- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2-229-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00034-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei L. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę civilinėje byloje Nr. e2-229-544/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės A. M., ieškinį atsakovui A. S. dėl 72 883,95 Eur priteisimo žalai atlyginti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės A. M. (toliau – ir Ieškovė), ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – ir Atsakovas) 72 883,95 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Atsakovas, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą, nors, remiantis į bankroto bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateiktais duomenimis, įmonė 2018 m. birželio 4 d. buvo įsigijusi 49 600 Eur vertės medžio apdirbimo stakles, turėjo atsargų už 5 935,65 Eur ir 17 348,30 Eur reikalavimo teisę į bendrovės debitorę UAB „Egli“. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu Atsakovas paaiškino, kad po bankroto bylos iškėlimo jis išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją, o patalpos, kuriose dirbo bendrovė ir buvo medžio apdirbimo staklės, buvo parduotos varžytinėse. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” staklės (įrengimai) nebuvo įkeisti bankui, su banko paskola buvo įsigytos tik patalpos, kurios parduotos varžytinių metu iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovei nėra žinoma, kur Atsakovas padėjo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, nes jokių duomenų apie jo pardavimą nėra. Atsakovas yra atsakingas už įmonės turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą nemokumo administratorei, nes būtent dėl Atsakovo netinkamo įmonės veiklos vykdymo, nerūpestingumo, nesąžiningumo ir kitų neteisėtų veiksmų neperduodant įmonės turto Ieškovei ir jos kreditoriams padaryta 72 883,95 Eur žala, kurią jis turi atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).
3. Pažymėjo, kad ieškinys kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reiškiamas dėl žalos kreditoriams atlyginimo, įmonės valdymo organams pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai. Žala buvo apskaičiuojama pagal išaugusį kreditorinių reikalavimų dydį nuo faktinio įmonės nemokumo momento. Po atsiliepimo gavimo su buvusiu bendrovės akcininku V. Ž. buvo sudaryta taikos sutartis, objektyviai vertinant ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybes iš šio atsakovo (buvusio įmonės akcininko). Ieškovės įsitikinimu, ieškinio dalykas ir pagrindas minėtoje ir šioje byloje nesutampa, nes šioje byloje prašoma priteisti iš buvusio vadovo nemokumo administratorei neperduoto bendrovės turto vertę, kuri pagal paskutinius žinomus duomenis 2019 m. vasario 8 d. sudarė 72 883,95 Eur. Tai, kad yra priteista žala dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatleidžia buvusio vadovo nuo pareigos perduoti įmonės turtą ir nesuponuoja teisės turtą pasisavinti.
4. Paaiškino, kad nustatydama neperduoto turto vertę remiamasi paskutiniais žinomais duomenimis, t. y. 2019 m. vasario 8 d. turto anketa, kuri yra vėlesnė, nei balansas už 2018 metus, ir kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo J. T. siuntė VMI prie LR FM 2019 m. birželio 16 d.. Iš susirašinėjimo su VMI prie LR FM matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu dalyvavo ir Atsakovas, todėl jam šie duomenys neabejotinai žinomi. Minimoje anketoje, kuri teikta prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nurodoma, kad 2019 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių staklių vertė - 49 600 Eur, kad ji turi atsargų (medžiagų) už 5 935,65 Eur ir 17 348,30 Eur UAB „Egli“ debitorinį įsiskolinimą. Pateiktais duomenimis abejoti nėra pagrindo, nes informacija buvo patikrinta VMI prie LR FM operatyvaus patikrinimo metu. Pagal turimus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyvios veiklos 2019 metais nevykdė, todėl ir duomenys apie turimą turtą bei atsargas nesikeitė nei nuo 2019 m. vasario 8 d. iki birželio 16 d., nei iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi nėra jokių duomenų apie medžiagų panaudojimą gamybai, turto pardavimą ar kt.
