Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis A. B. personalinę įmonę, 2 gr. invalidas, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2013-06-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 8 mėn., atidedant vieneriems metams laisvės atėmimo bausmę, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) 2013-06-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką laike po 21 val. vakaro lankytis kavinėse, restoranuose, baruose ir kitose viešosiose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, 2013-08-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. B. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2014-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. B. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atlieka laisvės atėmimo bausmę, paleidimo iš įkalinimo įstaigos data 2014-12-01, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., 2013-08-31, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, suėmęs ranka mažamečiui K. D., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo, permetė jį per tinklinę tvorą, po to kumščiu sudavė du kartus į kairį petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2013 metų vasarą, (duomenys neskelbtini). K. D. jį vadino visokiais žodžiais ir jis jį pagavo. K. yra 13 metų. K. jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis jam sakė, kad baigtų ir nuėjo pas J. į kambarį. K. atėjo į kambarį ir vadino jį visokiais žodžiais. Jis pamatė, kad K. lenda į asmens kišenę, o jis pasakė „ką tu darai“. K. vėl jį visaip išvadino. Jis K. išvarė, bet jis vėl atėjo. Tada jis jį vijosi ir pavijo prie namo. Pagavęs, jis suklupo, K. čiupo už peties, už marškinėlių, o ne už gerklės, ir kartu parvirto per tvorą. Tvora aukštesnė už suolą, o vaiko ūgis jam gal iki diržo. Įvykio metu buvo neblaivus. Po to jis nuėjo pas J. pasakyti, ką matė. Paskui atbėgo mergaitė ir pasakė, kad atvažiavo policija. Jis niekur nebėgo ir nuėjau pasakyti, kad jis nieko nemušė. Kai K. jį erzino ir jis jį pagavo, kieme buvo J. anūkas ir anūkė, tačiau jis nežino, ar jie matė. Jam atrodo, kad G. matė, kaip jis pagavo K.. Jeigu būtų griebęs už kūno, būtų atsiradusios „mėlynės“.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-08-31 18.09 val. A. B. nustatyta 2,45 promilės (1 t., b.l. 59)

Nukentėjusiojo K. D. įstatyminė atstovė ir liudytoja I. D. parodė, kad buvo 2013 metų vasara. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Ji pati to įvykio nematė, nes buvo namuose. Atbėgo jos dukra M. su G. Š. ir pasakė, kad A. pakėlęs muša K.. Tuoj pat K. parėjo į namus ir pasakė, kad A. jį griebė už gerklės, apkaltino, kad pavogė 5 litus. K. pasakęs, kad „ tu pats turbūt vagis“. A. įsiuto ir metė jį iš kambario, išstūmė lauk. K. sakė, kad negražiai pasakė A. ir jis pradėjo jį vytis. Pavijęs, trenkė į petį tris kartus, griebė už gerklės ir pakėlė. Tada K. krito per tvorą pas žąsis, o A. arčiau nukrito. Į įvykio vietą ji nebuvo nuėjusi. Į medikus nesikreipė, nes nebuvo tokių sužalojimų. Sūnus sakė, kad skaudžiai sutrenkė su kumščiu. Mergaitės nepasakojo, kaip mušė K., tik sakė, kad muša. K. parėjo po 10 minučių. Ji su juo iš karto bendravo. Jis buvo visas raudonas, buvo užspausta gerklė. Sūnus niekuo nesiskundė. Jis yra hiperaktyvus. Ji klausė sūnaus dėl skausmo, tačiau atsakė, kad truputį skauda, truputį priduso, kai paėmė už kaklo. Apie įvykį jai pasakojo M., o jai papasakojo G. Š.. Ji civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas J. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su dukra G. Š. ir žmona A. L.. Jis turi anūkus L., G., D., A. K. D. pažįsta labai gerai. Jis yra negeras vaikas ir kiekvieną dieną ateina pas jį. Tą dieną V. parvažiavo iš (duomenys neskelbtini) išgėręs ir atėjo pas jį. Jis buvo kartu kambaryje su B., o V. atsigulė. Jis ir B. buvo blaivūs. V. buvo užmigęs. Iš jo kišenės matėsi išlindusi piniginė. K. priėjo prie jo ir traukė piniginę. Jis toliau sėdėjo, o B. matė. A. K. išvarė žodžiais į kiemą, sakė „eik iš čia, ką darai“. K. išėjo į kiemą, kažkiek pabuvo ir išėjo į namus. Jis negirdėjo, ar K. būdamas kieme, ką nors sakė, nes jis tuo metu buvo kambaryje. B. buvo name, pas jį kambaryje, kai K. išėjo. Paskui A. išėjo į namus. Tą dieną jie alkoholio negėrė. V. gulėjo virtuvėje. Jo švogeris sakė, kad turėjo 200 litų. K. pabuvo kieme ir išėjo į namus. Nežino, kuris pirmas išėjo, K., ar B..

