Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
II-23-865/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01980-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
B. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Liutauras Lukošius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-23-865/2022(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01980-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Ritai Dainelienei, Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant pareiškėjui B. B., jo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), advokato L. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1300 EUR ir teisės vairuoti atėmimu 36 mėnesiams dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 1.06 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulomis įvažiavo į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos palikdamas automobilį ir vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki kol buvo patikrintas blaivumas ir išsiaiškintos visos aplinkybės. Nustatyta 1,22 prom etilo alkoholio koncentracija B. B. iškvėptame ore, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

B. B. per advokatą Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties arba pakeisti nutarimą ir veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Skunde nurodoma, kad priimtame nutarime nėra nustatytos realios faktinės situacijos, perrašomi asmenų pasakojimai apie įvykį ir besąlygiškai tikimą nukentėjusiojo asmens parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju svarbu tinkamai nustatyti įvykio aplinkybes, kadangi tik teisingai jas nustačius asmeniui gali būti tinkamai pritaikytas konkretus ANK straipsnis, o būtent asmeniui gali būti taikytinas ne ANK 423 str. 3 d., o ANK 422 str. 5 d., kas turi įtakos administracinio poveikio priemonės taikymui. Byloje turi būti duomenys, kurie neabejotinai rodytų, kad asmuo ne tik vairavo apsvaigęs automobilį, bet ir dėl jo kaltės buvo apgadinta kita transporto priemonė. Tačiau šiuo atveju skundžiamame nutarime nutylima objektyvi bylos medžiaga, susijusi su tuo, kaip nukentėjusysis elgėsi eismo įvykio metu, ir nėra vertinama, ar būtent jo veiksmai nebuvo priežastis atsitikti eismo įvykiui.

Automobilio, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas (nukentėjusysis) neįsitikęs, kad galės pastatyti savo automobilį saugiai į parkavimo vietą šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darymas posūkį į kairę atsitrenkė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, kuris nebaigė manevro, t. y. nebaigė automobilio parkavimo. Tai grubus KET pažeidimas (101, 128 punktai), kadangi būtent nukentėjusysis suko į kairę, į parkavimo vietą, todėl privalėjo įsitikinti, kad jis tai galės padaryti saugiai. Tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų saugiai pasistatęs automobilį į parkavimo vietą, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nesilaikęs atstumo ir važiavęs atbuline eiga atgal ir atsitrenkęs į nukentėjusiojo transporto priemonę, galėtų būtų keliamas prielaida dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo. Pareiškėjo nuotraukoje iš eismo įvykio vietos matyti, kad transporto priemonė yra ne lygiagreti šaligatviui, bet skersa, t. y. sustojusi į kairę važiavimo kryptimi ir nebaigusi parkavimo manevro, kas rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nemeluoja.

Šioje byloje nukentėjusysis po įvykio kartu su pareiškėju ilgai diskutavo (apie 40 min.) ir pripažino būtent savo atsakomybę dėl eismo įvykio dėl to buvo galima pildyti eismo įvykio deklaraciją. Nutarime išdėstyta nukentėjusiojo pozicija yra abejotina jau vien todėl, kad vengiama aiškinti ir nurodyti, kodėl nukentėjusiojo automobilis yra skersas važiuojamoje kelio dalyje, todėl nukentėjusysis pasirinko tokią taktiką, jog būtent dėl nustatyto asmens neblaivumo neva ir įvyko eismo įvykis. Tačiau įvykio aplinkybės buvo kitos pagal B. B.: nukentėjusysis suprato savo aiškiai padaryto pažeidimo esmę, todėl neteikė jokių pretenzijų. Vis tik, nesulaukęs jokių aiškiai išreikštų nukentėjusiojo norų ar pozicijos dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, nesutikimo su atsakomybe ar policijos kvietimo ir esant aiškiam ignoravimui, administracinėn atsakomybėn asmuo išėjo ir negalvojo, kad dėl to turės kažkokių problemų. Tačiau atsitiko priešingai, nukentėjusysis suklaidino policijos pareigūnus, neatskleidė įvykio aplinkybių ir tokiu būdu administracinėn atsakomybėn asmeniui gresia ypatingai griežta bausmė. B. B. galėjo klysti ar būti suklaidintas, tačiau nieko nedarė neteisėto ar juolab tyčinio, aiškiai ignoruojant kitus asmenis ar jų interesus. Nukentėjusysis neišreiškė aiškaus prieštaravimo dėl savo veiksmų (nesutikimo dėl eismo įvykio aplinkybių ir atsakomybės), dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti kaltinamas tyčiniu pasišalinimu.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad B. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai, įstatymo ribose. Įvykio vietoje deklaracijos nebuvo pildytos, tokiu būdu eismo įvykio „forminimas“ nebuvo pasibaigęs ir B. B. negalėjo vartoti alkoholio iki kol nebus išsiaiškintos įvykio aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu B. B. nurodė, kad įvykio vakarą apie 23.00 val. su draugu O. Z. važiavo iš Nemenčinės į Vilnių, į klubą. Automobilį parkavosi aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tai darė važiuodamas „galu“ ties parkavimosi linija. Prieš tai pasižiūrėjo, ar nebuvo kitų automobilių, ir pamatęs laisvą vietą į ją ir prisiparkavo, tačiau į jo automobilį „įvažiavo“ kitas automobilis. Kitas automobilis priekiniu bamperiu atsitrenkė į jo automobilio galinį bamperį. Pastarasis taip pat parkavosi. Smūgis nebuvo stiprus. Kitame automobilyje buvo 3 asmenys – vienas asmuo sėdėjo priekyje, o kiti sėdėjo automobilio gale. Jis truputį pavažiavo į priekį. Išsilpęs iš automobilio pradėjo kalbėtis su automobilio vairuotoju, tačiau dėl to, kas kaltas, nesutarė. Jis sakė, kad kaltas nukentėjusysis, o nukentėjusysis, kad jis. Su nukentėjusiuoju įvykio aplinkybių aiškinimasis užtruko apie 40 min., tada jis pasakė, kad neturi pretenzijų nukentėjusiajam, nes buvo ne nuotaikoje ir dėl to, kad nepavyko susitarti. Neradus bendro sutarimo, jis pasakė, kad išeina, o nukentėjusysis neprieštaravo. Po valandos atvyko policija ir davė jam pūsti į alkotesterį. Pripažįsta, jog dėl to, jog buvo labai susinervinęs, klube vartojo alkoholį. Kai atvyko policijos pareigūnai, jo automobilis stovėjo priparkuotas kelio kelkraštyje, o kitas automobilis skersas. Dėl to, jog buvo susinervinęs, pasakė policijos pareigūnams, kad nevairavo automobilio. Draugas O. Z. eismo įvykio vietoje buvo apie pusvalandį, po to nuėjo į klubą. Teisę vairuoti turi 6 metus, 2022 m. sausio mėn. bus 7 metai.

Šalies argumentai

B. B. tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad parkavosi automobilio galu (duomenys neskelbtini). Apsižiūrėjęs į veidrodėlius, kitų automobilių nebuvo, todėl nusprendė parkuotis. Jam jau beveik priparkavus automobilį į jo automobilio galą įvažiavo kitas automobilis. Buvo blaivus, pradėjo kalbėtis su kitu automobilio vairuotoju. Abu pretenzijų vienas kitam neturėjo. Galvodamas, jog viskas gerai, jis nuėjo į klubą ir pradėjo vartoti alkoholį. Po 1-1,5 val. prisistatė policijos pareigūnai, kurie pasakė, jog jis pabėgo iš įvykio vietos. Iš eismo įvykio vietos nepasišalino, jis buvo klube. (b. l. 31).

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tąkart atvažiavo su draugais į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Su juo automobilyje buvo jo pusbrolis A. K.. Pamatė, kad Mercedes automobilis, kurį šis žmogus vairavo, nuvažiavo gal 150 m. po perėjos. Ir jie norėjo prisiparkuoti ir kai jie pradėjo parkuotis, pamatė, kad jis važiuoja atgal ir sustojo. Jis, A. K., jam vieną kartą susignalizavo, tas neišgirdo ar ką ir įvažiavo į jo, A. K., automobilio priekį. Tas atbulas važiavo ir galine savo automobilio dalimi įvažiavo į jo, A. K., automobilio priekinę dalį. Jam atrodo, kad taip, kad jis norėjo prisiparkuoti ir gal jo, A. K., automobilio nepamatė, bet jis nuo parkavimosi vietos nuvažiavo gal 150 m, jie iš vis galvojo, kad tas išvažiuoja. Jis, A. K., buvo sustojęs, kai tas pradėjo atgal važiuoti, davė jam signalą, kad sustotų, bet jis kaip pradėjo važiuoti, taip ir važiavo. Stipriai įvažiavo. Tuomet jis, A. K., išlipo iš mašinos, pasakė, kad tas yra kaltas, B. B. su tuo nesutiko, jis, A. K., pasakė, kad arba jie pildo deklaraciją, kad jis, B. B., kaltas arba kviečia policiją. B. B. sakė, kad jis nekaltas, bet nenorėjo kviesti policijos. Jiems reikėjo vis tiek iškviesti policiją, kad sužinoti kas kaltas, o kas ne. Jie policiją iškvietė ir ji atvažiavo. O B. B. tuomet išėjo į klubą. Sakė, kad policijos nelauks ir eis į klubą. Išėjo iš klubo kažkokia mergina ar draugė, sakė parašyti, kad ji buvo už vairo. Jis, A. K., su tuo nesutiko ir viskas, ir atvažiavo policija. Jis, A. K., B. B. pasakė, kad iškvietė policiją, kad atvažiuos už 10-15 min. B. B. sakė tegul jie važiuoja, jog jis eina į klubą, Ne, nepaaiškino, kodėl jis pasišalino. Taip, B. B. nesutiko, kad jis kaltas. Jis sakė, kad jis, A. K., neteisingai atsistojo su automobiliu, jis norėjo prisiparkuoti, jo, A. K., automobilio nepamatė. Kažkas tokio buvo. Jis, A. K. savo automobilyje važiavo dviese. A. K. jo pusbrolis, jis priekyje sėdėjo. Jam 20 metų. Taip, A. matė tą situaciją, jis su automobilyje buvo. Automobilis, kuris į jo, A. K., automobilį įvažiavo, išvažiavo iš parkingo gal 150 m. į priekį, kaip išvažiuodamas iš parkingo. Nuvažiavo 150-200 m., galvojo, kad išvažiuoja ir tada įjungė atbulinį ir pradėjo važiuoti atgal, greitis buvo gal 30 km/h kažkur, stipriai važiavo. Yra ten kameros, galima pažiūrėti. Taip, grįžinėjo galu atgal. Taip, atrodo, jis su šviesomis buvo. Taip, 150 m daug, buvo kažkur prie Rotušės, prie to didelio pastato. Kai įvykis atsitiko, jo, A. K., automobilis stovėjo gal kairiau įvažiuojant į parkingą, jis, A. K., visiškai sustojo, pas jį buvo stopas. Jis, A. K., pagalvojo, kad B. B. jo nemato. Išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis, kas kaltas. Ne, jam, A. K., nebuvo aktualu nepildyti deklaracijos, pasakė, jog pildys deklaraciją, tada nekvies policijos ir išvažiuos, jie laiko neturėjo laukti policijos, B. B. nesutiko, sakė, kad jis, A. K., kaltas ir viskas. Ten centras turi būti kažkokios filmavimo kameros. Šalia du klubai iš dešinės pusės yra „(duomenys neskelbtini)“. B. B. nuvažiavo tiesiai už perėjos, nuo įvykio, kur jo, A. K., automobilis buvo iki perėjos buvo gal 40-50 m., o jis buvo už perėjos. Rodoma nuotrauka 36 b.l. Rodomas rotušės pastatas. A. K. parodė, jog Čia Rotušės pastatas, čia perėja jis nuvažiavo iki Rotušės, čia jo automobilis ir jis nuvažiavo iki Rotušės.

Šalies argumentai

A. K. tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.00 vairavo automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savininkas yra jo tėvas A. K.. Tą kartą norėjo prisiparkuoti prie (duomenys neskelbtini). Buvo giedra, kelias asfaltuotas. Kai pradėjo parkuoti automobilį, pamatė, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti atbulas. Jis sustojo, o automobilio M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į jį atbulas. Iš automobilio M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vaikinas, jis buvo neblaivus. Automobilio M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kaltės nepripažino. Tada jis iškvietė policiją, o kito automobilio vairuotojas nuėjo į klubą. Po 20 min. atvažiavo policija, pradėjo ieškoti vairuotojo. (b. l. 29).

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tąkart buvo vakaras penktadienis ar šeštadienis, atvažiavo ji prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Su drauge lauke stovėjo, rūkė ir atvyko B. B. su savo automobiliu. Jis su automobiliu parkavosi po kaire puse, nebaigus manevro atvažiavo automobilis „M. B.“ ir kol B. B. važiavo galu, „M. B.“ automobilio vairuotojas bandė irgi įlysti ir atsitrenkė su bamperiu jam į galą, nebaigus jam manevro. Išlipę iš automobilių pradėjo jie tarpusavyje kalbėtis, apie ką jie kalbėjosi – negirdėjo, nes ji nuo jų stovėjo apie 50-60 metrų. Girdėjo, kaip „M. B.“ automobilio vairuotojas pradėjo sakyti, kad kaltas B. B., nes jis nepasižiūrėjo, kad jis važiavo, o B. B. sakė, - jog jis nebaigė manevro. Tarp jų kilo konfliktas. Ji, V. J., nuėjo į klubą, po pusvalandžio išėjus į lauką matė juos vis dar ten stovinčius. Priėjo prie jų ir sakė,- kas yra, klausė, ar kvietė policiją. Jie atsakė, kad susitarė. Tuomet B. B. nuėjo į klubą, o tas pilietis iškvietė policijos pareigūnus. Ir daugiau nieko nežino, kuo pasibaigė. Nuo įvykio buvo ji gal 30-40 metrų atstumu. Matomumas buvo geras, buvo vėlus vakaras. Įvykis buvo Vokiečių g., vieta apšviesta. Kai B. B. parkavosi, nebaigus jam manevro, įvažiavo tas automobilis. A. pasakė, kad jie susitarė, sakė policijos nekvies, jis sakė prie jų, kad priima žalą, paskui išsikvietė policiją, nes jo tėvas liepė kviesti. Klubas yra šalia Šiuolaikinio meno centro. B. B. parkavosi priešais perėją, atstumas nėra didelis, puikiai viskas matėsi. B. B. atvažiavo su juodu „M. B.“ automobiliu. Matė, kaip B. B. parkavosi, nes jis tuo metu parkavosi galu. B. B. automobilio šviesas buvo įsijungęs, nes ką tik atvažiavo. Matė, kaip B. B. važiavo galu, parkavosi ir išėjo taip, kad tas, kitas automobilis, bandė įlysti į tarpą ir atsitrenkė. Jam gal pasirodė, kad jis jau prisiparkavo. B. B. automobilis stovėjo šalia bortelio, kitas automobilis stovėjo skersai per pusę gatvės. Kiti automobiliai sunkiai, bet galėjo pravažiuoti.

Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad B. B. jo pažįstamas. Įvykio vakarą stovėjo jis prie naktinio klubo, pamatė, kad su savo automobiliu atvažiavo pažįstamas B. B.. Kol buvo eilė į naktinį klubą, žiūrėjo į jo automobilį, su kuo jis atvažiavo ir pan. Žiūrėjo, kad jis prisiparkavo priešais naktinį klubą, išlipo iš automobilio, pažiūrėjo, kad kreivai, užvažiavo ant linijos, įsėdo atgal į savo automobilį ir pavažiavo šiek tiek toliau į priekį, kad išlygintų jį, tuomet lėtai važiavo atbuliniu ir staigiai atsirado kitas „M. B.“ automobilis, kuris nebaigiant B. B. vairavimo manevro įvažiavo jam į galą. B. B. iš karto išlipo iš automobilio ir kaip tik atėjo jo, E. R., eilė užeiti į naktinį klubą, apsaugos darbuotojai jį pakvietė. Po 20-30 minučių išėjo į lauką parūkyti, pamatė, kad jie vis dar ten stovi. B. B. buvo išlipęs iš automobilio, kitas automobilio savininkas sėdėjo automobilyje. Jis, E. R., priėjo arčiau, pažiūrėjo, kad pas B. B. nuostolis didesnis nei pas kitą „M. B.“ vairuotoją. Pasikalbėjo su B. B. ir atgal grįžo į klubą. Eismas eina viena puse ir tas automobilis įvažiavo, nesiparkavo. Jam neteko su kitu asmeniu kalbėti.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) patruliu. Įvykis buvo, gal Vokiečių g. lyg ir 2, buvo eismo įvykis dėl kaltės nesutarė, jei gerai pamena. Atvykus į vietą, vienas iš dalyvių buvo galimai neblaivus, bet jiems atvykus, jo vietoje nebuvo. Jis buvo nuėjęs, pasak jo draugės ar mamos, į klubą - barą. Grįžęs ir pradėjus aiškintis situaciją, gavosi taip, kad tas, kuris nukentėjo, paaiškino, kad asmuo su Mercedes automobiliu lyg ir prisiparkavo toliau prie perėjos. Tą pastebėjęs nukentėjusysis pradėjo parkuotis irgi į kairę ir gavosi, kad vienas į priekį parkavosi, o kitas galu. Toliau kai pradėjo aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad žmogus nuėjęs į barą išgėrė, kaip jis minėjo, 12 „shotų“ – stikliukų, stipriųjų gėrimų. Ne iš karto norėjo pasikrinti blaivumą, kadangi po eismo įvykio draudžiama gerti. Žmogus labai greitai keitė parodymus, iš karto sakė, kad vairavo, po to sakė, kad nevairavo. Jis tik iš kažkurios pusės išlipo, o vairavo kitas žmogus. Gavo paaiškinimus iš liudytojų ir pagal tai buvo užfiksuotas įvykis. Atvyko į įvykio vietą su porininku T. P.. Porininkas nebedirba policijoje. Nežino, kur jis šiuo metu dirba. Su porininku buvo pasiskirstę darbais, bet kartu buvo. Įtariamasis, kaip pasakojo, kad pavažiavo truputį arčiau prie perėjos ir sustojo, tą pamatęs nukentėjusysis parkavosi į kairę pusę. Ten yra Vokiečių g., ten vienpusis eismas, mašinos parkuojamos iš kairės pusės. Tą pastebėjęs, kad įtariamasis yra arčiau prie perėjos, nukentėjusysis pradėjo parkuotis į kairę ir tuo pat metu pajudėjo mašina galu, atgal ir tada įvyko eismo įvykis. Kuris pirmas sustojo, kuris pirmas pradėjo judėti to jis, patrulis, neprisimena. Pats faktas, kad vienas galu važiavo, kitas į priekį. Buvo paimtas nukentėjusiojo paaiškinimas ir jis detaliau ten viską aprašė, kaip įvykis įvyko. Visa tai ką pasakojo buvo daugiau nukentėjusiojo paaiškinimas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis T. P. 2021 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. patruliavimo metu, kartu su vyr. patruliu R. M. apie 0.08 val. iš VPK CVS gavo informaciją, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie „M.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje susidūrė automobiliai „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaria, abu vietoje. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas A. K. (blaivus), kuris paaiškino, kad vairavo 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.00 val. savo automobilį „M. B.“, valst. nr (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini)., Vilniuje. Norėdamas prisiparkuoti ties Vokiečių g. pastatu Nr. 2, pamatė atbulom važiuojantį „MB“, (duomenys neskelbtini) tada A. K. sustojo, o „M. B.“, (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į pranešėjo automobilį. Iš „MB“, (duomenys neskelbtini) išlipęs asmuo pranešėjui pasirodė apsvaigęs. Taip pat automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė, kad yra nekaltas ir išėjo į šalimais esantį klubą. Atvykus jiems „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo prie automobilio nebuvo. Prie jų priėjo moteris, kuri pasakė, kad yra vairuotojo draugė. Paprašius pakviesti vairuotoją, ji iš klubo pakvietė asmenį, kurį A. K. atpažino kaip „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Nurodytas asmuo prisistatė B. B.. Paprašius paaiškinti B. B., kas nutiko, jisai paaiškino, kad nieko nežino, teigė automobilio nevairavęs ir šiuo metu yra išgėręs. Patikrinus B. B. blaivumą pirmas pūtimas – 1,30 prom., antru pūtimu – nustatytas 1,22 prom. neblaivumas. (b. l. 22)

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 28 d. 01.27 val. B. B. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,22 prom. etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato duomenimis, tinkamas naudoti iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant įstatymą.

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojusių asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). KET 9 punktas nurodo, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“. Taigi vairuotojas, keleivis ir pėsčiasis yra eismo dalyviai, turintys teises ir pareigas, įtvirtintas KET, kurias turi žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas).

KET 114 punkte nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

B. B. nei tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme kaltės nepripažino, t.y. to, jog jis vairuodamas atbulomis atsitrenkė į kitą automobilį, jis teigė, kad automobilį parkavosi aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, važiuodamas „galu“ ties parkavimosi linija. Prieš tai pasižiūrėjo, ar nebuvo kitų automobilių, ir pamatęs laisvą vietą į ją ir prisiparkavo, tačiau į jo automobilio galinį bamperį besiparkuodamas priekiniu bamperiu įvažiavo A. K. vairuojamas automobilis. Kitame automobilyje buvo 3 asmenys – vienas asmuo sėdėjo priekyje, o kiti sėdėjo automobilio gale. B. B. tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad parkavosi automobilio galu (duomenys neskelbtini). Apsižiūrėjęs į veidrodėlius, kitų automobilių nebuvo, todėl nusprendė parkuotis. Jam jau beveik priparkavus automobilį į jo automobilio galą įvažiavo kitas automobilis. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. K. parodymai priešingi B. B. parodymams. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad tąkart važiuodamas su pusbroliu A. K. vairuodamas pamatė, kad B. B. vairuojamas automobilis nuvažiavo gal 150 m. po perėjos. Ir jie norėjo prisiparkuoti ir kai jie pradėjo parkuotis, pamatė, kad B. B. važiuoja atgal ir jie sustojo. Jis, A. K., jam vieną kartą susignalizavo, tas neišgirdo ir važiuodamas atbulas galine savo automobilio dalimi įvažiavo į jo, A. K., automobilio priekį. A. K. tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad tą kartą kai pradėjo parkuoti automobilį, pamatė, kad automobilis „M. B.“, pradėjo važiuoti atbulas. Jis sustojo, o automobilio M. B.“, vairuotojas įvažiavo į jį atbulas.

Taigi, nukentėjusysis A. K. teigia priešingai, kad jis besiparkuodamas su automobiliu sustojo ir į jį įvažiavo A. B. atbulas.

Liudytojas R. M. parodė, jog tąkart jam su porininku patruliu atvykus į vietą, vienas iš dalyvių buvo galimai neblaivus, bet jiems atvykus, jo vietoje nebuvo. Jis buvo nuėjęs į klubą - barą. Grįžęs ir pradėjus aiškintis situaciją, nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad B. B. su automobiliu lyg ir prisiparkavo toliau prie perėjos. Tą pastebėjęs nukentėjusysis pradėjo parkuotis irgi į kairę ir gavosi, kad vienas į priekį parkavosi, o kitas galu. B. B. pasakojo, kad pavažiavo truputį arčiau prie perėjos ir sustojo, tą pamatęs nukentėjusysis A. K. parkavosi į kairę pusę. Ten yra Vokiečių g., ten vienpusis eismas, mašinos parkuojamos iš kairės pusės. Tą pastebėjęs, kad B. B. yra arčiau prie perėjos, nukentėjusysis A. K. pradėjo parkuotis į kairę ir tuo pat metu pajudėjo mašina galu, atgal ir tada įvyko eismo įvykis. Kuris pirmas sustojo, kuris pirmas pradėjo judėti to jis, patrulis, neprisimena. Pats faktas, kad vienas galu važiavo, kitas į priekį. Taigi, šio liudytojo parodymai remiasi įvykio dalyvių pasakojimais, pats jis konkrečiai paties įvykio nematė, o atvyko jau po automobilių susidūrimo. .

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino, kad vairavo savo automobilį ir norėdamas prisiparkuoti ties Vokiečių g. pastatu pamatė atbulom važiuojantį B. B. automobilį, tada jis, A. K. sustojo, o B. B. automobiliu įvažiavo į A. K. automobilį.

Liudytoja V. J. parodė, kad tąkart su drauge lauke stovėjo, rūkė ir atvyko B. B. su savo automobiliu. Jis su automobiliu parkavosi po kaire puse, nebaigus manevro atvažiavo automobilis „M. B.“ ir kol B. B. važiavo galu, „M. B.“ automobilio vairuotojas bandė irgi įlysti ir atsitrenkė su bamperiu jam į galą, nebaigus jam manevro. Taigi, liudytoja teigė, jog įvažiavo A. K., o ne B. B..

Tą teigė ir liudytojas B. B. pažįstamas E. R.. Liudytojas E. R. parodė, kad stovėjo jis prie naktinio klubo, pamatė, kad su savo automobiliu atvažiavo pažįstamas B. B.. Žiūrėjo, kad B. B. prisiparkavo priešais naktinį klubą, išlipo iš automobilio, pažiūrėjo, kad kreivai, užvažiavo ant linijos, įsėdo atgal į savo automobilį ir pavažiavo šiek tiek toliau į priekį, kad išlygintų jį, tuomet lėtai važiavo atbuliniu ir staigiai atsirado kitas „M. B.“ automobilis, kuris nebaigiant B. B. vairavimo manevro įvažiavo jam į galą. Eismo įvykio schemoje nubraižyta automobilių padėtis po įvykio (b.l. 25, 26). Nurydyta, jog apgadinta B. B. automobilio užpakalinis bamperis, A. K. automobilio – priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės.

Taigi, iš esmės įvykyje dalyvavusių asmenų ir liudytojų, mačiusių įvykį, parodymai priešingi. Be to, teisme nebuvo galimybės apklausti keleivių pozicijose buvusių liudytojų, t.y. O. Z., kuris, kaip teigė B. B., važiavo kartu su juo ir A. K., kuris kaip teigė A. K., važiavo kartu su juo, kadangi teismas nedisponuoja jokiais kitais šių liudytojų asmens duomenimis išskyrus jų nurodytais vardais ir pavardėmis. Patikrinti, kas tai per asmenys šiuo metu galimybės nėra. Tyrimo metu patruliai keleivių duomenų neužfiksavo, nors buvo matyti, kad yra nesutarimų dėl nutikusios įvykio. Pats įvykis nutiko 2021 m. rugpjūčio 28 d.

Atsižvelgiant į tai, kad yra esminių prieštaravimų tarp B. B. bei A. K. ir V. J., E. R. parodymų ir jų neįmanoma šiuo metu pašalinti, t.y. neįmanoma nustatyti, kuri transporto priemonė buvo sustojusi, o kuri įvažiavo į kitą automobilį, iškviesti papildomų keleivių A. K. ir O. Z., važiavusių įvykio metu minėtais automobiliais, neturint jokių jų asmens duomenų (įvykio metu liudytojai patrulių liko neužfiksuoti), šios aplinkybės aiškintinos B. B. naudai. Iš pateiktų byloje fotonuotraukų ir eismo schemos matyti, jog autoįvykis nebuvo labai stiprus, padaryti apgadinimai nėra labai žymūs, be to nuo įvykio prabėgo beveik pusę metų, dėl to nėra tikslinga atlikti tehcninės automobilių ekspertizės. Taigi, manytina, jog visos aplinkybės išnaudotos ir šiuo metu neįmanoma pašaltinti esančių prieštaravimų ir nustatyti, kuris asmuo kaltas dėl įvykusios automobilių susidūrimo.

Tačiau KET 221 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

B. B. po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos palikdamas automobilį ir vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki kol buvo patikrintas blaivumas ir išsiaiškintos visos aplinkybės. Nustatyta 1,22 prom etilo alkoholio koncentracija B. B. iškvėptame ore, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus.

Šių aplinkybių neneigė pats B. B., jas patvirtino ir nukentėjusysis A. K., kuris nurodė, kad po įvykio tarp jo ir B. B. kilo nesutarimų dėl kaltės be to jis, A. K. pasakė B. B., kad pildytų jie deklaraciją, o tas nesutiko. Tada pasakė, kad kvies policiją ir B. B. visa tai žinodamas pasišalino iš įvykio vietos. Tą patvirtino ir apklaustas liudytojas R. M., kuris parodė, jog jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 būrio vyriausiuoju patruliu. Atvykus į vietą, vienas iš dalyvių buvo galimai neblaivus, bet jiems atvykus, jo vietoje nebuvo. Jis buvo nuėjęs, pasak jo draugės ar mamos, į klubą - barą. Toliau kai pradėjo aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad žmogus nuėjęs į barą išgėrė, kaip jis minėjo, 12 „shotų“ – stikliukų, stipriųjų gėrimų. Ne iš karto norėjo pasikrinti blaivumą, kadangi po eismo įvykio draudžiama gerti. Tą patvirtino ir liudytoja V. J.. Ji parodė, kad išlipę iš automobilių B. B. ir A. K. pradėjo tarpusavyje kalbėtis, apie ką jie kalbėjosi – negirdėjo, nes ji nuo jų stovėjo apie 50-60 metrų. Girdėjo, kaip „M. B.“ automobilio vairuotojas pradėjo sakyti, kad kaltas B. B., nes jis nepasižiūrėjo, kad jis važiavo, o B. B. sakė, - jog jis nebaigė manevro. Tarp jų kilo konfliktas. B. B. nuėjo į klubą, o tas pilietis iškvietė policijos pareigūnus. Iš alkotesterio rezultato matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. 01.27 val. B. B. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,22 prom. etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato duomenimis, tinkamas naudoti iki 2021 m. spalio 20 d.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Taigi, šiuo atveju įrodymai sutampa, visi byloje esantys įrodymai sudaro nuoseklią grandinę ir neabejortinai įrodyta, kad B. B. po įvykio buvo neblaivus ir tai, jog dėl paties įvykio buvo nesutarimas tarp abiejų vairuotojų, t.y. B. B. ir A. K., dėl to, kuris iš vairuotojų kaltas dėl nutikusio įvykio, todėl B. B. privalėjo būti įvykio vietoje ir sulaukti policijos, o ne pasišalinti į barą ir vartoti alkoholį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, B. B. administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei 423 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuotini pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

B. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu. Pažeidimas tyčinis, baigtas.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti B. B. asmenybę. B. B. jauno amžiaus, vairavimo stažas nėra didelis, yra baustas už KET pažeidimą 2017 metais, nėa byloje duomenų, jog būtų teistas. Asmuo yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors aplinkybę, kad vartojo alkoholį po įvykio pripažino, bet nebuvo išreikšto gailėjimosi.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta B. B. paskyrus ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (950 EUR) atitinka nuobaudos vidurkį. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. B. B. nustatytas neblaivumas nėra minimalus, įvykis nutiko Vilniaus mieste, asmuo vartojo alkoholį po įvykio. Asmuo jauno amžiaus, nėra praityje padaręs šiukščių KET pažeidimų. Atsižvelgiant į tai nustatytinas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir B. B. advokato L. L. skundą tenkinti.

Perkvailifikuoti B. B. padarytus administracinius teisės nusižengimus iš Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalies bei 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir B. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubausti 950 EUR bauda ir teisės vairuoti atėmimu 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė