Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pradinį išsilavinimą, savarankiškai dirbantis, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi suderinta Panamos Respublikos aštuntojo baudžiamojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Panamos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnį paskirtą 80 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir palikta paskirta 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine 90 parų arešto bausme;

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine 1900 Eur (38 MGL) baudos bausme, kurią turėjo sumokėti iki 2022 m. kovo 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus o būtent: 2022 m. balandžio 30 d. apie 02.47 val. Akmenės r., Ventoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (2022 m. balandžio 30 d. 03.09 val. alkotesteriu (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas).

Taip pat G. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, šiuo nuosprendžiu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. – Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje Šiauliuose būdamas pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022 m. balandžio 30 d. apie 02.47 val. Akmenės r., Ventoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad pasiteisinimų neturi, važiavo sumuštinio, kvailai pasielgė, gailisi dėl tokio poelgio. Buvo iš vakaro išgėręs 5-6 butelius. Atsikėlė, norėjo valgyti, važiavo iki degalinės. Mašina jo, ja važinėja darbininkai. Už vairavimą buvo baustas 2021 m., girtas vairavo rugpjūčio 7 d. Per savo nusižengimus negali išsilaikyti teisių. Prieš tai taip pat buvo teistas už neblaivų vairavimą, jaunystėje už vairavimą be teisių. Baudą iš dalies yra padengęs. Per teismo nustatytą terminą neturėjo galimybės sumokėti. Jo vaikas su autizmo sindromu, jo prioritetas – šeima. Kartais automobilį vairuoja neturėdamas tam teisių, nes būna priverstas. Sankcijos jam žinomos, nenori būti uždarytas. Atliekant bausmę buvo svarstomas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, bet probacijos laikotarpį išlaikė, dėvėjo apykoję. Jei būtų taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tai kentėtų visa šeima. Jis nori vienas prisiimti atsakomybę. Būtų geriau areštas nei laisvės atėmimas.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo G. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Akmenės r., Venta, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-20);

– 2022 m. balandžio 30 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 26);

– 2022 m. gegužės 2 d. gauta VĮ Regitra informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. K. (b. l. 28);

– 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas 2021 m. rugsėjo 24 d., vykdant 2021 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo G. K. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo. Teismas skyrė subendrintą 38 MGL dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2023 m. gruodžio 23 d. 2021 m. spalio 4 d. G. K. buvo atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių, kur buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 72-80);

– iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 30 d. 02.47 val. alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) G. K. nustatytas 1,81 promilių girtumas, 03.09 val. – 1,69 promilių girtumas (b. l. 21-24).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. K. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti rašytiniai įrodymai. G. K. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis G. K. suprato jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, jos atlikimo tvarką, žinojo teisines pasekmes už jos nevykdymą, suvokė, kad ją pažeidinėja, ir viską suvokdamas, norėjo taip elgtis, tokiu būdu kaltinamasis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos baigtos. Kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, iš jų du kartus už vairavimą neblaiviam, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį galutine subendrinta 40 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta (b. l. 35-68). Asmuo administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (b. l. 81-84), vykdo individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 32-34).

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš sankcijose numatytų nuobaudų – areštą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam G. K. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. paskirta ir nesumokėta bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktą bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 30 d. 03.09 val. iki 2022 m. balandžio 30 d. 12.30 val. (1 diena) ir laikytina, kad G. K. atliko dalį bausmės – 1 arešto parą (b. l. 101).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. G. K. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilės neblaivumas, neteisėti G. K. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu ši teisė jam buvo atimta jau antrą kartą. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas maksimalus specialios teisės atėmimo terminas, t. y. 5 metams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas penkeriems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis G. K., jokių kitų priežasčių, dėl kurių automobilio negalima paimti, nenustatyta, todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu konfiskuotina.

2022 m. balandžio 30 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2022 m. balandžio 30 d. transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. K. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 30 d. 03.09 val. iki 2022 m. balandžio 30 d. 12.30 val. išbūtą laiką (1 diena), ir laikyti, kad G. K. yra atlikęs vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, subendrinti paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą ir 1900 Eur (38 MGL) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. K. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. balandžio 30 d. nutarimu G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir 2022 m. balandžio 30 d. transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

G. K. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.