5. Nurodė, kad, inicijavus bylą su UAB „Egli“, paaiškėjo, jog UAB „Egli“ prieš bankroto bylos iškėlimą, 2019 m. vasario 1 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 6 000 Eur Atsakovui, tačiau jis šių pinigų gavimo neapskaitė įmonės buhalterijoje ir neįnešė į įmonės kasą, todėl vertina, kad jis šias lėšas pasisavino. 2019 m. sausio 31 d. UAB „Egli“ pateikė Ieškovei sąskaitas faktūras 11 347,68 Eur dėl neva patirtų nuostolių kompensavimo, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu Atsakovas pasirašytinai priėmė, tačiau jų taip pat neįtraukė į įmonės apskaitą. Nėra aišku, ar pagrįstai Atsakovas priėmė minėtas sąskaitas dėl neva UAB „(duomenys neskelbtini)” padarytų nuostolių įskaitymo, nes iki tol UAB „Egli“ nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl tokių nuostolių egzistavimo ir yra labiau tikėtina, kad Atsakovas sąmoningai ir tyčia sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „Egli“ gautinas lėšas siekdamas sau finansinės naudos, ypač įvertinus tai, kad 2019 m. vasario 8 d. turto anketoje nurodoma, kad UAB „Egli“ vis dar skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)” 17 348,30 Eur, nors pagal UAB „Egli“ pateiktus duomenis (jei jie būtų teisingi), tai skolos šiai datai jau turėjo nebūti, nes 6 000 Eur buvo sumokėti A. S. grynaisiais pinigais 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. sausio 31 d. UAB „Egli“ jau buvo išrašiusi ir pateikusi sąskaitas faktūras 11 347,68 Eur dėl tariamų nuostolių kompensavimo. Todėl nemokumo administratorė tvirtina, kad, esant tokiai situacijai, manytina, kad Atsakovas sąmoningai ir tyčia ne tik pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius 6 000 Eur, tačiau ir nepagrįstai prisiėmė tariamus nuostolius UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu 11347,68 Eur, tokiu būdu užkirsdamas kelią UAB „(duomenys neskelbtini)” šias lėšas atgauti kaip debitorinę skolą.
6. Pabrėžė, kad būtent Atsakovas privalo įrodyti tinkamą jo, kaip įmonės vadovo pareigų vykdymą ir patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)” turto išsaugojimą, o esant priešingai – turto neišsaugojus, vadovo kaltė yra preziumuojama. Atsakovas elgėsi itin neatsakingai, su nemokumo administratore nebendravo ir nebendradarbiavo, nesiekė jokia dalimi atlyginti žalą Ieškovei. Ikiteisminio tyrimo metu pateikti Atsakovo paaiškinimai prasilenkia su bet kokiu, net ir minimaliu, juridinio asmens vadovo pareigingumu ir atsakingumu, nes susidaro įspūdis, kad Atsakovui iš viso nerūpi, kur yra įmonės turtas. Atsakovo paaiškinimai, jog jis neva paliko turtą bankui įkeistose patalpose, o tolimesniu jo išsaugojimu turėjo pasirūpinti buvęs akcininkas V. Ž., vertintini itin kritiškai. Nėra jokių duomenų, jog Atsakovas faktiškai nevadovavo įmonei nuo 2019 m. birželio 10 d., kadangi VMI prie LR FM operatyvaus patikrinimo metu 2019 m. birželio 16 d. susirašinėjimas ir bendravimas dar tebevyko dalyvaujant Atsakovui, 2019 m. birželio 21 d. Atsakovas sudarinėjo finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pateikė VMI prie LR FM. Atsiliepimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas V. Ž. nurodė, kad po 2019 m. liepos 1 d. įvykusio akcijų perleidimo Atsakovas pasakė, jog yra laikinai išvykęs į Vokietiją darbo reikalais, tačiau faktiškai iš vadovo pareigų nebuvo atleistas. Ieškovė neturi jokių duomenų, kad ir pats Atsakovas būtų kreipęsis į akcininką dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos – birželio mėnesiais veiklos nevykdė, tiek buvęs akcininkas V. Ž., tiek ir buvęs vadovas A. S. faktiškai paliko nemokią įmonę nesiimdami aktyvių veiksmų žalai sumažinti, o netgi priešingai – siekė įmonę “nusimesti”, paliko ją, toliau įmonės likimu nesidomėjo ir nesidomi iki šiol. Net jei ir vertinti, kad po 2019 m. birželio 10 d. Atsakovas faktiškai nevadovavo įmonei, tai iš esmės neatleidžia jo nuo pareigos išsaugoti jo vadovavimo metu įmonės turėtą turtą ir tinkamai jį perduoti. Nėra duomenų, kam ir kada Atsakovas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą faktiškai nustojęs eiti vadovo pareigas, todėl laikytina, kad turtas toliau yra/turi būti Atsakovo žinioje ir atsakomybė dėl jo neperdavimo nemokumo administratorei kyla būtent Atsakovui.
7. Atsakovui A. S. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos įteikti asmeniškai 2022 m. balandžio 28 d., pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įteiktas 2022 m. liepos 11 d., tačiau jis nustatytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus bei iki šio procesinio sprendimo priėmimo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė. Todėl teismui liko nežinoma atsakovo pozicija dėl jam šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
8. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
9. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė A. M.. 2019 m. spalio 8 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. kovo 5 d. teismo nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų 26 308,49 Eur vertės finansiniai reikalavimai. 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d.
10. Bylos duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. lapkričio 10 d., jos pagrindinė veikla - baldų gamyba. Bendrovės akcininku nuo 2017 m. lapkričio 10 d. buvo V. Ž., o bendrovės vadovu (direktoriumi) nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas A. S..
11. Nagrinėjamoje byloje Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė grindžiama tuo, kad jis tinkamai neįvykdė jam, kaip bendrovės direktoriui, įstatymų ir teismo nustatytų pareigų, įskaitant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir teismo nutartyje iškelti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratorei 61 535,65 Eur vertės įmonės turto dalies ir grynųjų pinigų, grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasą ir neįtraukė į apskaitą, netinkamai tvarkė finansinės apskaitos dokumentus, dėl ko nemokumo administratorė neteko galimybės išieškoti 11 348,30 Eur debitorinę skolą, to padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes įmonė neteko turto ir lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus.
12. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
13. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik nurodytų ĮBĮ nuostatų pagrindu, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat gali būti kildinama iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, CK 2.82 straipsnio 3 dalies, pagal kurią tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą atsako įmonės vadovas. BAĮ 19 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad būtent ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos dokumentų, apskaitos registrų išsaugojimą, apskaitos organizavimą. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.
14. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. buvo nustatytas įpareigojimas ne ilgiau kaip 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratorei A. M. įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d., todėl Atsakovas bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei turėjo perduoti iki 2019 m. rugsėjo 4 d.. tačiau jis minėto įstatymo reikalavimo ir teismo nurodymo neįvykdė. Dėl to BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo įgaliojimų netekusiam bendrovės vadovui Atsakovui. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi skirti baudą Atsakovui buvo atsisakyta, tačiau ne tuo pagrindu, kad jis įvykdė pareigą bendrovės turtą perduoti nemokumo administratorei ar kad tokios pareigos dėl kokių nors priežasčių neturi, bet dėl to, kad, sprendžiant su fizinio asmens atsakomybe susijusį klausimą, nebuvo įsitikinta, kad apie įpareigojimą ir prašymo nagrinėjimą fiziniam asmeniui bent kartą yra pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 skirsnyje numatyta tvarka.
15. Iš 2022 m. vasario 4 d. nutarimo, priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliko tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – Nutarimas), duomenų nustatyta, kad pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Atsakovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), BK 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), BK 184 straipsnio 2 dalį (turto iššvaistymas). Šiame nutarime, be kitų duomenų, yra konstatuota, kad Atsakovas parodė, jog, kai 2019 metais jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, jis turėjo ieškoti kito darbo ir jį gavo Vokietijoje, kur dirbo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Patalpos, kuriose veikė bendrovė ir buvo visa įranga (medžio apdirbimo staklės), buvo parduotos varžytinėse, nes patalpos buvo AB SEB banko nuosavybė pagal kreditinį pirkimą, todėl, pasikeitus patalpų savininkui, jis turto negalėjo kontroliuoti ir garantuoti jo saugumo. Turtu galėjo pasirūpinti akcininkai, nes jis buvo samdomas direktorius. Kadangi patalpos buvo prieinamos patalpos administratoriui, jokių turto perdavimo priėmimo veiksmų nebuvo atlikta. Taigi Atsakovas pripažino, kad jis, nors buvo įmonės direktoriumi, turto nekontroliavo, nesaugojo ir nemokumo administratorei neperdavė.
16. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. (direktoriui) ir V. Ž. (akcininkui) dėl žalos atlyginimo, kurioje atsakovas V. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė sekančias aplinkybes: kad atsakovas A. S. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, buvo atsakingas už jos veiką, o jis kasdieninėje įmonės veikloje nedalyvavo, tik direktoriaus prašymu finansavo įmonės veiklą; kad 2018 m. birželio 4 d. už 49 600 Eur iš Vokietijos įmonės buvo nupirktos medžio apdirbimo staklės ir kitas įmonės veiklai reikalingas turtas; kad 2019 m. liepos 1 d. jis akcijas pardavė klubui „(duomenys neskelbtini)“, kuris sutiko pirkti įmonę žinodamas jos turtinę padėtį; kad pagal mokesčių inspekcijai 2019 m. birželio 21 d. pateikto balanso už 2018 metus duomenis įmonei nuosavybės teise tebepriklausė medžio apdirbimo staklės ir atsargos (medžiagos) ir kad patikrinimo metu pažeidimų dėl staklių įsigijimo nebuvo nustatyta. Šioje byloje 2020 m. spalio 26 d. priimtu įsiteisėjusiu sprendimu už akių iš atsakovo A. S. buvo priteisti 24 308,49 Eur žalai atlyginti, nes teismas nustatė, kad jis, būdamas įmonės direktoriumi, neatliko įstatyme nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl privalo atlyginti 24 308,49 Eur žalą kreditoriams, nes žala, įmonei esant nemokiai, o įmonės vadovui savalaikiai nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išaugo ir nebuvo padengta iš įmonės turto (CK 2.87, 6.246 – 6.249 straipsniai, JANĮ 6, 13 straipsniai). Taigi, minėtoje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo atsakovas A. S.. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų nustatyta, kad Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nemokumo administratorei perdavė įmonės dokumentus, tačiau turto neperdavė (2020 m. rugsėjo 18 d. nemokumo administratorės raštas su informacija apie bylos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
17. Taigi, šio sprendimo 10, 14-16 punktuose nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, atsakovo V. Ž. atsiliepimo argumentai, nebuvimas duomenų, kad Atsakovas būtų pateikęs prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų ar iš šių pareigų jis būtų atsistatydinęs, bei aplinkybė, kad būtent A. S. nemokumo administratorei 2020 m. rugpjūčio 21 d. perdavė įmonės dokumentus, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu akcininkas V. Ž. nebuvo, administracijos vadovu (direktoriumi) iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo Atsakovas, kuriam ir teko pareiga, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei, kurios Atsakovas neįvykdė.
Dėl 49 600 Eur (medžio apdirbimo staklių vertė) ir 5935,65 Eur (atsargų likučių (medžiagų vertė) priteisimo žalai atlyginti
18. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI prie LR FM pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. – liepos 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 8 d. pateikė atsakovo, įmonės direktoriaus A. S. pasirašytą įmonės turto anketą, kurioje nurodė, kad įmonei nuosavybės teise priklauso ilgalaikis turtas: 2018 m. birželio 4 d. įsigytos 49 600 Eur vertės medžio apdirbimo staklės; 5935,65 Eur vertės atsargų likučiai (medžiagos). Atsakovas anketoje patvirtino, kad šie duomenys teisingi ir išsamūs. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės balanso už 2018 metus, sudaryto 2019 m. birželio 21 d. duomenis, į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo 80 800 Eur, iš jo 51 641 Eur vertės ilgalaikis turtas, 29159 Eur vertės trumpalaikis turtas (5 994 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 22 896 Eur per vienerius metus gautinos sumos).
19. Nors Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau jo poziciją šioje byloje aktualiais klausimais iš dalies galima nustatyti iš Nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu Atsakovas, be kitų aplinkybių, parodė, kad, kai 2019 metais jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, jis išvyko į Vokietiją, kur dirbo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, patalpos, kuriose veikė bendrovė ir buvo visa įranga (medžio apdirbimo staklės), buvo parduotos varžytinėse, todėl, pasikeitus patalpų savininkui, jis turto negalėjo kontroliuoti ir garantuoti jo saugumo. Taigi Atsakovas pripažino, kad medžio apdirbimo stakles ir kitą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo dienai nuosavybės teise valdė, perleidusi ar panaudojusi įmonės veikloje nebuvo ir kad jis, nors buvo įmonės direktoriumi, turto nekontroliavo, nesaugojo ir nemokumo administratorei neperdavė. Aplinkybę, kad minėtos medžio apdirbimo staklės ir medžiagų likučiai (atsargos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, iš dalies patvirtina ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akcininko V. Ž. paaiškinimai procesiniuose dokumentuose (sprendimo 14 punktas). Nemokumo administratorė nurodė, kad pagal jai Atsakovo pateiktus įmonės finansinės apskaitos duomenis įmonė 2019 metais ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Šie Ieškovės argumentai leistinais įrodymais nepaneigti. Taigi, labiau tikėtina, jog 5935,65 Eur vertės atsargų likučiai (medžiagos) įmonės veikloje panaudoti nebuvo.
20. Kadangi Atsakovas, kaip bendrovės vadovas turėjo pareigą bendrovės apskaitą vesti taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur, kada ir kam buvo perduotas (paliktas saugoti) bendrovės turtas ir kur panaudoti bendrovei skirti pinigai, vertintina, jog Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė imperatyvių įpareigojimų tinkamai administruoti ir išsaugoti juridinio asmens turtą (o taip pat ir perduoti jį nemokumo administratorei po bankroto bylos iškėlimo) pažeidimu.
21. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Konstatavus Atsakovo neteisėtus veiksmus, minėta, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Priešingai, aukščiau nurodytos teismo nustatytos aplinkybės paneigia Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų atitikimą rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo, veikiančio pagal įstatymo reikalavimus, kriterijus.
22. Teismo vertinimu, byloje įrodytas priežastinis ryšis tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Kaip jau minėta, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl būtent jam tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog Atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, turėjo pareigą saugoti jam patikėtą ieškovės turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, o ieškovei tapus nemokia ir iškėlus jai bankroto bylą – perduoti visą jos turtą bankroto administratorei tam, kad pastaroji teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Tačiau minėtų pareigų Atsakovas neįvykdė.
23. Esant nustatytoms aukščiau sprendimo 18-22 punktuose išdėstytoms aplinkybėms ir nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, Atsakovas turi pareigą atlyginti Ieškovei 49 600 Eur (medžio apdirbimo staklių vertė) ir 5935,65 Eur (atsargų likučių (medžiagų) vertė)) žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).
Dėl 17 348,30 priteisimo žalai atlyginti
24. Ieškovė prašė priteisti iš Atsakovo 17 348,30 Eur žalai atlyginti ir įrodinėjo, kad ši žala yra padaryta neteisėtais Atsakovo veiksmais, nes, pagal sutartį UAB „Egli“ esant skolingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 348,30 Eur, Atsakovas prieš bankroto bylos iškėlimą ir įmonei jau nevykdant veiklos, 2019 m. vasario 1 d. pagal kasos orderį gavo iš UAB „Egli“ 6000 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos pasisavino, nes neapskaitė įmonės buhalterijoje, neįnešė į įmonės kasą, nepanaudojo įmonės reikmėms. Be to, Atsakovas galimai nepagrįstai, nes iki tol nebuvo pareikšta pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų (nuostolių), 2019 m. sausio 31 d. priėmė iš UAB „Egli“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras 11 347,68 Eur dėl, neva, patirtų nuostolių įskaitymo, kurių taip pat neįtraukė į apskaitą, taip tyčia sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „Egli“ gautinas lėšas, taip siekdamas sau finansinės naudos ir užkirsdamas kelią UAB „(duomenys neskelbtini)” šias lėšas atgauti kaip debitorinę skolą.
25. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje ieškinio reikalavimą priteisti iš Atsakovo 17 348,30 žalai atlyginti yra pagrindas tenkinti iš dalies 6 000 Eur sumoje dėl šių motyvų.
26. Bylos duomenys rodo, kad šioje byloje Ieškovė nepateikė sutarties su UAB „Egli“, kasos pajamų orderio, minėtų PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų.
27. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos apeliacine tvarka bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „Egli“ dėl 11 348,30 Eur skolos priteisimo. Minėtoje byloje yra šie įrodymai, reikšmingi sprendžiant, ar pagrįsta ir teisėta šios bylos ieškinio reikalavimo dalis dėl 17 348,30 Eur priteisimo žalai atlyginti: 2018 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Egli“ sudarė rangos sutartį Nr. 180316, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Egli“ pagamino užsakytus 72 878,30 Eur vertės baldus ir pateikė apmokėjimui 2018m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ALB0003 15 151,62 Eur bei 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą 57726,68 Eur; 2018 m. kovo 20 d. UAB „Egli“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur, 2018 m. balandžio 10 d. – 29 730 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. – 800 Eur, 2018 m. spalio 2 d. – 10 000 Eur; 2019 m. vasario 1 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 29 grynaisiais pinigais 6 000 Eur; pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos kasos knygos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. duomenis minėti 2018 metais atlikti UAB „Egli“ mokėjimai įtraukti į įmonės apskaitą, o debitorinė skola sudarė 17 348,30 Eur; iš 2019 m. vasario 1 d. kasos pajamų orderio Nr. 29 matyti, kad UAB „Egli“ pagal 2018 m. kovo 16 d. sutartį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur, kuriuos priėmė direktorius A. S.; paaiškėjus, kad dalis baldų yra pagaminti nekokybiškai, ką patvirtina pridėtos baldų gamybos defektus patvirtinančios nuotraukos, šalys susitarė, kad rangos darbų kaina sumažinama 11 347,68 Eur, kad atliktų darbų defektus tvarkys UAB „Egli“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už remontą sumokės; UAB „Egli“ išrašė Bendrovei 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EJ18003 6 250 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. EJ18004 5097,68 Eur, nurodant, kad jos išrašomos už išlaidų-nuostolių kompensavimą pagal sutartį Nr. 180316 ir siekiant padengti montuotojų pragyvenimo išlaidas Šveicarijoje bei lėktuvo bilietus į ir iš Šveicarijos, kurias Bendrovė, atstovaujama Atsakovo, priėmė, UAB „Egli“ jas deklaravo mokesčių inspekcijoje ir sumokėjo privalomus mokėti mokesčius; iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. vasario 19 d. pastarosios sąskaitos su pataisytas jų numeriais buvo nusiųstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. T..
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendime, be kitų aplinkybių, konstatavo, kad „atsakovės ieškovei išrašytos 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. EJ18004 ir Nr. EJ18003 iš viso 11 348,30 Eur sumai <...> patvirtina, kad apeliantė (UAB „Egli“ – teismo pastaba), išrašydama sąskaitą, kurią pasirašė abi šalys, pasinaudojo CK 6.655 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias patyrė, šalindama rangos darbų trūkumus. Nors ieškovė (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – teismo pastaba) savo atsiliepime nurodė, kad apeliantė nebuvo pareiškusi ieškovei reikalavimo dėl broko bei reikalavusi atlyginti už netinkamai atliktų darbų taisymą, aptartos 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. EJ18004 ir Nr. EJ18003 tokią ieškovės poziciją paneigia.<...> iš nurodytų sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad išrašytos sąskaitos faktūros kyla iš šalių sudarytos rangos sutarties Nr. 180316, o išrašytomis sąskaitomis faktūromis siekta kompensuoti apeliantės patirtas išlaidas, susijusias su rangos darbų trūkumų šalinimu. Aplinkybė, kad aptariamas sąskaitas-faktūras pasirašė abi šalys, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė patvirtino buvus darbų trūkumus bei įsipareigojo apeliantei atlyginti sąskaitose-faktūrose detalizuotas ir apeliantės patirtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas.<...> teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina apeliantės išdėstyta pozicija, kad šalys buvo susitarusios, kad prievolė pasibaigs po to, kai apeliantė išrašys 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitas faktūras ir ieškovei sumokės galutinę pagal šalių sudarytą rangos sutartį mokėtiną pinigų sumą (6 000 Eur) <...> Nustatytų aplinkybių kontekste vertintina, kad ieškovė, 2019 m. sausio 31 d. pasirašydama apeliantės pateiktas sąskaitas faktūras bei 2019 m. vasario 1 d. priimdama 6 000 Eur sumą, savo veiksmais patvirtino siekį šalių sutartinius santykius (iš sutartinių santykių kylančias prievoles) pabaigti būtent tokiu būdu, o aplinkybę, kad šalių prievolės pasibaigė įskaitymu, nors ir ne tiesiogiai, patvirtina tai, kad šalys iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo viena kitai reikalavimų ar pretenzijų dėl mokėtinų sumų nereiškė. <...> nagrinėjamu atveju įskaitymas įvyko kur kas anksčiau, nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla, t. y. šalių veiksmai dėl įskaitymo buvo atlikti 2019 m. sausio 31 d. – 2019 m. vasario 1 d., <...> ieškovei bankroto byla iškelta tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad vadovaujantis ginčo santykių metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (šiame tarpe – ir įskaitymus), neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. <...> teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atliekant įskaitymą apeliantas buvo nesąžiningas, o atliktu įskaitymu buvo paneigta kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą“.
