Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikus“ atstovei advokatei Jolitai Urbienei, nedalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. priimtu preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti ieškovei BUAB „Jonviga“ iš atsakovės UAB „Veikus“ 5583,91 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5583,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas sprendė priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Veikus“ 63 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Prieštaraudama teismo priimtam preliminariam sprendimui atsakovė akcentavo, kad ieškovė neatskleidė teismui, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2022-09-28 Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta c. b. Nr. e2-15432-1088/2022, priimtas sprendimas už akių, išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas priverstinai vykdyti. Atsakovė taip pat akcentavo, kad šalis siejo ne tik ieškinyje nurodyta sutartis, bet ir kitos sutartys, t.y. 2022-06-16 dieną ieškovė buvo skolinga atsakovei 2830,38 Eur (įskaitant šioje byloje nurodytą PVM sąskaitą faktūrą). Priimtą sprendimą už akių, kuriuo papildomai buvo priteista iš ieškovo ne tik aukščiau nurodyta 2830,38 Eur permoka, bet ir 1659,50 Eur nuostoliai, bylinėjimosi išlaidos, ieškovė įpareigota pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančius dokumentus. Išduotus vykdomuosius raštus ir 2023-04-13 Kauno apylinkės teismo nutartį c. b. Nr. 2VP-2042-1088/2023, kuriais buvo nuspręsta skirti baudą už aukščiau nurodyto Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymą.

Atsakovė darė išvadą, kad tokiu būdu, ieškovė pareiškė ieškinį, kuris yra tapatus jau išnagrinėtai bylai, ieškinys negalėjo būti priimtas, o byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Priimtas preliminarus sprendimas panaikintinas, o ieškovės ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė tokias bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. V4-10/01-1, pagal kurią ieškovė turėjo statybos objekte (duomenys neskelbtini) atlikti fasado uždengimo plėvele ir fasado šiltinimo darbus. Atliktinų darbų sąmata - 34 852,00 Eur, iš kurių šiltinimo darbai – 30 000 Eur, uždengimo darbai – 4 852,00 Eur.

Atliktų darbų aktas 4V VEIK 2022/1, sudarytas 2022 m. vasario 28 d. (1 failas, 11,12 puslapiai), patvirtina apie darbų užbaigimą ir jų perdavimą. Nors aktas nėra pasirašytas, bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė ir pripažino, kad pagal minėtą aktą darbai užbaigti ir perduoti, o užsakovo priimti.

Baigus darbus 2022 m. vasario 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija JV Nr. 114 pirkėjui UAB „Veikus“. Sąskaitoje nurodoma mokėtina suma – visa sutarties suma 34 852,00 Eur. Ieškovė reikšdama ieškinį iš visos minėtos sumos prašė priteisti jos dalį - 5583,91 Eur. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. priimtu preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir šią sumą priteisė.

Teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės priimta nutartimi vertino, kad nėra aišku kaip ir kodėl ieškovė iš bendros sutarties sumos 34 852,00 Eur išskirianti tik dalį sumos 5583,91 Eur. Atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti duomenis: kaip atsakovė suderino 2025 m. sausio 31 d. šalių tarpusavio skolos suderinimo aktą; detalius skaičiavimus kaip esant išrašytai 34 852,00 Eur sumos sąskaitai faktūrai skola ieškinyje transformuojasi iki 5 583,91 Eur; pateikti duomenis apie konkrečių sumų, įeinančių į bendros sutarties kainos mokėjimus ar įskaitymus, detalizacijas ar buhalterines pažymas. Ieškovė jokių teismo nurodytų duomenų nepateikė, o ieškovės atstovė atnaujinus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

Taigi šiuo nagrinėjamu atveju teismas priimdamas galutinį sprendimą turi įvertinti, ar buvo ir kaip buvo apmokėta minėta PVM sąskaita faktūra ir, ar yra pagrindas konstatuoti, jog jos dalis buvo neapmokėta ir šią dalį priteisti, kaip to prašė ieškovė.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovės atstovė pateikė duomenis apie ieškovės vadovo J. K. prašymą dėl skolos padengimo už ieškovę kitam asmeniui – UAB „Stamira“. Ieškovės direktoriaus pasirašytu prašymu, kuris yra adresuotas UAB „Veikus“ 2021 m. gruodžio 8 d., prašoma UAB „Jonviga“ vardu pervesti 34851,20 Eur UAB „Stamira“. Prašyme pažymima, kad toks mokėjimas bus užskaitytas kaip atsakovės atliktas mokėjimas UAB „Jonviga“ (2 failas, puslapis 28). Pagal šį prašymą yra suformuota išankstinio mokėjimo PVM sąskaita faktūra Serija JV Nr. 2021/12/08, sąskaitos data – 2021 m. gruodžio 8 d. Pačioje išankstinėje sąskaitoje nurodoma, kad tai avansinis mokėjimas pagal 2021 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. V4/10/01-1. Teismas pažymi, kad išankstinio apmokėjimo praktika versle nėra reta. Paprastai prieš darbų pradžią yra prašoma apmokėti 20 ar 30 procentų bendros sutartų darbų kainos. Darbus pabaigus ir juos pridavus, o užsakovui darbus priėmus, avansinis mokėjimas yra įskaitomas į bendrą atliktų darbų kainą. Nors visiškas kainos išankstinis sumokėjimas nėra dažna praktika, ji tokia egzistuoja ir yra ir teisėta, ir galima.

