- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 2-1825/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas nurodyto pareiškėjo skundas dėl suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos biodyzelino centras“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-3962-653/2013),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo iškelta suinteresuoto asmens UAB „Baltijos biodyzelino centras“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“, o to paties teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi suinteresuotas asmuo buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto; be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ kreditorių finansiniai reikalavimai (iš viso 25 138 846,6 Lt), tarp jų kreditoriaus J. P. 1 541 338,9 Lt (273 289,67 + 1 268 049,36) finansinis reikalavimas.
2013 m. kovo 14 d. BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ kreditorių susirinkime antru darbotvarkės klausimu „Įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas“ priimtas nutarimas patvirtini suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse tvarką pagal įmonės bankroto administratoriaus pateiktą projektą, kuriame numatyta, kad BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su nebaigtu statyti gamybiniu pastatu, kitais statiniais bei dujotiekio linija, esantys Širvintų rajone, Vileikiškių kaime (įkeistas UAB „Medicinos bankas“; toliau – Turtas, ginčo turtas), parduodamas „dviejų ciklų varžytynėse“: „pirmojo ciklo varžytynėse“ pradinė Turto pardavimo kaina nustatyta: pirmosiose varžytynėse 2 650 000 Lt („plius PVM“), antrosiose varžytynėse - 2 000 000 Lt („plius PVM“); „antrojo ciklo varžytynėse“ pradinė Turto pardavimo kaina nustatyta: pirmosiose varžytynėse 1 500 000 Lt („plius PVM“), o antrosiose varžytynėse - 1 260 000 Lt („plius PVM“) (toliau – ginčo nutarimas); prie nurodyto projekto pridėta eksperto galutinės išvados dėl ginčo turto vertės nustatymo kopija (kurios duomenimis, Turto vertė 2012 m. lapkričio 13 d. buvo 2 650 000 Lt; 28-29, 43-44 l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. (suinteresuoto asmens kreditorius) skundu prašė panaikinti ginčo nutarimą (1-2 b. l.). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše“ (toliau – Aprašas) nenustatyta bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo iš varžytynių dviem ciklais tvarka; be to, ginčo nutarimu buvo sudaryta galimybė parduoti Turtą už mažiausią kainą (1 260 000 Lt), taip siekiant patenkinti vieno suinteresuoto asmens kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“ interesus. Pasak pareiškėjo, ginčo nutarimu nutarta parduoti visą nebaigtą statyti gamyklą kartu su žemės sklypu, visais statiniais, dujotiekio linija, nuotekų bei kitais inžineriniais tinklais, metalo konstrukcijomis, kitais priklausiniais, nepriklausomai nuo to, ar jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau ekspertas išvadoje, kuria remiantis buvo nustatyta pradinė Turto kaina, nustatė turto, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kainą, todėl už tą pačią kainą nebuvo pagrindo parduoti ir kitą turtą, kuris nebuvo įregistruotas registre, ir kurio vertė nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei paskirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (15-20 b. l.). Nurodė, jog ginčo nutarimas nepažeidė nei kreditorių, nei bankrutuojančios įmonės interesų, neprieštaravo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei viešajam interesui. Suinteresuoto asmens nuomone, Apraše nenumatytas draudimas turto pardavimą vykdyti dviem ciklais ir tokia tvarka leisti operatyviai vykdyti bankroto procedūras bei sutaupyti administravimo išlaidų. Nurodė, kad turto kaina buvo nustatyta, remiantis pareiškėjo reikalavimu paskirtos ekspertizės išvada kitoje byloje; be to, net ir pavykus turtą parduoti už ekspertizės akte nurodytą kainą, gautų lėšų nepakaktų visiškai atsiskaityti su suinteresuoto asmens kreditoriumi UAB „Medicinos bankas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas V. Keliuotis 2013 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, paskirtą 2013 m. gegužės 8 d., 9.00 val., dėl advokato užimtumo kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje 2013 m. gegužės 8 d., 9.00 val., Širvintų rajono apylinkės teisme (22 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą (51-53 b. l.).
Teismas netenkino pareiškėjo atstovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, konstatavęs, jog paminėtame prašyme nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, bei pažymėjęs, kad teismo posėdis kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Širvintų rajono apylinkės teisme, buvo paskirtas vėliau nei šios bylos teismo posėdis (CPK 246 str.).
Teismas nurodė, kad Turto vertinimo tvarką nustatė ir pradinę šio turto pardavimo kainą patvirtino kreditorių susirinkimas, todėl kreditorių susirinkimas sprendė jo kompetencijai priskirtą klausimą (Aprašo 7 p.). Pažymėjo, jog deklaratyvus ir nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka sudarė galimybę parduoti Turtą už mažiausią kainą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyta pradinė turto vertė per maža, jog suinteresuotam asmeniui priklausantis turtas galėtų būti parduotas už didesnę kainą.
