- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-452/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01315-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Linas Žukauskas, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- V. S., E. D.
- Advokatai
- Marius Venckus
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio ir Jono Algimanto Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. D. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu solidariai iš V. S. ir E. D. Valstybinei ligonių kasai priteista 9064,19 Lt Z. K. gydymo išlaidoms atlyginti, Z. K. priteista 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. K. priteista 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. T. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei Z. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Be to, tuo pačiu nuosprendžiu iš V. S. ir E. D. priteista po 1 000 Lt Z. K., po 250 Lt N. K. ir po 100 Lt T. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. ir E. D. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkiai sutrikdė asmens, atlikusio piliečio pareigą, sveikatą.
2009 m. gruodžio 6 d., apie 00 val. 50 min., V. S. ir E. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima" (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, V. S. spardė aikštelėje stovėjusį automobilį „Renault Megane Scenic" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nulaužė abu veidrodėlius bei išdaužė vairuotojo durelių stiklą.
Tęsdami chuliganiškus veiksmus, ten pat ir tuo pat metu V. S. ir E. D. išėjusiam jų perspėti ir nutraukti jų nusikalstamus veiksmus, tai yra vykdžiusiam piliečio pareigą nukentėjusiajam Z. K., rankomis ir kojomis sudavė penkis smūgius į galvą, penkis smūgius į liemenį ir septynis smūgius į rankas. Suduodant nukentėjusiajam septyniolika smūgių į įvairias kūno vietas, buvo padaryti daugybiniai gilūs veido odos nubrozdinimai, paviršinės muštinės žaizdos ir didelės susiliejančios poodinės-minkštųjų audinių kraujosruvos, kraujosruvos po galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių minkštaisiais dangalais ir galvos smegenų sumušimas, muštinė dešinės alkūnės žaizda, poodinės kraujosruvos dešinėje nugaros pusėje, krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje ir dešinio klubo srityje, dešinio peties sąnario ir žasto šoniniame bei priekiniame paviršiuje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir didelės poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose. Z. K. padarytas galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to jis buvo sunkiai suluošintas. Tokiu būdu V. S. ir E. D. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, dėl to šie nepatogiai jautėsi ir buvo šokiruoti, tai yra padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei V. S. ir E. D. nukentėjusiajam Z. K. dėl piliečio pareigų vykdymo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniais skundais nuteistieji E. D. ir V. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti:
pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo Z. K. elgesys;perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 10 p. į BK 135 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d., skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, tai yra nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę;sumažinti solidariai iš jų nukentėjusiajam Z. K. priteistos neturtinės žalos dydį iki 50 000 Lt;atmesti nukentėjusiosios N. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nuteistasis E. D. papildomai prašo išteisinti dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdami su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 135 str. 2 d. 10 p., apeliantai tvirtina, kad nukentėjusiojo veiksmai neatitiko pilietinės pareigos vykdymo sampratos. Z. K. išbėgo į kiemą rankoje turėdamas metalinį raktą, kuriuo sudavė E. D. į viršugalvį, dėl ko V. S., gindamas draugą, puolė nukentėjusįjį. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad nubrozdinimas E. D. galvoje galėjo būti padarytas tokiu raktu ir byloje nustatytu laiku. Toks nukentėjusiojo pasirinktas būdas juos drausminti buvo neadekvatus, rizikingas ir provokuojantis. Be to, konfrontacija su nukentėjusiuoju įvyko tada, kai neteisėti viešosios tvarkos trikdymo veiksmai, kuriuos jis siekė nutraukti, jau buvo pasibaigę, o apeliantai buvo pasišalinę iš įvykio vietos automobilių stovėjimo aikštelėje.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su jiems paskirtos bausmės dydžiu ir tvirtina, kad teismas turėjo įvertinti jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Nuteistieji V. S. ir E. D. skunduose iš esmės tais pačiais motyvais prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Apeliantai nurodo, kad jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos ir neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje, nors bausmės tikslai būtų pasiekti ir teisingumas įgyvendintas paskiriant jiems švelnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kaip numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. E. D. nurodo, kad padaryta nusikalstama veika jam nebūdinga ir tai nebuvo dėsningas ankstesnio gyvenimo padarinys, o buvo padaryta spontaniškai, atsitiktinai ir susiklosčius nepalankiai situacijai. Po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, įvykdymo, jis nepažeidė įstatymų ir nepadarė jokių kitų teisei priešingų veiksmų. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad jiems paskyrus švelnesnę ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, būtų maksimaliai užtikrintas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimas, o jiems būtų sudarytos sąlygos dirbti bei rūpintis savo šeimomis.