Teismas taip pat teisėtu veiksmu laiko sutartiniuose santykiuose ir apmokėjimą kitam asmeniui UAB „Stamira“. UAB „Jonviga“ turėdama teisę gauti lėšas iš UAB „Veikus“ ir tuo pačiu turėdama piniginę prievolę UAB „Stamira“ galėjo veikti dviem būdais – gauti pinigus iš atsakovės ir po to jau iš savo sąskaitos juos pervesti UAB „Stamira“ arba nurodyti, kad atsakovė pervestų lėšas UAB „Stamira“ nurodant, kad mokėjimas atliekamas už ieškovę.

Kaip teismas jau yra pažymėjęs, tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurios Nr. V4-10/01-1, pačioje sutartyje nurodoma, kad jos sudarymo data 2021 m. spalio 1 d. (1 failas, lapas 8). Visgi sutartis buvo pasirašyta kitu laiku. Elektroninių parašų duomenys patvirtina, kad sutartį atsakovės vadovas pasirašė 2021 m. gruodžio 5 d., o ieškovės vadovas – 2021 m. gruodžio 8 d. (failas 2, puslapis 31). Tą pačią dieną buvo išrašyta ir išankstinio mokėjimo sąskaita. Nors minėtoje sąskaitoje apmokėjimo pagrindas nurodomas – Avansinis mokėjimas pagal 2021 m. gruodžio 1 d. sutartį, ne pagal 2021 m. spalio 1 d., teismui labiau tikėtina, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris atsirado iš to, jog pačioje sutartyje nurodoma, jog ji sudaryta spalio 1 d., o realiai ji buvo pasirašyta gruodžio mėn.

Iš Luminor banko 2021 m. gruodžio 10 d. lėšų pervedimo nurodymo teismas nustatė, kad 34851,20 Eur atsakovė pervedė UAB „Stamira“, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokėjimas atliekamas už UAB „Jonviga“ pagal 2021 m. gruodžio 6 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą (failas 2, puslapis 33).

Byloje taip pat yra pateikti duomenys apie ieškovės piniginę prievolę UAB „Stamira“ (failas 2, puslapis 29).

Teismas pažymi, kad UAB „Stamira“ buvo pervesta 34 851,20 Eur, o ieškovės išrašyta išankstinė sąskaita sumai – 34 852,00 Eur, taigi skirtumas tarp šių sumų yra 80 ct (arba 0,8 Eur). Teismo vertinimu, toks skirtumas yra ypatingai nereikšmingas, todėl teismas šios bylos kontekste laikosi pozicijos, kad šios sumos iš esmės yra tapačios ir teismas daro išvadą, kad UAB „Stamira“ buvo pervesta tokia pati suma, kurią ieškovė turėjo teisę gauti iš atsakovės.

Pabaigus darbus 2022 m. vasario 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija JV Nr. 114, kuri, teismo vertinimu, jau jos išrašymo metu buvo apmokėta. Pačioje sąskaitoje nurodant kad taikomas PVM įstatymo 96 straipsnis – atvirkštinio PVM mokėjimo mechanizmas, todėl galutinė mokėtina suma 34 852,00 Eur (be PVM).

Teismas vertindamas prieš tai aptartus įrodymus, vertindamas aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog teismui labiau tikėtina, kad ieškovei 2022 m. vasario 28 d. išrašant minėtą PVM sąskaitą faktūrą ji buvo apmokėta arba turėjo būti laikoma apmokėta tuo pagrindu, kad atsakovė ieškovės nurodymu tokią sumą už ieškovę buvo sumokėjusi kitam asmeniui - UAB „Stamira“.

Esant visiškai apmokėtai sąskaitai ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškinį 5583,91 Eur sumai ar bet kokiai kitai sumai, o Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti priimtojo preliminaraus sprendimo, todėl galutiniu sprendimu priimtas preliminarus sprendimas naikintinas, o ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė kaip bankrutuojanti bendrovė yra atleista nuo kai kurių bylinėjimosi išlaidų, tačiau ji nėra atleista nuo atstovavimo išlaidų priteisimo, jei paskirtojo bankroto (nemokumo) administratoriaus pareikštas ieškinys būtų atmestas.

Atsakovės atstovė advokatė Jolita Urbienė pateikė duomenis, kad bendrovė patyrė 2943,43 Eur atstovavimo išlaidų (failas 2, puslapis 84), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei. Teismas pažymi, kad bankrutuojančios bendrovės vardu ir interesais veikia paskirtasis nemokumo administratorius, kuris turi diskreciją spręsti ar konkrečiu atveju reikšti ieškinį ir pradėti civilinį procesą. Tokiu atveju, kai administratorius sprendžia reikšti ieškinį, jis turi prisiimti ir ieškinio netenkinimo riziką bei galimų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką. Todėl minėtą sumą teismas priteisia iš ieškovės atsakovės naudai iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Teismas pažymi, kad ieškovė pagal savo statusą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl šis mokestis net ir ieškinio atmetimo atveju iš ieškovės nėra priteistinas.

Dėl baudos ieškovei skyrimo.

CPK 95 straipsnis nurodo, kad kai dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs minėtus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovė yra pareiškusi prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė žinodama apie skolos apmokėjimą pareiškė nesąžiningą ieškinį ir taip piktnaudžiavo procesu.

Teismas atsakovės pateiktus argumentus, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, nepripažįsta pakankamais, kad ieškovei būtų taikomos procesinės sankcijos, numatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškinys buvo atmestas, savaime nereiškia, kad buvo pareikštas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas ieškinys arba, kad ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Teismas pažymi, kad ieškinio pareiškimo aplinkybes lėmė ir pačios ieškovės teisinis statusas – ji yra bankrutuojanti bendrovė, todėl galimos ir tokios aplinkybės, jog bendrovės bankroto (nemokumo) administratorius galėjo neturėti visų bendrovės finansinių dokumentų. Administratorius turi tokius dokumentus, kurie jam faktiškai buvo perduoti arba juos susirinko iš prieinamų duomenų registrų -VĮ Registrų centras, Sodros, VMI iMAS (išmanioji mokesčių administravimo sistema) ir pan. Būtent, aplinkybes apie nepilnai perduotus dokumentus ieškovės atstovė nurodė bylą nagrinėjant teismo posėdyje.

Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme preliminarus sprendimas buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 9 d. Pati atsakovė, kuri reiškė prieštaravimus ir savo poziciją, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu jokių duomenų apie mokėjimą UAB „Stamira“ naudai pagal ieškovės vadovo nurodymą tuo metu nepateikė. Tiek avansinio mokėjimo sąskaita, tiek minėtas direktoriaus nurodymas, tiek Luminor banko 2021 m. gruodžio 10 d. lėšų pervedimo nurodymas teismui buvo pateikti atsakovės. Teismas pripažintų ieškovę piktnaudžiavus procesu tik įsitikinęs, jog minėtus duomenis ieškovė turėjo dar prieš pareikšdama ieškinį. Teismo vertinimu, teismas neturi jokių prielaidų tokioms išvadoms padaryti, nes ir pati atsakovė tokius duomenis pateikė vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo vertinimu, kai kurių duomenų ieškovė objektyviai negalėjo turėti ar jų gauti. Pavyzdžiui, minėtas Luminor banko 2021 m. gruodžio 10 d. lėšų pervedimo nurodymas. Šis dokumentas buvo žinomas tik minėto pervedimo dalyviams – lėšas pervedusiai atsakovei ir tas lėšas gavusiai UAB „Stamira“. Teismo vertinimu, visiškai natūralu, kad tokį įrodymą pateikė atsakovė, kuri minėtą mokėjimą ir atliko. Tačiau teismas negali konstatuoti, kad ieškovei prieš pareiškiant ieškinį buvo žinoma apie tokio mokėjimo buvimą.

Vertindamas aptartus motyvus teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos kontekste teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių ieškovei būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas, todėl teismas atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo sprendžia atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. priimtą preliminarų sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-24611-964/2024) pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“ dėl skolos priteisimo panaikinti.

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“ atmesti.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikus“ naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“. Atstovavimo išlaidų suma - 2943,43 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt trys eurai ir 43 ct). Atstovavimo išlaidos priteisiamos iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.