Teismo teigimu, teismo ekspertas, vertindamas Turto vertę, atsižvelgė ir į neįregistruotus nekilnojamojo turto registre objektus, esančius ginčo žemės sklype, atlikdamas ekspertizę vadovavosi VĮ „Registro centras“ duomenimis apie inventorizuotus ir įregistruotus arba formuojamus nekilnojamojo turto objektus, todėl atmeta pareiškėjo argumentą dėl netinkamai nustatytos Turto pardavimo kainos, į ją neįskaičiavus neįregistruotų objektų vertės.
Teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą paskirti baudą pareiškėjui, nenustatęs kad pareiškėjas, realizuodamas teisę kreiptis į teismą, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (56-59 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Apygardos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir išnagrinėjo bylą, pareiškėjui nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei užtikrindamas CPK 42 straipsnyje nustatytų pareiškėjo procesinių teisių apsaugą, pradėjęs bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nustatęs, kad nepakanka pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų objektyviam teismo sprendimo priėmimui, taip pat atsižvelgęs į tai, jog bylos nagrinėjime nedalyvauja ne tik pareiškėjo atstovas, bet ir pareiškėjas, turėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti pareiškėjui galimybę pateikti išsamius argumentus dėl skundo dalyko bei teisinio pagrindo (CPK 162² str. 1 d.).CPK ir Apraše nenustatytas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimas iš varžytynių dviem ciklais; be to, ginčo nutarimu buvo sudaryta galimybė parduoti Turtą tik ketvirtose varžytynėse už iš anksto nustatytą mažiausią šio turto kainą (1 260 000 Lt), o tai pažeidžia CPK bei Aprašo nuostatas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei verslo logikai.Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo teismui nepateikė teismo eksperto išvados dėl Turto vertės, ji taip pat nebuvo prijungta prie nagrinėjamos bylos, todėl teismas negalėjo vadovautis paminėta teismo eksperto išvada. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė prašyti teismo paskirti Turto vertinimo ekspertizę, prijungti prie nagrinėjamos bylos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5220-653/2012 atliktos Turto vertinimo ekspertizės aktą ar apklausti teismo posėdyje ekspertą. Teismo ekspertas nustatė tik įregistruotų nekilnojamojo turto objektų vertę, dėl ko ginčo nutarimu buvo nepagrįstai nuspręsta parduoti ir neįregistruotą turtą už teismo eksperto nustatytą įvertinto turto kainą. Suinteresuoto asmens bankroto administratoriui inicijavus kreditorių susirinkimą dėl neįregistruoto įmonės turto sąrašo sudarymo ir to turto vertės nustatymo, būtų galima nustatyti ir įvertinti neįregistruotą įmonės turtą ir jį parduoti atskirai už papildomą kainą arba kartu su įregistruotu ir įvertintu turtu, nustatant didesnę viso turto vertę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį bei paskirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (62-65 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, pateiktą prieš pat teismo posėdį (nors pareiškėjo atstovas iš anksto žinojo apie paskirtą teismo posėdį), pagrįstai jį atmetė (CPK 246 str. 1 d.). Be to, teismas, atidėdamas teismo posėdį, būtų pažeidęs civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus.Nei CPK, nei Aprašas nedraudžia kreditoriams nustatyti turto pardavimo iš varžytynių tvarkos, vykdomos dviem ciklais. Priešingai, ginčijama Turto pardavimo tvarka, nustatyta suinteresuoto asmens kreditorių susirinkimo, leidžia operatyviau vykdyti bankroto procedūrą bei sutaupyti administravimo išlaidų. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl nustatytos per mažos ginčo turto vertės – deklaratyvūs, pagrįsti subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne įrodymais. Atskirasis skundas, kuriuo pareiškėjas mėginama vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, pažeidžiant bankroto proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principus, yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pareiškėjui paskirtina 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ; CPK 1 str. 1 d.). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo J. P. atstovui advokatui V. Keliuočiui teismo šaukimas į 2013 m. gegužės 8 d., 9.00 val. teismo posėdį, paskirtą nagrinėjamoje byloje, buvo įteiktas 2013 m. balandžio 11 d. (13 b. l.), o 2013 m. balandžio 22 d. nurodytas atstovas pateikė teismui prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitoje civilinėje byloje, kurioje Širvintų rajono apylinkės teisme 2013 m. gegužės 8 d., 9.00 val. taip pat buvo paskirtas teismo posėdis (22 b. l.).
Minėta, jog pagal įstatymą atstovo užimtumas kitoje byloje paprastai nėra pripažįstamas svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo pareiškėjo atstovo užimtumo kitoje teisminėje byloje nepripažinti svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, o pareiškėjas nenurodė kitų (svarbių) priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tokių priežasčių jis nenurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; juolab kad pagal Liteko duomenis apygardos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje teismo posėdis buvo paskirtas anksčiau nei Širvintų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje (CPK 178, 185, 302, 314, 338 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo atstovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo (CPK 162² str. 1 d., 246 str.).
