Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-13 · Byla Nr. Ik-769-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
Ik-769-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00146-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E., E. D.
Atsakovas
Kauno, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Advokatai
Rita Petručionytė
Administracinė byla Nr. I-769-4554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00146-2013-1.Procesinio sprendimo kategorija 24; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant - pareiškėjui E. D.,trečiajam suinteresuotam asmeniui - advokatei Ritai Petručionytei,nedalyvaujant atsakovo - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė panaikinti 2013-01-23 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2874-373, kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti atsakovui antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas priėmė sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodamas tuo, kad jis neva piktnaudžiauja antrine teisine pagalba, nes pats pateikė priešieškinį teismui. Su tokiu atsakovo motyvu nesutinka, nes advokatei R.Petručionytei surašius priešieškinį civilinėje byloje dėl paveldėto turto pasidalijimo, jis jį pasirašė visiškai neskaitęs turinio. Grįžęs namo ir perskaitęs priešieškinio tekstą, pastebėjo, kad advokatė (tretysis suinteresuotas asmuo) ne visai suprato jo materialius norus ir pageidavimus, kurie buvo realiai aptarti konsultacijų metu ir ne viską aprašė. Todėl jis informavo advokatę, kad pasinaudojo jos priešieškiniu ir jį papildė taikos sutarties tekste nurodytomis sąlygomis. Tuo metu advokatė jam pastabų neturėjo. Pareiškėjas pasinaudojo absoliučia savo teise ir savarankiškai teikė procesinius dokumentus ir pateikė priešieškinį, kuris pilnai atitinka jo interesus. Jo pateiktas priešieškinio pareiškimas šiuo metu nagrinėjamas teisme. Pareiškėjas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog savo parašu išreiškė sutikimą su advokatės paruoštu priešieškiniu, kadangi buvo vakaras, nebuvo laiko taisyti priešieškinio teksto, jis nenorėjo konfrontacijos. Jį tenkina jam paskirtos advokatės darbas ir norėtų, kad ir toliau antrinė teisinė pagalba jam būtų teikiama. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laiku prieš bylą supažindino advokatę su teismui pateiktos taikos sutarties ir priešieškinio tekstu. Tarp jo ir advokatės įvyko tik mažas nesusikalbėjimas, dėl to advokatė žalos nepatyrė, teismo posėdžiai neužsivilkino, byla nebuvo atidėta, priešieškinis nėra atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 20-21) atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė Rita Petručionytė, kuri atsakovą informavo, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis teikiant teisinę pagalbą, taip pat pasiūlė spręsti dėl tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslingumo. Atsakovas, patikrinęs faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas pasirašė advokatės parengtą priešieškinį, tačiau teismui pateikė ne jos parengtą procesinį dokumentą, bet prisidengdamas advokatės autoryste, teismui pateikė visiškai naują priešieškinį, kurio pagrindas ir dalykas neatitiko CPK 31 str. 1 d. reikalavimų. Šie pareiškėjo veiksmai, kai pareiškėjas atsisako užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 6 p. nuostatas ir yra pakankamas pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tolimesnis teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui prieštarautų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslams ir principams, kurių advokatas privalo laikytis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžė, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinis reikalavimas formuoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagal advokatės pateiktą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo atsakovas nustatė, kad išlaidas sudaro konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme bei kelionės išlaidos, todėl remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 24 str. 1 d., LRV nutarimo Nr. 69 nuostatomis, valstybės patirtos išlaidos teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą sudaro 878,50 Lt.

Tretysis suinteresuotas asmuo teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palaikė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. .

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal pareiškėjo prašymą (b. l. 22-24) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - Kauno Tarnyba) 2012-08-30 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2874-3411 (b. l. 30) suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Advokatu buvo paskirtas tretysis suinteresuotas asmuo, kuris 2013-01-11 pareiškimu (b. l. 29) Kauno Tarnybą informavo, kad parengė pareiškėjui jo prašomą priešieškinį, kurį pareiškėjas pasirašė, taip pat patvirtino, jog procesinis dokumentas parengtas pagal jo valią, taip pat du jo egzempliorius ir priedą advokatas įteikė pareiškėjui dėl išsiuntimo į Jurbarko rajono apylinkės teismą. Jurbarko rajono apylinkės teisme tretysis suinteresuotas asmuo posėdžio metu sužinojo, jog pareiškėjas be jį atstovaujančio advokato žinios išsiuntė ne trečiojo suinteresuoto asmens (advokato) parengtą priešieškinį, bet prisidengiant advokato autoryste - kitą priešieškinį, kuriame skirtingai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, kurie neatitinka CPK 31 str. 1 d. reikalavimų. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat prašė spręsti klausimą dėl pareiškėjui teikiamos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Kauno Tarnyba 2013-01-23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2874-373 (toliau – Sprendimas) antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 str. 1 d. 6 p. pagrindu, kadangi padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba (b. l. 7).

Šalies argumentai

Pareiškėjas ginčija Sprendimą iš esmės dėl to, kad priešingai nei nurodoma Sprendime, jis su advokate nekonfrontavo, tačiau, jo nuomone, advokatė neįsiklausė į jo materialius norus, todėl tarp jo ir advokatės įvyko nesusikalbėjimas, jokio piktnaudžiavimo teisine pagalba iš pareiškėjo pusės nebuvo.

Įstatymo 1 str., nustatančio šio teisės akto paskirtį, 1 d. reglamentuoja, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš pamatinių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų įtvirtintas Įstatymo 3 str. – tai draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Įstatymo 2 str. 7 d., 4 str. 1 p., 2 p. įpareigojo pareiškėją bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, betarpiškai teikiančiais jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Iš to seka, kad fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, taip pat turi imperatyvią pareigą suteiktomis teisėmis naudotis sąžiningai - t.y. nepiktnaudžiaudamas jomis (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat konstatuoja, kad proceso šalys iš esmės analogiškai nurodė faktines aplinkybes, kad pareiškėjas pasirašė advokatės parengtą priešieškinį, jį paėmė bei žadėjo pateikti teismui, tačiau teismui pareiškėjas pateikė savarankiškai surašytą priešieškinį, kurį teismas priėmė ir dėl jo ydingumo procesinio sprendimo nepaskelbė (TIS Liteko duomenys – Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-31-670/2013). Skirtingai proceso šalys nurodo aplinkybes dėl sužinojimo apie teismui savarankiškai pateiktą ieškinį: pareiškėjas teigia, jog advokatė apie jo savarankiškai teismui pateiktą priešieškinį buvo informuota, apie jo tekstą žinojo; advokatė (tretysis suinteresuotas asmuo) nurodė, kad apie pareiškėjo teismui išsiųstą ne jos parengtą priešieškinį ji sužinojo tik teisme vykusio posėdžio metu. Pareiškėjo parengtas priešieškinis (b. l. 34-36) nėra identiškas advokatės parengtam priešieškiniui (b. l. 31-33), skiriasi priešieškinių dalykas ir pagrindas, pareiškėjas savo paties parengtame priešieškinyje jį atstovaujančios advokatės nenurodė (b. l. 34-36), todėl teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovo nurodytą aplinkybę dėl pareiškėjo prisidengimo advokatės autoryste pateikiant teismui procesinį dokumentą (ABTĮ 57 str.).

Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 23 str.. Įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtinta pareiga advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Įstatymo 23 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų buvimo nustatymas ir sprendimo dėl šios pagalbos teikimo nutraukimo priėmimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencija (Įstatymo 23 str. 3 d.), todėl ši tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, turi teisę spręsti, ar asmuo atlikdamas tam tikrus veiksmus, teikiant jam antrinę teisinę pagalbą, piktnaudžiauja teikiama pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba kitaip patenka į Įstatymo 23 str. reglamentavimo sritį. Šių aplinkybių vertinimas yra vertinamojo pobūdžio ir toks vertinimas turi būti atliktas įvertinus konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, o sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys. Ginčijamu Sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba (Įstatymo 23 str. 1 d. 6 p.). Įstatymo 3 str. 4 p. numatytas vienas iš teisinės pagalbos teikimo principų, kuris draudžia piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde bei posėdžio metu išreikštą geranorišką teigiamą poziciją advokatės (trečiojo suinteresuoto asmens) kompetencijos atžvilgiu, jos teikiamai teisinės pagalbos kokybei, Jurbarko rajono apylinkės teismui dokumentų pateikimo aplinkybes bei jų turinį, teismas vertina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas šiuo atveju piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ar kitaip pažeidė Įstatymo 3 str. 4 p. įtvirtintą principą (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat akcentuoja, kad Įstatyme taip pat yra numatytas savarankiškas antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindas - kai pareiškėjas savarankiškai be advokatės pagalbos gali apginti savo teises bei interesus (Įstatymo 23 str. 1 d. 7 p.). Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas tarėsi su advokate dėl priešieškinio motyvų, dalyko ir pagrindo, bet vėliau priešieškinį pateikė savarankiškai. Toks pareiškėjo poelgis gali būti pakankamu pagrindu nutraukti teisinės pagalbos teikimą remiantis Įstatymo 23 str. 1 d. 7 p. - kai nustatoma, kad pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, bet ne dėl piktnaudžiavimo teikiama teisine pagalba. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui ginčijamu Sprendimu nepagrįstai nutraukta, remiantis Įstatymo 23 str. 1 d. 6 p. (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas šios administracinės bylos kontekste taip pat pažymi ir tai, kad Įstatymo 24 str. nenumato, jog tuo atveju, kai antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas dėl šio Įstatymo 23 str. 1 d. 1, 2, 6 p. nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Nutraukiant antrinės teisinės pagalbos teikimą 23 str. 1 d. 7 p. pagrindu išlaidų grąžinimas (įpareigojimas pareiškėjui sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas) pareiškėjo atžvilgiu neturi būti taikomas. Dėl nurodytų motyvų bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą ginčijamas Kauno Tarnybos sprendimas pripažintinas neteisėtu, todėl panaikintinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p.). Darydamas šią išvadą teismas vadovaujasi ir teismų praktikoje taikoma nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT 2010-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1299/2010 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2874-373 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusAudrius GrauželisJolanta Medvedevienė