovietėje, arba kursuose kitame mieste; kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų vadybininkas N. J., apklaustas liudytoju bei įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, (duomenys neskelbtini) apygardos teisme (sprendimas priimtas 2016 m. birželio 28 d., įsigaliojo 2017 m. gegužės 10 d.) davė melagingus parodymus apie tai, kad matė Pareiškėją, su ja bendravo laidavimo sutarties metu.Remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsniu, akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jos nurodomos nusikalstamos veikos išties buvo padarytos, minėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, todėl nemato priežasčių, kodėl tyrimas dėl byloje esančių netikslumų, negalėtų būti atliktas visapusiškai pašalinus visas abejones.Reiškia abejones teismo nešališkumo aspektu, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pateikė išankstinę poziciją dėl tiesos nustatymo ir reikšmingų aplinkybių vertinimo, asmens, galbūt padariusio nusikalstamą veiką, naudai.
Skundas tenkinamas.Iš Pareiškėjos apeliacinio skundo matyti, kad ji iš esmės prašo atlikti vienintelį procesinį veiksmą – atlikti dokumentų ekspertizę, kuri pašalintų byloje visas abejonės dėl 2010 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laidavimo paraiškos sudarymo aplinkybių, bei taip pat galimai patvirtintų faktą, jog paskolų vadybininkas N. J. iš tiesų davė melagingus parodymus teisme. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateiktomis atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagomis, bei Pareiškėjos skundo argumentais, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis, Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus 2017 m. birželio 23 d. nutarimas, Institucijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.Institucija 2017 m. birželio 2 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, argumentuodama tuo, kad jau trečią kartą atliekant pateiktos informacijos patikslinimą, duomenų, jog N. J. sukčiavo, klastojo dokumentus, davė melagingus parodymus teisme (BK 182, 235, 300 straipsniai) negauta. Nutarime pažymima, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad Pareiškėja, kaip paskolos laiduotoja, į minėtus dokumentus buvo įrašyta sukčiaujant ir klastojant dokumentus, tačiau pažymėta tai, kad paskolos gavėjas vis tik atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus bendrininkaujant kredito įstaigos gavėjo atstovui. Reiškia, nors viena vertus Institucija padarė išvadą, kad bylos medžiagoje nenustatyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, tačiau kita vertus, kategoriškai nenurodė, kad jokie nusikalstami veiksmai atlikti nebuvo ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 119-125). Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius 2017 m. birželio 23 d. nutarimu atsisakė tenkinti Pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą N. J. ir juridinio asmens – Panevėžio kredito unijos atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, t. y. sukčiavimo, melagingų parodymų davimo, dokumentų klastojimo ir paliko galioti Institucijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi padarė išvadą, kad šių asmenų veiksmuose akivaizdžiai nėra minėtų nusikalstamų veikų požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad tyrimui pateikta medžiaga nustatyta, kad Pareiškėjos laidavimo faktas patvirtintas trijų instancijų įsigaliojusiais teismo sprendimais priimtais civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, jog teismai, priimdami sprendimus, vertino surinktus duomenis apie įvykių aplinkybes bei pasisakė dėl analogiškų skundo, kaip ir teiktame prokuratūrai, argumentų. Papildomai nurodė, kad netgi darant prielaidą, kad Pareiškėja tikrai pasirašė neužpildytuose R. D. (buvusio paskolos gavėjo) jai pateiktuose unijos blankuose, kurie visiškai buvo užpildyti daug vėliau, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, kadangi blankuose užpildyti duomenys iš esmės teisingi, o Pareiškėja savo tokiais veiksmais tik sudarė prielaidą, bei davė nebylų sutikimą būtent tokiam dokumentų užpildymui, tuo pačiu prisiimdama visą iš to išplaukiančią atsakomybę ir įsipareigojimus (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 143-144).Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi Pareiškėjos skundas dėl minėto prokuroro nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėja jau trečią kartą siekia kriminalizuoti minėtų asmenų veiksmus, nepaisant to, kad Pareiškėjos skunduose dėstomos aplinkybės ne kartą buvo tiriamos, tikslinamos, bei tikrinamos tiek baudžiamąja, tiek civiline prasme. Todėl remdamasis įsiteisėjusių teismų sprendimais civilinėse bylose bei įvertinęs ne tik ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimus, tačiau ir Pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su paskolų vadybininko melagingų parodymų davimu, dar kartą konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta, kad buvo padarytos kokios tai nusikalstamos veikos, todėl naikinti prokuroro nutarimo dėl netinkamo aplinkybių vertinimo taip pat nėra pagrindo. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.Nuspręsti ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga. Tačiau šis sprendimas turi būti priimamas tik tuo atveju, kai yra išsamiai ir visapusiškai išsiaiškintos aplinkybės dėl galimų nusikalstamos veikos požymių. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Pareiškėjos pareiškimuose, tiek apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, vis tik nebuvo galutinai išsamiai išsiaiškintos ir pašalintos visos kylančios abejonės, o ikiteisminį tyrimą net keletą kartų atsisakyta pradėti pakankamai skubotai, nes išties nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad egzistuoja aiški BPK 3 straipsnio 1 dalis 1 punkte numatyta aplinkybė.Iš teismui pateiktų medžiagų visumos matyti, kad Pareiškėja ne tik konkrečiai įvardija asmenis, kurie galimai jos atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus, tačiau nuolat tvirtina, kad būtent dokumentų (2010 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini) kredito unijos buveinės patalpose nepasirašė, kad pasirašė ant tuščių blankų anksčiau, kai dokumentai nebuvo visiškai užpildyti. Tokius teiginius ji grindė bylos medžiagoje esančiais rašytiniais duomenimis: (duomenys neskelbtini) paraiška, kurioje neteisingai nurodyti duomenys, susiję su jos gaunamų pajamų dydžiu per mėnesį, taip pat šeimynine padėtimi, nekilnojamuoju turtu, įsiskolinimais; minėtomis laidavimo sutartimis, kurių turinys visiškai užpildytas (duomenys įrašyti) vėliau – ne tuo pat metu, kuomet ant jų pasirašė; Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuriame nurodyta, jog 2010 m. lapkričio 10 d. ji atliko darbines funkcijas - 9-11 dienomis dalyvavo Muitinės mokymo centro organizuojamuose kursuose ir kt. (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 14-15, 16, 17, 19-20, 21, 22, 28).Susipažinus su visomis atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagomis, daroma išvada, kad atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės pateiktos informacijos, susijusios su galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, ne visi galimi patikrinimo veiksmai buvo atliekami. Tiek Institucijos, tiek ir prokuroro nutarimuose, taip pat ir skundžiamoje teismo nutartyje buvo apsiribojama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimis (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4-13, 79-91, 92-100), ir padaryta vieninga išvada, kad nenustatyti jokie galimi nusikalstamų veikų padarymo požymiai, dėl ko, ir civilinę bylą nagrinėję teismai, būtų privalėję informuoti prokuratūrą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Svarbu tai, kad nors kasacinės instancijos teismas nutartyje dokumentų ekspertizės skyrimo klausimu pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ją skirti nėra tikslinga, nes byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su ginčo laidavimo sutarčių sudarymu, jų vykdymu, ir priimti atitinkamomis teisinėmis išvadomis grindžiamą procesinį sprendimą, ir tokiu būdu būtų tik nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas (CPK 185 straipsnis), tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys, jog šis prašymas buvo keliamas ilgą laiką nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka. Šiuo metu vis dar yra siekiama inicijuoti baudžiamąjį procesą, tačiau iš esmės atlikus visus Pareiškėjos pareiškimuose bei skunduose nurodytų aplinkybių ištyrimui būtinus veiksmus, vis dar negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad nebuvo padarytos aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos, todėl tam, kad galutinai būtų pašalintos visos abejonės konkrečiai dėl laidavimo sutarčių sudarymu bei paraiškos pildymu, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, dokumentų ekspertizę skirti būtina. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamu atveju Pareiškėja jau ne vienerius metus kategoriškai siekia įrodyti, kad jos atžvilgiu galimai buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, kad tai paneigti ar patvirtinti ji prašo iš esmės vienintelio dalyko – dokumentų ekspertizės, todėl atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijai, prokurorui, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, kyla pareiga imtis visų įmanomų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų atskleista nusikalstama veika, į tai, kad Pareiškėjos pareiškimuose bei skunduose nurodomos aplinkybės būtų patikrintos išsamiai ir visapusiškai, konstatuotina, kad minėta dokumentų ekspertizė tikrai reikalinga. Kaip minėta, Pareiškėja tvirtina, kad paskolų vadybininkas N. J. davė melagingus parodymus apie tai, kad jis Pareiškėją matė ir su ja bendravo laidavimo sutarties sudarymo metu. Šią aplinkybę kategoriškai neigia Pareiškėja, be to, byloje išties yra duomenys, patvirtinantys, kad minėtos sutarties dieną Pareiškėja turėjo būti (duomenys neskelbtini), dar daugiau – 3 d. dalyvauti mokymuose, taigi, vertinant jau vien šiuos duomenis, pagrįstai kyla abejonių ar yra įmanoma darbo laiku fiziškai dalyvauti ne tik keliose veiklose, tačiau dar ir skirtinguose miestuose. Šiuo aspektu Institucijos nutarime klaidingai akcentuojama lapkričio 9 d., tačiau sutartis sudaryta lapkričio 10 d., kai Pareiškėja taip pat dalyvavo kitame mieste, nei sudaryta(duomenys neskelbtini) sutartis, kursuose. Prokuroro nutarime bei teismo nutartyje šis aspektas išvis neanalizuojamas, remiamasi įsigaliojusių teismo sprendimuose išdėstytomis išvadomis, nenurodant šias aplinkybes paneigiančių motyvuotų argumentų. Tiesa, nors prokuroras ir pažymėjo, kad nors ir darant prielaidą, kad Pareiškėja tikrai pasirašė tuščiuose (neužpildytuose) jai pateiktuose (duomenys neskelbtini) kredito unijos blankuose, kurie tik vėliau buvo visiškai užpildyti, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, kadangi blankuose užpildyti duomenys iš esmės teisingi, o Pareiškėja savo veiksmais tik sudarė prielaidą bei davė nebylų sutikimą tokiam dokumentų užpildymui prisiimdama visą iš to išplaukiančią atsakomybę bei įsipareigojimus, vis tik, pažymėtina, kad šioje vietoje jokių prielaidų ir abejonių būti negali. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors duomenys buvo užpildyti iš esmės teisingai, tačiau realiai dalyvaujant asmeniui įrašyti nepilnus ar netikslius duomenis nei yra iš tiesų yra nelogiška, ypač kai šie duomenys susiję su šeimynine padėtimi, įsiskolinimu, ar juo labiau – laidavimu. Antra, Pareiškėja nuolat tvirtino, kad buvusio sutuoktinio broliu pasitikėjo, tačiau tai visiškai nereiškia, kad dėl to ji turi prisiimti atsakomybę, kadangi jos atžvilgiu galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos. Ji neneigė, jog sutiko laiduoti, tačiau kategoriškai neigė, jog (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta pinigų suma yra ta, dėl kurios išties buvo susitarta laiduoti. Jos dėstomos aplinkybės iš esmės prieštarauja ir N. J. parodymams, kad jis su ja bendravo sutarties sudarymo metu. Todėl nepašalinus abejonių dėl (duomenys neskelbtini) sutarčių sudarymo aplinkybių vienareikšmiškai teigti, kad N. J. davė teisingus parodymus, nebuvo padarytos kitos minimos nusikalstamos veikos, negalima. Tik nustačius aplinkybes, susijusias su dokumentų užpildymo laiku, padarytų įrašų eiliškumu, būtų galima spręsti apie nusikalstamų veikų padarymo faktą.