Neturi pagrindo ir apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teismas, atmetęs pareiškėjo atstovo prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, pažeidė pareiškėjo teises bei rungimosi principą (CPK 12 str., 42 str.).
Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.), o aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento (tarp jo skundo) dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, turi būti pateikti kartu su pareiškėjo procesiniu dokumentu (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Be to, CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismui gali būti pridėti nauji įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, teismui išnagrinėjus civilinę bylą, nedalyvaujant pareiškėjui bei jo atstovui, pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu turėjo teisę pateikti naujų įrodymų, kurie, jo nuomone, pagrindžia pareiškėjo nurodytus argumentus, tačiau jis nepasinaudojo tokia teise, nepateikdamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 185, 314, 338 str.).
Be to, nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo turto pardavimo tvarka ir kaina.
Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalyje bei Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto (pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 60) Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Nei minėtas Aprašas, nei ĮBĮ neįtvirtina bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės privalomos turto pardavimo kainos nustatymo tvarkos ar kriterijų, tačiau pagal teismų praktiką, įvertinant, ar bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo kaina atitinka protingumo kriterijus, reikia vadovautis kitų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti (ĮBĮ 1 str. 3 d., 23 str. 5 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011).
Bylos duomenimis, ginčo nutarimu suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ kreditoriai nustatė Turto pardavimo kainą ir tvarką: „pirmojo ciklo varžytynėse“ nustatyta pradinė Turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse 2 650 000 Lt („plius PVM“) ir 2 000 000 Lt („plius PVM“) – antrosiose varžytynėse, o „antrojo ciklo varžytynėse“ nustatyta pradinė Turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse 1 500 000 Lt („plius PVM“) bei 1 260 000 Lt („plius PVM“) – antrosiose varžytynėse (28-29, 43 b. l.). Be to, iš bylos duomenų (tarp jų 2013 m. kovo 14 d. BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, įmonės bankroto administratoriaus projekto „BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarka“ kopijų ir 2013 m. sausio 28 d. teismo ekspertizės akto Nr. DGE121113) matyti, kad ginčo turto pradinė kaina „pirmojo ciklo varžytynėse“ buvo nustatyta tokia pati (2 650 000 Lt; „plius PVM“), kaip 2013 m. sausio 28 d. teismo ekspertizės (atliktos kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-946-653/2013, išnagrinėtoje pagal to paties pareiškėjo skundą dėl suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ kreditorių susirinkimo 2012 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo nustatyta ginčo turto pardavimo kaina, panaikinimo) akte Nr. DGE121113 nustatyta šio turto rinkos vertė (28-29, 43-44 l.; bylos priede Teismo ekspertizės akto 5-18, 26-43 l.). Pažymėtina, kad teismo ekspertizės (atliktos kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-946-653/2013, išnagrinėtoje pagal to paties pareiškėjo skundą dėl suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos biodyzelino centras“ kreditorių susirinkimo 2012 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo nustatyta ginčo turto pardavimo kaina, panaikinimo) aktas Nr. DGE12113 (iš viso 134 lapų) yra pridėtas prie nagrinėjamos bylos; jame teigiama, kad teismo ekspertas, atlikdamas ginčo turto įvertinimą, atsižvelgė į tai, jog dalis šio turto (tarp jo žemės sklype esantys vandentiekio bei kanalizacijos linijos bei gręžtinis šulinys) nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ir, nustatydamas galutinę Turto rinkos vertę, įskaičiavo ir neįregistruoto turto vertę (Teismo ekspertizės akto 5-18, 26-43 l.).
Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o pagal teismų praktiką ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).
Taigi apeliantas be pagrindo teigia, kad ginčo nutarimu buvo nustatyta per maža Turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, kad į šią kainą nebuvo įskaičiuota neįregistruoto turto vertė, o apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo nutarimu nustatant Turto kainą, buvo atsižvelgta ne tik į VĮ „Registrų centras“ duomenis apie suinteresuoto asmens inventorizuotus ir įregistruotus nekilnojamojo turto objektus, bet ir į neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektus. Beje, byloje nėra įrodymų, jog nustatyta Turto kaina yra neprotingai maža, ar yra galimų pirkėjų, kurie šį turtą įsigytų už didesnę nei kreditorių nustatytą kainą (CPK 185 str.). Juolab kad pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį, jau antrųjų varžytynių metu gali būti nustatyta pradinė parduodamo turto kaina, sudaranti 60 proc. šio turto kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl, jo teigimu, per mažos Turto pardavimo kainos ar per didelio varžytynių skaičiaus, o apeliantas atskirajame skunde nepaneigė šių teismo išvadų ir argumentų (CPK 314, 338 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Be to, atmestinas suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui (už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis). Byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o naudojimasis įstatyme numatytomis galimybėmis – byloje dalyvaujančio asmens teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d., 334 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį.