Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo prokurorės Jūratės Štreimikytės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. liepos 9 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2011-04-11, bausmės pabaiga – 2015-04-11.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 94-326 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. K. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nustatant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės veikloje; įsidarbinti UAB „Kibilda“ ir pradėti dirbti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 94-326 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. K. pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p., nustatant baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir tęsti darbą; dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės veikloje.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 94-326 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. K.. Skunde teigiama, kad teismas išsamiai neišsiaiškino bei netinkamai vertino nuteistojo elgesį, nusikalstamo elgesio riziką bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad K. K. teistas penkis kartus, iš kurių du paskutiniai teistumai yra už analogiškų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 str., padarymą, savo kaltės nepripažįsta. Anksčiau nuteistajam buvo atidėtas bausmės vykdymas bei kelis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors jis nepažeidė nustatytų sąlygų, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, o tai rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir elgesio teigiama linkme nepakoregavo. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau net tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarką, kas jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jam trūksta motyvacijos laikytis priimtinos elgesio tvarkos ir nuteistojo elgesio negalima įvertinti kaip nepriekaištingo. Nuteistasis skatintas tik du kartus, nors bausmę atlieka nuo 2011-04-11 ir skatintas tik artėjant galimybei būti paleistam lygtinai. Pataisos namuose dėl įsidarbinimo nesikreipė, todėl įdarbintas nebuvo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis anksčiau 15 metų vartojo narkotines medžiagas, ir nors laisvėje dalyvavo metadono programoje, tuo pat metu vartodavo ir narkotikus, jų nevartoja tik nuo sulaikymo. K. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip vidutinė. Nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog nėra pagrindo manyti, kad K. K. laikysis įstatymų ir nenusikals bei kad jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl patvirtinus nutarimą yra akivaizdžiai ir iš esmės pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas lygtinis paleidimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, patvirtindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo K. K. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ir visuomenės intereso.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. K. atliko daugiau nei ½ įstatymo reikalaujamos paskirtos bausmės dalį, tačiau jis bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra nukreiptas į žmonių sveikatos žalojimą – disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Be to, kaip ir nurodė prokurorė, nusikaltimus, susijusius su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, už kuriuos atlieka bausmę, jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui už analogiškus nusikaltimus, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, neįvertino teismų išreikšto pasitikėjimo, taip pat tai rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis K. K. tris kartus pažeidė vidaus tvarką, o tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai, paskutinį nusikaltimą įvykdė su bendrininkais. Taip pat išvadoje nurodoma, kad nuteistasis yra impulsyvus, ne visada tinkamai pasirenka problemos sprendimo būdus, palaiko kriminalinio elgesio nuostatas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė, taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę labai svarbu atsižvelgti į nustatytus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančius veiksnius – ankstesnius teisės pažeidimus, netinkamą elgesio modelio pasirinkimą, pasidavimą kitų asmenų neigiamai įtakai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas už sunkaus nusikaltimo padarymą gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus nuteistojo K. K. asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kriminogeninius veiksnius, darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus K. K. jau šiuo metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tik likusi santykinai nedidelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti.

Atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 94-326 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. K..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.