Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-682-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-28
Bylos Nr.
2A-682-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Egidijus Žironas, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
I. M.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-682/07Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3, 75.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Egidijaus Žirono ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Jolantai Mušinskaitei,dalyvaujant ieškovei I. M. , jos atstovui adv. Kęstučiui Lipeikai,atsakovui I. M. , jo atstovui adv. Algiui Tursui,vertėjai Ninai Švec,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. ir atsakovo I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui I. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių 1984-11-10 sudarytą santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo I. M. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę – M., padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovo asmeninėje nuosavybėje palikti 60,95 kv. m. ploto 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (270 000 Lt vertės) ir šiame bute esantį kilnojamąjį turtą – baldus ir buitinę techniką , taip pat dvi stačiatikių ikonas bei metalinį stačiatikių kryžių, viso – 28 700 Lt vertės, o ieškovės asmeninėje nuosavybėje palikti gyvenamąjį namą, prie jo esančius ūkio pastatus, šiais statiniais užstatytą 0,6561 ha žemės sklypą, kurių bendra vertė – 30 000 Lt, pastatą – parduotuvę, bendras plotas 95,21 kv. m., ūkinį pastatą, kurių bendra vertė – 25 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat jai palikti I. M. individualią įmonę 20 000 Lt vertės, viso ieškovei priteistino turto vertė – 75 000 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovei 111 850 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui paskiriamą didesnės vertės turto dalį.

Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, visiškai nesirūpino šeimos materialine padėtimi, nedirbo ir neturėjo pajamų. Bendra viso santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė 373 700 Lt, kadangi sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir kiekvienam iš sutuoktinių turėtų būti paskirta turto, kurio vertė 186 850 Lt. Ieškovė nurodė, kad nustatant turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgta į tai, kad ginčo butas laikytinas nedaliu, be to, kartu juo naudotis po santuokos nutraukimo su atsakovu būtų neįmanoma, kilnojamasis turtas turėtų būti paskirtas tam, kam lieka ginčo butas. Kiti statiniai bei žemės sklypas turėtų būti paskirti vienam iš bendrosios jungtinės nuosavybės savininkų, nes šio turto dalis yra naudojama individualios įmonės veiklai.

Atsakovas I.M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Priešieškiniu prašė padalinti ginčo turtą lygiomis dalimis. Nurodė, kad jis neturi pinigų ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, 1984-11-10 sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliekant pavardę M. Pripažino asmeninę nuosavybę atsakovui į 2/3 dalis, o ieškovei – į 1/3 dalį trijų kambarių buto, esančio Tuskulėnų g. 36-11, Vilniuje, ieškovei naudotis paskyrė izoliuotą 13,98 kv. m. ploto kambarį, o kitus du 14,08 ir 17,05 kv. m. ploto kambarius paskyrė naudotis atsakovui. Bendrojo naudojimo patalpas skyrė šalims naudotis bendrai. Ieškovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 0,6561 ha žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei parduotuvę su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), bei I. M. individualią įmonę. Priteisė I. M. kilnojamojo turto 6 700 Lt vertės, I. M. – 6 740 Lt vertės. Priteisė iš atsakovo 15 000 Lt kompensaciją už didesnę turto dalį ieškovės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, nes daugiau kaip metai bendrai negyvena, abu sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nusprendė paskirti ieškovei kaime esantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais, taip pat parduotuvę ir individualią įmonę, kadangi ieškovė kaime užsiima verslu. Teismas trijų kambarių butą padalinti lygiomis dalimis negalėjo, todėl pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/3 dalį, o atsakovui – į 2/3 dalis, taip pat dalį baldų. Teismas priteisė ieškovei 15 000 Lt kompensaciją, kadangi atsakovui tenka turto už 28 960 Lt daugiau.

Šalies argumentai

Atsakovas I.M. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti 2007-03-27 sprendimą ir padalinti turtą tokia tvarka: ieškovei iš atsakovui priteisti po ½ dalį buto, žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, parduotuvės ir ūkinio pastato, atsakovui priteisti 50 Lt vertės metalinį stačiatikių kryžių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai padalino jų santuokoje įgytą turtą. Teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisdamas daugiau turto, kadangi nustatęs, jog atsakovui tenka turto 28 960 Lt daugiau negu ieškovei, priteisė ieškovei 15 000 Lt kompensaciją.

Teismas pažeidė CK 3.127 str. 3 d., kadangi neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė padalinti visą nekilnojamąjį turtą per pusę, nustatant kiekvienam po ½ dalį. Teismo motyvas, jog ieškovei priteistinas visas turtas kaime, t. y. parduotuvė, gyvenamasis namas su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), nes ji kaime užsiima verslu, nepagrįstas, kadangi namas ir žemė nėra susiję su jos verslu, tokia išvada padaryta vadovaujantis vien tik ieškovės interesais, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi pinigų sumokėti 15 000 Lt kompensacijos. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nustatytą CK 1.2 str. ir 3.127 str. 3 d., kadangi neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį.

Teismo sprendimas neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo interesų, kadangi ieškovė neprašė dalinti buto natūra, o prašė už jį kompensacijos. Be to, ji neprašė priteisti jai namų apyvokos daiktų, kryžiaus. Teismas nenurodė, kokios ginčo buto patalpos yra skiriamos bendram naudojimui.

Teismas pažeidė CPK 263 str., kadangi tinkamai nepagrindė sprendimo, teismo motyvuose nenurodomas turto balansas, jo vertė bei kokie įrodymai tai patvirtina, sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovė I.M. apeliaciniu skundu prašo 2007-03-27 sprendimo dalį dėl buto ir namų apyvokos daiktų padalijimo pakeisti – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus šiame bute esančius namų apyvokos daiktus pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ir priteisti ieškovei iš atsakovo 96 740 Lt piniginę kompensaciją.

Teismo sprendimo dalis dėl ginčo buto ir namų apyvokos daiktų priteisimo turėtų būti pakeista, kadangi tai prieštarauja abiejų šalių interesams, šalys negalėtų bendrai naudotis ginčo butu. Nurodo, kad atsakovas nesutiko nei su vienu ieškovės siūlytu turto padalijimu. Teigdamas, jog neturi pinigų sumokėti kompensaciją, nesutiko palikti ieškovei viso turto ir priimti iš jos piniginės kompensacijos.

Atsiliepimas

Ieškovė I.M. atsiliepimu į atsakovo I. M. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog atsakovas neturi pinigų sumokėti kompensacijai, negali būti pripažinta pagrindu išspręsti turto padalijimo klausimą jo apeliaciniame skunde nurodytu būdu. Atsakovas, neturėdamas pajamų ir vengdamas įsidarbinti, negali išlaikyti nei viso buto, nei jo dalies, taip pat neturi lėšų, kurias galėtų skirti ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymui ir priežiūrai. Padalijant turtą tokiu būdu, kad vienam iš sutuoktinių atitektų turtas, o kitam – kompensacija – nepažeistų atsakovo teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1984 m. lapkričio 10 d. (b.l. 4). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo turtą: 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 270 000 Lt vertės ir šiame bute esantį kilnojamąjį turtą – baldus ir buitinę techniką 13 440 Lt vertės, gyvenamąjį namą, prie jo esančius ūkio pastatus, 0,6561 ha žemės sklypą, kurių bendra vertė – 30 000 Lt, pastatą – parduotuvę, bendras plotas 95,21 kv. m., ūkinį pastatą, kurių bendra vertė – 25 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat I. M. individualią įmonę 20 000 Lt vertės. Teismas nutraukė šalių santuoką ir padalino santuokoje įgytą turtą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas skundžia sprendimo dalį, kurią padalinta santuokinis turtas. Kolegija pasisako dėl apeliaciniu skundu ginčijamo sprendimo dalies, nes tiek viešojo interesų pažeidimo, tiek absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Nors teismas sprendime nenurodė sutuoktiniams priklausančių bendro turto dalių, tačiau iš sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir laikė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nes teismas nenurodė motyvų, jog nukrypsta nuo bendro turto lygių dalių principo ir turtą dalina pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 2 dalies ir 3.123 straipsnio nuostatas.

Taip pat teismas pasirinko teisingą bendro šalių turto dalijimo būdą, su tuo sutiko ir šalys, ir turtą padalijo natūra, bei teisingai taikė Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš sutuoktinio, kuriam priteisto turto vertė jo dalį bendrame turte, priteisė kitam sutuoktiniu kompensaciją.

Tačiau kolegija nesutinka su vieno iš nekilnojamojo objekto, kuris pagal šalims priklausančią ½ dalį bendrame turte yra nedalus, padalinimą į 1/3 ir 2/3 dalis, t.y. dėl 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 270 000 Lt vertės, padalinimo. Ieškovė prašė šį nekilnojamąjį turtą skirti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę pagal vertę turto dalį. Toks ieškovės reikalavimas visiškai atitinka Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 3d ir 3.127 3 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių iš nekilnojamojo turto buvo dalijamas ne tik minėtas butas, bet ir kitas turtas – tai gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, kuris teismo sprendimu paskirtas ieškovei, t.y. ieškovei paskirtas gyvenamosios patalpos, kuriose ieškovė gali gyventi ir jose bylos nagrinėjimo metu gyvena. Tokiu būdu visiškai teisinga ir logiška, jog kitos gyvenamosios patalpos skirtinos kitam sutuoktiniui - atsakovui, kuris šiose patalpose gyvena su savo motina. Toks vienos iš rūšies - gyvenamųjų patalpų - padalinimas atitinka šalių, kaip buvusių sutuoktinių, interesus. Buvę sutuoktiniai galės gyventi atskirai, nebus bendro naudojimo patalpų, bus išvengta konfliktų ateityje, tuo labiau, kad šalys tarp savęs nesutaria. Palikti šalims butą bendrojoje nuosavybėje, esant galimybei šalių turtą padalinti taip, kad tarp jų neliktų bendrai naudojamo turto, toks būdas visiškai atitinka Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Tuo labiau, kad už patį vertingiausią ir paklausų turtą ieškovė sutinka gauti kompensaciją. Vertingiausio turto natūra priteisimas atsakovui taip pat nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba ir dėl to negali ieškovei išmokėti kompensacijos už tam tenkančio turto didesnę vertę, nėra pagrindas dalinti butą lygiomis dalimis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gali dirbti, tuo labiau, kad Vilniaus regione, kur jis gyvena, nagrinėjimo metu yra darbų pasiūla, o ne paklausa. Ieškovo siūlomas variantas dalinti kiekvieną nekilnojamąjį objektą per pusę nepriimtinas ir dėl to, jog ateityje būtų užprogramuota nesantaika tarp šalių ir bylinėjimasis dėl turto išlaikymo.

Dėl išdėstyto atsakovui priteistinas nuosavybės teise butas, esantis Tuskulėnų g. 36-11, Vilniuje, 270 000 Lt vertės. Priteisus atsakovui butą, jam priteistini ir visi baldai buitinė technika, esanti šiame bute, namų apyvokos reikmenys, bendros 13 440 Lt vertės, kadangi visi baldai ir namų apyvokos reikmenys pritaikyti būtent šiam butui apstatyti ir naudotis buityje, iškomplektuoti baldus ir buitinę techniką netikslinga. Į šią vertę įtraukta ir metalinio kryžiaus 50 Lt vertės, kurį prašo priteisti atsakovas. Kolegijos nuomone, nesant ginčo dėl minėto kryžiaus jį tikslinga paskirti atsakovui iš dalies tenkinant jo apeliacinį skundą.

Šalys neginčija tiek buto, tiek jame esančių kilnojamųjų daiktų vertės, todėl dėl šio klausimo kolegija nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų atmestinas atsakovo apeliacinio skundo dalis, kur jis prašo (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą dalinti į dvi lygias dalis. Dalinant tarp buvusių sutuoktinių gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, parduotuvės pastatą, kuriame ieškovė vysto savo individualų verslą, ir žemės sklypą, kuriame yra šie pastatai, į dvi lygias dalis, būtų neatsižvelgiama ne tik į ieškovės interesus, bet ir į atsakovo interesus. Sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, siekia nutraukti visus juos siejusius tiek santuokinius, tiek bendro gyvenimo ryšius, tuo tikslu ne tik tarp šalių nutraukiama santuoka, bet tuo tikslu dalijamas ir turtas. Teisminėje praktikoje nusistovėjusi taisyklė, kad tarp buvusių sutuoktinių kuo mažiau palikti bendrai naudojamo turto, taip apsaugant šalis nuo konfliktų ir tolimesnių bylinėjimųsi. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pragyvenimo šaltinis yra jos individuali prekybos įmonė, kuri veikia viename iš nurodytu adresu esančių patalpų, todėl šių patalpų ar pačios įmonės padalinimas tokiam ieškovės verslui gali turėti neigiamų pasekmių ir ieškovė netekti pragyvenimo šaltinio. Tokiu būdu kolegija spendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai padalino turtą, esantį Švenčionių rajone, priskirdamas jį nuosavybės teise ieškovei. Ieškovei atiteko turtas mažesnės vertės pagal jo rinkos vertę – šio turto vertė 55 000 Lt, o taip pat I. M. individuali įmonė 20 000 Lt vertės, viso turto 75 000 Lt vertės, tačiau jai atiteko žymiai daugiau turto pagal nekilnojamojo turto objektų, todėl kolegija atsižvelgia į tai ir mažina jai priteistinos kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto vertę iš atsakovo. Mažindama šios kompensacijos dydį kolegija atsižvelgia ir į atsakovo turtinę padėti bylos nagrinėjimo metu (Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nedalindamas viso turto per pusę, nustatant nuosavybės teisę kiekvienam po ½ dalį į kiekvieną turto objektą pažeidė Civilinio kodekso 1.2 straipsnio ir 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovo nurodytos teisinės normos reglamentuoja turto padalijimo būdą, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių dalis bendrame turte. Pagal nurodytą normą turtas tarp sutuoktinių dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima tai padaryti. Kadangi tiek teismas, tiek kolegija keisdama teismo sprendimą būtent ir parinko turto dalijimą natūra, skiriant kiekvienam iš sutuoktinių atskirus turto objektus, o kadangi atsakovui paskirtas turtas didesnės vertės, negu ieškovei iš jo priteisiama kompensacija, ko nedraudžia, o būtent numato apelianto nurodyta teisinė norma. Ši norma negali būti aiškinama taip, kad numatytas turto dalijimas natūra reiškia, jog visi turto objektai turi būti padalinti realiai į dvi lygias dalis (pagal abiejų sutuoktinių bendro turto dalis) ir kiekvienam iš sutuoktinių paskirta realiai naudotis šiais objektais - pastatais ir žeme - po ½ dalį. Toks normos aiškinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Dėl aukščiau nurodyto, atsakovui pripažintina nuosavybė į visą butą, esantį Tuskulėnų g. 36-11, Vilniuje, 270 000 Lt vertės, į bute esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus ir metalinį kryžių, kurių bendra vertė 13 440 Lt, tokiu būdu atsakovui skirtino turto vertė 283 440 Lt, o ieškovei teismo paskirta turto vertė (gyvenamasis namas, prie jo esantys ūkio pastatai, 0,6561 ha žemės sklypas, bendros vertės – 30 000 Lt, pastatas – parduotuvė 25 000 Lt vertės, I. M. individuali įmonė 20 000 Lt vertės) yra 75 000 Lt. Tokiu būdu ieškovui skirtino turto vertė yra 208 440 Lt didesnė, todėl jis turėtų ieškovei sumokėti 104 220 Lt kompensaciją, tačiau kolegija dėl aukščiau išdėstytų motyvų sprendė, kad kompensacija mažintina, tokiu būdu iš atsakovo priteistina 85 000 Lt kompensacija ieškovei. Paskyrus visą butą nuosavybės teise atsakovui nėra pagrindo nustatinėti butu naudojimosi tvarką, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Nurodytu būdu keistinas pirmos instancijos teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (b.l. 151), o atsakovui iš ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2,4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria pripažinti asmeninė nuosavybė I. M. į 2/3 dalis, o I. M. į 1/3 dalį trijų kambarių buto, esančio Tuskulėnų g. 36-11, Vilniuje, pakeisti ir nuosavybės teisę į minėtą butą, 270 000 Lt vertės, pripažinti I. M. ;

sprendimo dalį, kuria I. M. priteistas kilnojamasis turtas – stalas su keturiomis kėdėmis – 290 Lt vertės, garų surinkėjas „Hansa“ – 800 Lr vertės, spinta su dviem stumdomomis durimis – 600 Lt vertės, rašomas stalas – 100 Lt vertės, sofa-lova su dviem foteliais (žalios spalvos) – 1000 Lt vertės, medinis staliukas (juodas) – 100 Lt vertės, trijų dalių sekcija – 800 Lt vertės, metalinis kryžius – 50 Lt vertės, miegamojo komplektas (spinta, komoda, dvigulė lova ir dvi spintelės) – 3000 Lt vertės, viso kilnojamojo turto bendrai 6740 Lt sumai, pakeisti ir nurodytą turtą priteisti I. M. ;

priteistą iš atsakovo I. M. 15 000 Lt kompensaciją už didesnę turto vertę I. M. naudai padidinti iki 85 000 Lt;

sprendimo dalį, kuria nustatyta butu, esančiu Tuskulėnų g. 36-11, Vilniuje, naudojimosi tvarka, panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. M. 2320 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą I. M. naudai.

Priteisti iš I. M. 180 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme I. M. naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Egidijus ŽironasTatjana Žukauskienė