Liudytoja A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną jos brolis V. miegojo lovoje virtuvėje, nes buvo išgėręs. K. norėjo ištraukti piniginę iš brolio kišenės. Ji pati to nematė, tik išgirdo, kad A. sako „ką tu darai“. Ji tuo metu sėdėjo kitame kambaryje ant sofos. A. K. išvarė į lauką žodžiu. Ji nematė, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų. Kai K. išėjo, A. pasiliko. Ji turi anūkus D. ir G. Tuo metu D. buvo namuose, G. nebuvo, gal lauke buvo. D. buvo kartu su K. Ji su vyru ir A. tuo metu gėrė alų. Ji jautėsi neblaivi. Ji negirdėjo, ar K. sakė, ką nors B.. Kas vyko lauke, nematė. B. išėjo, kai pabaigė gerti alų. K. kitą dieną sakė, kad jį tampė. Tą dieną atvykusios policijos nematė. Tą dieną B. atėjo truputį išgėręs. Su B. nesipyksta.

Iš mažamečio nukentėjusiojo K. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad jam yra 11 metų. Jis buvo pas pusbrolį ir pusseserę. Tą dėdę erzino jo pusseserė, jis pagalvojo, kad tai jis buvo. Tas Dėdė jį pagavo, pakėlė, pats buvo prisigėręs ir krito ant jo. Paskui dar jį erzino, tada pagavo jį už kaklo, metė jį kur žąsys buvo. Jis nugriuvo, o jis ant tvoros užkrito. O kai buvo pas pusbrolį, tas dėdė pradėjo meluoti, kad jis pavogė iš tokio dėdės 5 litus. Jis pasakė, kad pats pavogė, o tada dėdė trenkė jam du kartus ir stūmė iš namų. Tas dėdė yra A. B., kuris gyvena prie jo namų, kaimynai jie yra. Jis buvo pas pusbrolį ir pusseserę, jų vardai D. Š. ir G. Š., jie matė, kas ten vyko. Jie nelabai toli gyvena, reikia per bėgius pereiti, tai truputį toliau. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pusseserė su pusbroliu netoli gyvena. Pusseserė ir pusbrolis tą konfliktą matė, nes jis buvo pas juos, kaimynas ir ten buvo. Tas dėdė gėrė su pusbrolio močiute ir seneliu. Pusseserė jį visaip erzino, norėjo, kad jis gaudytų ją. Pusseserė sakė, kad jis taip sakė, nors iš tikro ji viską sakė. Jis jo neerzino, pusseserė erzino, bet dėdė galvojo, kad čia jis erzina. Dėdė pagavo jį už kaklo ir metė prie žąsų. Jis kai metė jį per tvorą, jis nukrito ant kojų, o jis nugriuvo ant tvoros. Jis jį permetė per tvorą. Jam neskaudėjo, nes nukrito ant kojų. Jei butų nukritęs, tai būtų skaudėję, bet jis truputį išsigando. Pusseserei jis nieko nedarė, tik ją gaudė, bet nepagavo. Pusbrolis jo buvo, bet jis nelindo prie jo, pusbroliui dėdė nieko nedarė. Kai dėdė jį bandė išmesti už durų, jam sudavė į petį 2 kartus. Dėdė iš kumščio davė ir jam skaudėjo, tačiau jis neverkė, mėlynės nebuvo. Po to kai permetė jį per tvorą, jie nuėjo pas pusbrolį ir dėdė pradėjo sakyti, kad jis pavogė iš tokio dėdės 5 litus. Jis pasakė, kad gal tu pats ir pavogei, tada jis atsisuko ir trenkė jam į petį. Pirma jį permetė per tvorą, o po to trenkė į petį. Po to įvykio dėdė jo nekalbino, tik pradėjo sakyti visiems, kad jį pasodins 3 metams. Jis jo nebijo, kai jis prisigeria, tada jį gaudo, dabar taip pat. Jis pabėga nuo jo, jis jo nepagauna. Tas dėdė buvo daug išgėręs, nes kai jį kėlė, tai užkrito ant jo. Jis užkrito ant jo prieš permesdamas jį per tvorą. Po to kai atsikėlė jis, jis norėjo eiti pas pusbrolį, dėdė pagavo jį už kaklo ir permetė už tvoros. Jis norėjo pabėgti, bet jis pagavo už kaklo ir permetė už tvoros jį. Jis užvirto ant jo dėl to, kad girtas buvo. Jis nepastovėjo ant kojų. Tai buvo vasarą, buvo šilta. Tikslios datos nepamena, bet dar rugsėjo pirmosios nebuvo. Viskas vyko antros dienos pusėje, pietus buvo pavalgęs, kažkur apie 4 valandą. Kai jį paėmė už kaklo jam skaudėjo, jis paėmė jį su dešine ranka. Kai sudavė 2 kartus į petį, jam tik tuo momentu skaudėjo. Viskas vyko lauke, o kai įėjo į namus, jis buvo kitame kambaryje. Tada jis pradėjo sakyti, kad jis pavogė 5 litus. Jis tada pasakė, kad pats pavogei. Tada dėdė jį pagavo ir vedė prie durų, kai jau buvo netoli durų, jis trenkė 2 kartus. Po to jis išėjo ir nuėjo mamai pasakyti. (1 t., b.l. 35-36)