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nors nuo pirminio Pareiškėjos pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo gauti patikslinti duomenys bei reikalingi dokumentai iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, sužinota, kad vyksta teisminiai procesai civilinėje byloje, tačiau iš esmės jokie kiti veiksmai išties nebuvo atliekami. Matyti ir tai, kad tikslinant vėlesniame 2016 m. balandžio 4 d. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jau buvo apklausta Pareiškėja, tačiau toliau atlikti tapatūs veiksmai kaip ir tiriant pirminį Pareiškėjos pareiškimą (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 20-22). Galiausia, Pareiškėjai pateikus pareiškimą jau trečiąjį kartą, buvo apklausti ir liudytojai V. M., kuri parodė, kad aplinkybių dėl paskolos suteikimo, sutarčių pasirašymo nežino, nes ji ėjo kitas pareigas, bei apklaustas N. J., kuris parodė, kad laiduotojų paraiškos pildomos atvykus į (duomenys neskelbtini) kredito uniją, vadybininkams užpildžius paraišką pagal žodinę laiduotojų informaciją, kuri patvirtinama duomenis teikiančio asmens parašu, kaip teisinga, po ko paraiška yra svarstoma paskolų komitete, ir valdybai priėmus sprendimą, sudaromos laidavimo sutartys su laiduotojais, po to, sudaromos ir paskolos sutartys su paskolos gavėju (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 35-36, 42-43). Visgi remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis bei Šiaulių apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimais nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, vis tik buvo priimtas analogiškas sprendimas – atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atliekant tyrimą paskutinįjį kartą išties buvo analizuojama pakankamai didelė duomenų visuma, tačiau vis tik jie kategoriškai nepaneigia pareiškimuose keliamos versijos dėl galimų nusikalstamų veikų. Be to, galima teigti, jog tiek teismo nutartyje, tiek, tuo labiau prokuroro nutarime, nebuvo detaliau analizuoti duomenys, susiję ne tik su sutarčių pasirašymo aplinkybėmis, tačiau ir melagingų parodymų teisme davimu apskritai, o iš esmės apsiribota tik įsiteisėjusių teismo sprendimų padarytomis išvadomis nagrinėjant bylą civilinio proceso metu, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti nei su prokuroro nutarime padaryta išvada, kad negalima teigti, jog Pareiškėja neturėjo jokios galimybės atvykti ir nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) kredito uniją pasirašyti jai pateiktuose dokumentuose, nei su teismo išvada, kad papildomas procesinis veiksmas – šiuo atveju dokumentų ekspertizės skyrimas, nėra būtinas ir yra perteklinis.Nors aukštesnės instancijos teismas sutinka tiek su prokuroro pozicija, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri taikytina tik tais atvejais, kai kitos teisinės gynybos priemonės negali būti taikomos, tiek ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo teiginiu, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis, tačiau nagrinėjamos situacijos kontekste keliami esminiai klausimai, išties kelia pagrįstas abejones dėl veiksmų vertinimo baudžiamosios atsakomybės kontekste. Taigi neišnaudojus visų įmanomų ir būtinų priemonių išsiaiškinti tyrimui reikšmingas esmines aplinkybes sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra pagrindo iš anksto teigti, jog nagrinėjamose medžiagose yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tik atlikus būtinus tyrimo veiksmus ir motyvuotai konstatavus, kad nusikalstamų veikų požymių įžvelgti Pareiškėjos skunde aptariamoje situacijoje nėra pagrindo, būtų galima teigti, kad Pareiškėjos teisių gynimas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis išties yra nepagrįstas.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta išsamiai neįsigilinus į tyrimo medžiagas, kas sudaro pakankamą pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. liepos 12 d. d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
panaikinti Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTV 1-ojo skyriaus viršininkės S. J. 2017 m. birželio 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus 2017 m. birželio 23 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti R. D. skundą.
Nutartis neskundžiama.