29. Taigi, šio teismo sprendimo 27-28 punktuose nurodyti duomenys patvirtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame buvo vertinti tie patys faktiniai duomenys ir nustatinėjamos tapačios ir/ar labai panašios faktinės aplinkybės, nustatyta, kad 11 348,30 Eur vertės šalių prievolė pasibaigė teisėtu įskaitymu, atliktu anksčiau (2019 m. sausio 31 d. – 2019 m. vasario 1 d.), nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla (2019 m. rugpjūčio 9 d., kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytas draudimas nepažeistas ir kad atliktu įskaitymu nebuvo paneigta kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimas teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
30. Nors Ieškovė abejoja, ar Atsakovas pagrįstai priėmė sąskaitas apmokėti nuostolius už darbų trūkumų ištaisymą, nes iki tol UAB „Egli“ nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, šias abejones paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog dalis baldų buvo pagaminti nekokybiškai, taip pat elektroninio susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. vasario 19 d. minėtos sąskaitos dėl apmokėjimo už defektų ištaisymą su pataisytas jų numeriais buvo nusiųstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. T., įtrauktos į UAB „Egli“ apskaitą, nustatyta tvarka pateiktos VMI prie LR FM. Tai, kad 2019 m. vasario 8 d. mokesčių inspekcijai pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto anketoje nurodoma, kad UAB „Egli“ vis dar skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)” 17 348,30 Eur, nesudaro pagrindo pritarti ieškovės vertinimui, kad Atsakovas sąmoningai ir tyčia sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „Egli“ gautinas lėšas siekdamas sau finansinės naudos. Nors minėta anketa pateikta 2019 m. vasario 8 d., t. y. po to, kai UAB „Eigi“ 2019 m. vasario 1 d. sumokėjo Atsakovui 6 000 Eur ir po to, kai 2019 m. sausio 31 d. Ieškovei pateikė sąskaitas faktūras 11 347,68 Eur, tačiau VMI prie LR FM nurodyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta pateikti Ieškovės kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. ir debitorių sąrašą 2019 m. sausio 31 d., nurodant skolos susidarymo data ir pagrindą bei pridėti tai įrodančius dokumentus, tuo tarpu pinigai gauti 2019 m. vasario 1 d., minėtos sąskaitos po klaidų ištaisymo gautos 2019 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės balansas sudarytas 2019 m. birželio 21., tačiau jame įrašyti duomenys apie 22 896 Eur per vienerius metus, įskaitant ir UAB „Eigi“ debitorinę skolą, taip pat pateikti už 2018 metus.
31. Tačiau, kaip jau minėta teismo sprendimo 27 punkte, byloje nustatyta, kad atsakovas A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atskaitingas asmuo, pagal 2018 m. kovo 16 d. rangos sutartį už atliktus darbus 2019 m. vasario 1 d. kasos pajamų orderiu Nr. 29 iš UAB „Egli“ grynaisiais pinigais gavo 6 000 Eur, kurių neįnešė į bendrovės kasą ar kitaip neapskaitė įmonės finansinėje apskaitoje. Nemokumo administratorė nurodė, kad tarp jai Atsakovo perduotų įmonės apskaitos dokumentų nėra įrodymų ir apie tai, kad minėtos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje ar įmonės interesais, o 2019 metais bendrovė ūkinės komercinės veiklos iš esmės nebevykdė. Esant nustatytiems tokiems duomenims, teismas vertina, kad yra pagrindas iš Atsakovo priteisti 6 000 Eur žalai atlyginti, nes jis, pinigų neįnešdamas į įmonės kasą/sąskaitą, neįtraukdamas į bendrovės finansinę apskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, dėl to bendrovė neteko pinginių lėšų. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog minėtas lėšas panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar interesais, taigi, savo kaltės dėl Bendrovei padarytos 6 000 Eur žalos nepaneigė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).
32. Kadangi Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, tai, ieškinį patenkinus iš dalies 61 535,65 Eur, žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo Ieškovė atleista, priteisiamas iš Atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie kitokias šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 61 535,65 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (61 535,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 148, 00 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.