Iš mažamečio liudytojo D. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad jam yra 13 metų. Jis pažįsta K., jis yra jo pusbrolis iš tėčio pusės, gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta V. V., jis - jo dėdė. A. B. - irgi jų giminaitis. Seneliai J. ir A., V., A. buvo susitikę pas juos. Dažniausiai jie kalbasi, išgėrinėja retai. Neatsimena, kad jie būtų gėrę keturiese. K. pas jį ateina 3-4 kartus per savaitę. Jis neatsimena atvejo, kad A. prieš K. būtų panaudojęs smurtą. Gal pykosi, nes K. jį erzindavo. Jis neatsimena, ar K. per vasaros atostogas susipyko su kokiu nors suaugusiu. Nematė, kad kažkas iš suaugusių K. būtų sudavęs. Tik senelis buvo jį išvijęs. Sesė sakė, kad kažkas K. buvo, bet jis nematė. Ji sakė, kad K. truputį pastūmė. (1 t., b.l. 42-43)

Iš mažametės liudytojos G. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad jai yra 12 metų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), su mama, seneliais, broliu ir patėviu. Ji pažįsta K., jis yra jos antros kartos pusbrolis. K. gyvena (duomenys neskelbtini), netoli jų. JIs pas juos lankosi beveik kiekvieną dieną. Jiems nepatinka, kad ateina, nes visaip išvadina mamą, senelius. Buvo net lipęs pro langą. K. ateina pas jo brolį. Ji pažįsta V., jis yra jos dėdė. Dėdė V. gyvena kartu su jais. A. yra tėčio antros kartos pusbrolis. Jis gyvena netoli K. A. ir K. taip pat giminės. A. pas juos ateina su reikalais, gal kas trečia dieną. Senelis gerai sutaria su A. Ji prisimena atvejį, kai visi gėrė. Buvo paskutinis vasaros atostogų mėnuo. Buvo seneliai, V., dėdė A., K., brolis ir ji. Pas juos kieme K. pradėjo erzinti A. A. pradėjo gaudyti K.. Pirmą kartą K. pabėgo. Antrą kartą vėl gaudė ir K. jį išvadino visaip. Pagavęs už kaklo, sudavė. Trečią kartą K. bandė pabėgti per tvorą, bet A. jį pagavo ir permetė per tvorą, kur buvo žąsys. Tinklinė tvora pasviro. Ji pasakė K. sesei, kad A. muša K., lindo prie jo. M. pasakė mamai, o jo mama iškvietė policiją. Po to policija atvažiavo. A. sudavė K. per petį. Ji nežino, ar K. skaudėjo. Gal truputį, bet jis neverkė. K. tik norėjo paišdykauti. Tinklinė tvora nėra aukšta, ties juosmeniu. Jos brolis sakė, kad matė, kaip po to namuose A. K. pastūmė. Pastūmė, kai vėl turbūt