Nuteistųjų E. D. ir V. S. nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos nukentėjusiajam Z. K. dydis yra per didelis ir neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į rizikingą nukentėjusiojo elgesį, apeliantų šeiminę ir materialinę padėtį, netinkamai pritaikė neturtinės žalos nustatymo bei atlyginimo kriterijus, nukrypo nuo CK 1.5 str. nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų, pažeidė skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas turėjo atsižvelgti į neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius – nusikaltimo padarymo situaciją. Iš dalies pats nukentėjusysis, eidamas jų drausminti ir suduodamas į galvą E. D. santechniniu raktu, sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu. Nuteistieji vienodai prašo sumažinti neturtinei žalai atlyginti solidariai iš jų priteistos sumos dydį iki 50000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje iš dalies patenkintas nukentėjusiosios N. K. ieškinys ir jos naudai buvo priteista 5000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Skunduose teigiama, kad nuteistieji savo veiksmais tiesioginės žalos jai nepadarė – smurtiniai veiksmai buvo nukreipti tik prieš Z. K., o N. K. nusikaltimo vietoje nebuvo. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir teisę į žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veiklos. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą tretiesiems asmenims. CK 6.283 str., reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju ir numato neturtinės žalos atlyginimą tik nukentėjusiajam asmeniui, kurio sveikata sužalota, o ne tretiesiems asmenims, todėl N. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.
Apeliantas E. D. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d., kadangi šią nusikalstamą veiką padarė tik V. S.. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. Apeliantas E. D. nurodo, kad jis su V. S. veikė spontaniškai ir atskirai, jų veiksmuose nebuvo vieningos tyčios, todėl teismas turėjo abiejų veiksmus individualizuoti ir vertinti atskirai. Be to, teismas nepagrįstai viešosios tvarkos trikdymą, padarytą automobilių aikštelėje, įvertino kaip bendrai padarytą veiką, apimančią ir nukentėjusiojo Z. K. sumušimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusįjį jie sumušė tęsdami chuliganiškus veiksmus toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, nes tai buvo atskiri įvykiai, juos skyrė laiko tarpas ir jie įvyko skirtingose vietose. E. D. manymu, atsižvelgus į veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, viešosios vietos specifiką, jo veika sutrikdant viešąją tvarką atitinka ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, o ne BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo E. D. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti pilnai juose išdėstytais motyvais, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų E. D. ir V. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad V. S. ir E. D. padarė viešosios tvarkos pažeidimą – viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, V. S. spardė lengvąjį automobilį, o išėjus jų perspėti ir nutraukti nusikalstamus veiksmus nukentėjusiajam Z. K. tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamojoje teisėje piliečio pareigų vykdymu laikytini veiksmai tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais sunkiai sutrikdomai dėl piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, taip pat kai tyčiniu sunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes – apeliantai tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, siekdami nutraukti Z. K., kaip piliečio, pareigų vykdymą. Teismas savo išvadas dėl nuteistųjų V. S. ir E. D. kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinių skundų argumentai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nenustatytas priežastinis ryšys tarp sunkaus sveikatos sutrikdymo ir piliečio pareigos vykdymo, nes kaltininkų tyčia neapėmė siekio sukliudyti atlikti pilietinę pareigą ar atkeršyti už jos vykdymą, yra nepagrįsti ir paneigti byloje ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų Z. K., N. K., liudytojos J. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros metu nustatytais faktiniais duomenimis, specialistų išvadomis, iš dalies – nuteistųjų V. S. ir E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai K. pro kambario langą 2009-12-06 naktį matė kaip V. S. su E. D. viešoje vietoje elgėsi chuliganiškai – triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė stovėjimo aikštelėje stovėjusį lengvąjį automobilį ir išdaužė jo stiklą. Pagal nukentėjusiosios N. K. parodymus, ji bandė sudrausminti nuteistuosius, įspėdama pro langą, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai, tačiau pastarieji nekreipė į tai dėmesio. Dėl tos pačios priežasties nukentėjusysis Z. K. išėjo į kiemą, tikslu perspėti nuteistuosius, kad jie nutrauktų savo chuliganiškus veiksmus. Tokia išvada daroma įvertinus N. K. parodymus, kad jos vyras, pamatęs, kaip nuteistieji gadina automobilį, apsirengė ir išėjo į lauką su jais pasikalbėti. N. K. taip pat parodė, kad ji girdėjo nuteistųjų šūkavimus, iš ko suprato, kad Z. K. su jais bendrauja. Analogiškus parodymus teisiamajame posėdyje davė liudytoja J. Ž., kuri tą naktį taip pat girdėjo triukšmą bei garsą, būdingą kai spardomi automobiliai. Be to, liudytoja J. Ž., kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir Z. K., pro buto virtuvės langą matė, kaip du jaunuoliai muša ant žemės gulintį vyriškį. Abejoti J. Ž. parodymų patikimumu nėra pagrindo, nes jos parodymai dėl nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų pilnai atitinka N. K. parodymus. Kaip nustatyta J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu, pro jos buto balkono langą gerai matosi šalia „Maxima“ parduotuvės esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje V. S. su E. D. atliko chuliganiškus veiksmus, o per virtuvės langą – vieta, kurioje buvo sužalotas Z. K.. Apeliantai V. S. ir E. D. kaip vieną iš savo veiksmus iš dalies pateisinančių argumentų, nurodė tai, kad Z. K. juos užpuolė tada, kai jie iš automobilių stovėjimo aikštelės jau buvo pasitraukę. Tokius apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir juos vertina kaip nuteistųjų pastangas palengvinti savo teisinę padėtį. Palyginus įvykio vietos apžiūros protokolą ir schemą su J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu padarytomis nuotraukomis, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra netoli nuo vietos, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis Z. K.. Tokia išvada atitinka ir N. K. parodymams, kad išėjus jos vyrui į lauką, ji žvilgčiojo per langą ir pastebėjo, jog nuteistieji jau buvo pasitraukę nuo automobilių ir buvo netoli laiptelių, kur yra blogas apšvietimas. Netoli laiptelių esančios akmeninės tvoros Z. K. buvo sužalotas ir ši vieta gerai matoma pro J. Ž. virtuvės langą, apie ką ji patvirtino savo parodymuose. N. K. taip pat parodė, kad nuo jos išėjimo į lauką ir sužaloto Z. K. suradimo praėjo maždaug septynios minutės, taigi, darytina išvada, kad per šį laiką V. S. su E. D. spėjo sužaloti nukentėjusįjį bei nueiti apie 30 metrų link baseino. Kolegija daro išvadą, kad Z. K. buvo sunkiai sužalotas būtent dėl savo, kaip piliečio, pareigos vykdymo, nes priežastimi išeiti į lauką buvo neteisėti nuteistųjų veiksmai, kurie užfiksuoti ir vaizdo įraše, darytame iš parduotuvės „Maxima“, esančios Šilutės pl. 40A, apsaugos videokamerų. Z. K. šiuos veiksmus matė per kambario langą, bei siekė įvykdyti visuomenei naudingą veiklą - perspėti V. S. su E. D., kad jie nutrauktų savo neteisėtus veiksmus. Skunde minima aplinkybė, kad nuteistieji tik ką buvo pasitraukę iš vietos, kuriame apgadino automobilį, nesudaro pagrindo kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusysis vykdė savo, kaip piliečio, pareigą, prieš asmenis, pažeidusius viešąją tvarką.
Apeliantai skunduose nurodo, kad nukentėjusysis Z. K. išėjo į kiemą, rankose turėdamas metalinį raktą, todėl jo pasirinktas būdas juos sudrausminti buvo neadekvatus buvusiai situacijai, be to, pakankamai rizikingas ir provokuojantis. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji V. S. ir E. D. taip pat kėlė versiją, kad nukentėjusysis Z. K. pirmas juos užpuolė ir sudavė smūgį metaliniu raktu E. D. į galvą, dėl ko jie gynėsi ir galimai padarė Z. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, šią nuteistųjų versiją motyvuotai atmetė ir kolegija pilnai sutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad dėl savo girtumo V. S. ir E. D. daugelio įvykio aplinkybių neprisimena ir klysta arba sąmoningai iškraipo faktus, siekdami sušvelninti savo padėtį dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtakojamas duoti sau naudingus parodymus. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės 2009-12-16 metu buvo užfiksuotas jo pokalbis su nenustatyta moterimi, kurio metu V. S. sakoma, kad „nuo rytojaus priklausys ką tu šnekėsi“, „jeigu imsi ant savęs, nekaltinsi jo ( nukentėjusiojo ), tau bus blogai, o ten kaltins tave“, „šnekėk, kad tu išsigandai“ ir panašiai ( 1t., 196-189 b.l. ). Ikiteisminio tyrimo pradžioje, V. S. ir E. D. patvirtino, kad neprisimena įvykio aplinkybių ir tai motyvavo savo girtumu ( 2 t., 8-9, 24, 29-30 b.l. ). Iš karto po įvykio E. D. ir V. S. nustatytas sunkus girtumo laipsnis ( 2 t., 3 ir 23 b.l. ). Parodymus apie tai, kad nepažįstamas vyriškis sudavė metaliniu daiktu E. D. į galvą ir dėl to kilo konfliktas, nuteistieji davė tik papildomai apklausti įtariamaisiais ( 2 t., 21 ir 38 b.l. ).
Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad Z. K., eidamas į lauką perspėti nuteistųjų, su savimi pasiėmė metalinį raktą. Pats nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo sunkumo, objektyviai negali prisiminti įvykio aplinkybių ir patvirtinti arba paneigti, kad su savimi turėjo pasiėmęs įrankį, kurį nuteistieji įvardijo metaliniu raktu. Teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo, kad E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs netaisyklingos formos odos nubrozdinimu viršugalvio kairėje pusėje ir pertraukto brūkšnio pavidalo įbrėžimu kairiajame skruoste ( 2 t., 15 b.l. ). Ekspertas teismo posėdyje patvirtino, kad tokio pobūdžio sužalojimas galėjo atsirasti nuo slystamojo pobūdžio smūgio, todėl buvo padarytas tik nubrozdinimas ir nebuvo intensyvaus kraujavimo. Nuo tokio smūgio E. D. galėjo tik trumpam ( iki minutės ) apsvaigti ir nugriūti. Apeliantų gynybinę versiją, kad pats nukentėjusysis elgėsi rizikingai ir provokuojančiai, paneigia ir kiti byloje ištirti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino. Nukentėjusioji N. K. parodė, kad jos vyrui išėjus į lauką, ji girdėjo, kaip nuteistieji su juo kalbėjosi. Liudytoja J. Ž. matė, kad prieš Z. K. smurtą vartojo du asmenys ir tai paneigia nuteistųjų versiją, kad E. D. nuo smūgio metaliniu daiktu per galvą smarkiai nukentėjo ir tik ši aplinkybė išprovokavo atsakomuosius nuteistųjų veiksmus. Santechninis raktas nebuvo rastas įvykio vietos apžiūros metu, apie jo panaudojimą V. S. ir E. D. savo pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė, nuteistieji jį rado vėliau ir atnešė tyrėjai, šią aplinkybę savo parodymuose nurodė liudytojai Ž. A. ir R. G.. Nukentėjusiojo Z. K. veiksmai, jei jis ir buvo pasiėmęs su savimi savigynai kokį nors daiktą, teisiniu požiūriu yra pateisinami, nes prieš išeidamas į kiemą jis matė, kad nuteistieji yra agresyvūs ir elgiasi chuliganiškai. Kadangi Z. K. vykdė savo, kaip piliečio, pareigą, jis nei tyčia, nei dėl neatsargumo neskatino nuteistųjų pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, todėl teismas pagrįstai nepripažino V. S. ir E. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kitu aspektu, neteisingas nukentėjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedarė ar nesirengė daryti tai, dėl ko jį sužalojo, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų V. S. ir E. D. nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio1 dalį
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. ir E. D. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nes nakties metu, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės Šilutės pl. 40a, Klaipėdoje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, V. S. spardė aikštelėje stovėjusį automobilį, jį apgadino, tokiu būdu abu nuteistieji įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, dėl ko šie nepatogiai jautėsi ir buvo šokiruoti.
Nuosprendį šioje dalyje skundžia tik nuteistasis E. D., kuris prašo iš kaltinimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis E. D. skunde pripažįsta, kad viešojoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau mano, jog teismas privalėjo atskirai vertinti jo ir V. S. veiksmus, nes tik pastarasis spardė ir apgadino aikštelėje stovėjusį lengvąjį automobilį, be to, viešosios tvarkos pažeidimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padaryti skirtingu laiku ir skirtingose vietose.
Apelianto E. D. skundas dalyje dėl jo išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai abiejų nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal dviejų nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptį, o taip pat pagrįstai pripažino, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Pagal suformuotą teismų praktiką, tais atvejais, jei kaltininkas sužaloja žmogų dėl to, kad šis, atlikdamas tarnybos ar pilietinę pareigą, bando nutraukti kaltininko daromą viešosios tvarkos pažeidimą, veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 284 straipsnį. Byloje yra nustatyta, kad viešosios tvarkos pažeidimas neapsiribojo tik tuo, kad nuteistieji garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, o V. S. dar ir spardė bei apgadino automobilį. Sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas Z. K., atlikusiam pilietinę pareigą nutraukti daromą viešosios tvarkos pažeidimą, buvo jau prasidėjusios nusikalstamos veikos tęsinys. Nusikaltimas buvo baigtas, kai abu nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam, kas sukėlė sunkias pasekmes ir iš įvykio vietos bandė pasišalinti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai abiejų nuteistųjų veiksmus Z. K. atžvilgiu kvalifikavo kaip chuliganiškų veiksmų, kuriuos V. S. su E. D. padarė bendrininkaudami, tęsinį. Ta aplinkybė, kad Z. K. buvo sumuštas ne lygiai toje pačioje vietoje, kurioje V. S. apgadino automobilį, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, be to, kolegijos jau buvo aptarta nagrinėjant skundą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Sutuoktiniai nukentėjusieji K. girdėjo nuteistųjų garsiai vartojamus necenzūrinius žodžius ir matė, kaip V. S. spardė ir apgadino automobilį. Nukentėjusioji N. K. parodė ir tai, kad jai pro langą įspėjus nuteistuosius, šie ėmė iš jos tyčiotis ir rodyti nepadorius ženklus. Liudytoja J. Ž. girdėjo riksmus ir pro langą matė, kaip nuteistieji spardo ant žemės gulintį vyriškį. Iš įvykio liudytojų parodymų matyti, kad dėl nuteistųjų atliekamų veiksmų jautėsi nepatogiai ir buvo šokiruoti, todėl tokia veika pilnai atitinka bendrininkams inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl paskirtos bausmės
Šioje dalyje iš esmės tais pačiais motyvais nuosprendį skundžia abu nuteistieji. Argumentai, kuriais abu nuteistieji grindžia savo reikalavimus dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, nėra nauji, pirmosios instancijos nuosprendyje labai išsamiai motyvavo, dėl ko nuteistiesiems turi būti paskirtos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems teisėta ir pagrįsta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistiesiems V. S. ir E. D. bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad jie tiesiogine tyčia padarė du nusikaltimus, tuo pačiu įvertino ir nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y., kad viena iš padarytų veikų – sunkus sveikatos sutrikdymas žmogui, kuris atlikinėjo pilietinę pareigą –priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 6 dalis ), kita nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 3 dalis ), abu nusikaltimai yra baigti, nuteistieji pavartojo fizinį smurtą ir sunkiai sutrikdė pagyvenusio žmogaus sveikatą. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. anksčiau neteistas, o E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, bei pagrįstai pripažino dvi nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jie pilnai prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai ). Tačiau pagrįstai nustatytos ir dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio1 dalies 1 ir 9 punktai ). Nors nuteistieji ir prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau byloje nenustatyta, kad Z. K. tyčiniais veiksmais ar neatsargiai būtų skatinęs pradėti prieš jį nusikalstamą veiką. Apygardos teismas išsamiai vertino nuteistųjų asmenybes, atsižvelgė į jų teigiamas charakteristikas, šeimyninę padėtį, ketinimus tęsti mokslus ir darbą. Papildomai tokius ketinimus įrodo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti dokumentai – V. S. studijų sutartis bei verslo liudijimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, pagrįstai nuteistiesiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, nes taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nėra teisinio pagrindo. Taip pat byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant galima konstatuoti, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalyje (sankcija - laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų ), padarymą, individualizuotai skyrė nuteistiesiems bausmes, mažesnes už sankcijos vidurkį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jos yra per griežtos ir sudarytų pagrindą keisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu. Taip pat nuteistiesiems teisingai paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos 284 straipsnio 1 dalyje (sankcija – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų ), padarymą. Bausmės subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl nuteistajam V. S. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų, o nuteistajam E. D. – 5 ( penkerių ) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra aiškiai per griežtos. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti priešingą išvadą. Kitų teisinių pagrindų paskirtąsias bausmes švelninti, kolegija nenustatė.
Dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems Z. K. ir N. K.
Nuteistieji mano, kad teismo nustatytas 80000 litų dydžio neturtinės žalos, kurį jie turi solidariai atlyginti Z. K., dydis, yra aiškiai per didelis ir neatitinka CK 6.250 straipsnyje numatytų žalos dydžio kriterijų bei prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Šioje dalyje nuteistųjų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad V. S. ir E. D. žalą padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, įvertino nuteistųjų turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad Z. K. dėl nuteistųjų padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo sunkios būklės ilgą laiką gydomas ligoninėse, padaryti sužalojimai padarė ilgalaikį neigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, nes nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, pasikeitė jo būdo savybės. Šie padariniai yra itin aktualūs Z. K. sveikatai, nes jis dirba pedagoginį darbą. Apygardos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia – panaudojo fizinį smurtą, sunkiai sutrikdė sveikatą žmogaus, mėginusio juos įspėti ir nutraukti jų nusikalstamą veiką. Apygardos teismas taip pat vertino nuteistųjų V. S. ir E. D. turtinę padėtį, t, y. atsižvelgė į tai, kad jie neturi registruoti privalomo turto, abu neseniai sukūrę šeimas. O E. D. dar turi ir mažametį vaiką, tačiau abu yra jauni ir darbingo amžiaus, todėl per ilgesnį laiką turi galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą.
Kolegijos nuomone, nukentėjusiajam Z. K. priteista 80 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir BK 135 straipsnio nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos Z. K. atlyginimo klausimą, atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai taikė BPK ir CK normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarką. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį pakeisti.
Apygardos teismas taip pat priteisė 5000 Lt. nukentėjusiosios N. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl sutuoktinio Z. K. sužalojimo ji patyrė didelį stresą, neigiamas emocijas, dėl sveikatos sutrikimų gydėsi ligoninėje. Nuteistieji prašo pakeisti nuosprendį šioje dalyje atmesti N. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistųjų V. S. ir E. D. skundas šioje dalyje yra tenkinamas.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir teisę į jos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veiklos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tačiau teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą yra siejama su jų artimųjų gyvybės atėmimu. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą trečiajam asmeniui, kai ji buvo padaryta sužalojus sveikatą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. S. ir E. D. solidariai priteista 5000 Lt. N. K. neturtinei žalai atlyginti ir jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.