pradėjo erzintis. Lauke ant suoliuko sėdėjo tik V. su A. Seneliai miegojo kambaryje. Kai K. buvo nuvirtęs prie žąsų, dėdė V. buvo prigulęs, jai rodos. Kai dėdė V. prigulė, senelis, jai atrodo, atsikėlė. Jai paskambino M. ir norėjo pas ją ateiti. Ji ją pakvietė, ji atėjo ir tada ji pasakė. K. matė, kaip M. buvo atėjusi. Policiją iškvietė K. mama. Kai atvyko policija, atėjo tiesiai pas juos į namus, nes A. tuo metu buvo kambaryje. Kambaryje taip pat buvo M., K., ji ir jos brolis. Policija A. sulaikė. A. niekas nesakė, kad iškviesta policija, nes jis būtų pabėgęs. K. erzino A. įvairiais keiksmažodžiais, rodė špygas, pravardžiavo "baklažanu". Iš pradžių A. K. nieko nedarė, galvojo, kad juokai. Antrą kartą pagavęs sudavė per petį, trečią kartą permetė per tvorą. K. nukrito ant šono ar peties. Ji neatsimena ant kurio. K. nesiskundė, kad skauda. Tik vėl kažką pasakė dėdei A. (1 t., b.l. 44-45)

Liudytojas E. Č. parodė, kad buvo informacija, kad vienas suaugęs asmuo sumušė, vaiką. Nuvykę į įvykio vietą, sužinojo iš moters aiškinimų, kad jos vaikas buvo sumuštas netoliese gyvenančio asmens. Kai jie atvyko, vaikas verkė, buvo sutrikęs, buvo išsigandęs, nelabai daug aiškino, tačiau patvirtino, kad asmuo jį sumušė. Jie ieškojo to asmens, ir jį rado kitapus kelio, pas draugą. Jie vyko ten ir to namo kieme rado kaltinamąjį. Tą vyrą rado, nes vaikai šaukė ir rodė į šitą asmenį, kuris jų draugą sumušė. Kai susitiko tą asmenį, jis buvo neblaivus, todėl jis buvo pristatytas į komisariatą. Tas asmuo neigė savo veiksmų pasekmes, bet neneigė, kad buvo susidūręs su tais vaikais.

Iš 2013-08-31 I. D. pareiškimo matyti, kad 2013-08-31 apie 16.20 val. grįžęs namo mažametis sūnus K. D. pasakė, kad būnant pas draugus jį sumušė kaimynas A. B. (1 t., b.l. 5, 12).

Iš policijos duomenų bazės matyti, kad I. D. į policiją dėl sumušto sūnaus kreipėsi 2013-08-31 16.48 val. (1 t., b.l. 6-10).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimo matyti, kad Centro informacinėje sistemoje 2013-08-31 16.45 val. ir 17.25 val. užfiksuoti pranešimai telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašo kopija. (1 t., b.l. 50).

Iš 2014-03-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. (1 t., b.l. 51-53).

Iš 2014-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš kurio matyti, kad I. D. skambučio į policiją metu nurodė, kad vaikas parėjo verkdamas ir sakė, kad jį primušė. (1 t., b.l. 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bausmės skyrimo motyvai

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal LR BK 140 str. 3 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. LR BK 140 str. 3 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t.y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir K. D. jį vadino necenzūriniais žodžiais, ko pasėkoje jis jį gaudė, o pagavęs sugriebė už peties, už marškinėlių ir kartu pervirto per tvorą. Jei jis būtų griebęs už kūno, būtų buvę mėlinės ant vaiko kūno. Šie kaltinamojo A. B. parodymai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. D., E. Č. parodymais, teismo posėdžio metu pagarsintais mažamečių parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei kitais įrodymais ištirtais teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis K. D. parodė, kad kaltinamasis A. B. paėmė už kaklo, permetė per tvorą bei du kartus sudavė į petį. Kai jam paėmė už kaklo bei sudavė į petį, jam skaudėjo. Liudytojas D. Š. parodė, kad jam sesuo sakė, kad K. kažkas pastūmė. Liudytoja G. Š. patvirtino nukentėjusiojo K. D. parodymus, nurodydama, kad kaltinamasis buvo pagavęs K. už kaklo, permetė jį per tvorą, bei sudavė į petį, ko pasėkoje ji apie tai pasakė K. sesei M., o ji K. mamai. Liudytoja I. D. patvirtino tiek nukentėjusiojo K. D., tiek liudytojos G. Š. parodymus, nurodydama, kad M. ir G. Š. jai pasakė, kad A. muša K., buvo sugriebęs jam už gerklės. Grįžęs sūnus nurodė, kad A. jam sudavė į petį bei permetė per tvorą, be to, nurodė, kad jis juto fizinį skausmą bei buvo visas raudonas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. Č., kuris nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko motina ir sūnus. Sūnus verkė, buvo sutrikęs, išsigandęs, nurodė, kad jį sumušė vyras, kuris vėliau buvo sulaikytas. Liudytojai J. L. ir A. L. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes vykusias namo viduje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau paties įvykio, kuris vyko kieme, nematė, nes buvo namuose. Be to, apie padarytą nusikalstamą veiką, patvirtina ir 2013-08-31 I. D. pareiškimas iš kurio matyti, kad 2013-08-31 apie 16.20 val. grįžęs namo mažametis sūnus K. D. pasakė, kad būnant pas draugus, jį sumušė kaimynas A. B.. Be to, iš policijos duomenų bazės matyti, kad I. D. į policiją dėl sumušto sūnaus kreipėsi 2013-08-31 16.48 val. Iš 2014-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš kurio matyti, kad I. D. skambučio į policiją metu nurodė, kad vaikas parėjo verkdamas ir sakė, kad jį primušė.

Esant išdėstytoms aplinkybės, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Byloje ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., todėl kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 3 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-08-31 18.09 val. A. B. nustatyta 2,45 promilės, tačiau teisme nebuvo nustatyta, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. B., teistas 2 kartus (1 t., b.l. 89-104), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 81-85), VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės, psichikos sveikatos centrų pacientų registruose neįrašytas (1 t., b.l. 108), turintis A. B. personalinę įmonę, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b.l. 86, 88), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 113), A. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, grupę (1 t., b.l. 115).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, be to, pats nukentėjusysis K. D. nepagarbiai elgėsi su kaltinamuoju A. B., jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kas įšaukė neteisėtus kaltinamojo veiksmus.

Be to, kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2013-08-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Esant šiai aplinkybei, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2013-08-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš dalies jas sudedant, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. nuostatomis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 66-67)

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-08-31 17.00 val. iki 2013-09-01 14.30 val. (1 para)

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį 500 litų sumai dėl neturtinės žalos (1 t., b.l. 47-48). Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, kadangi mažametis asmuo patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kaltinamojo veiksmai prieš mažametį yra netoleruotini, rodantys visišką nesiskaitymą su vaiko asmenybe, todėl civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

2014-10-16 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų A. B. , kurios sudaro 396,80 Lt. priteisimo. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie kaltinamojo A. B. turimą turtą duomenų nėra, todėl esant sunkiai kaltinamojo turtinei padėčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2013-08-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš dalies sudedant neatliktą bausmė dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-08-31 17.00 val. iki 2013-09-01 14.30 val. (1 parą)

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmė pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. B. 500 Lt (penkių šimtų litų) neturtinę žalą K. D. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.