Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. Š. (V. Š.), atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vikirta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nurodymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Vikirta“ 2015-06-10 elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2015-06-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (21.22-08)-423-21 (t. 1, b. l. 1–4).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, jog skundą palaiko. Teigė, jog pareiškėjos sąskaita inkasuojama, todėl ji neturi galimybės vykdyti šio Nurodymo. Taip pat pažymėjo, jog banko sąskaitų areštas ir Nurodymas prieštarauja vienas kitam.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad Operatyvaus patikrinimo pagrindu buvo kreiptasi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, kuris 2015-11-20 priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2-1295-371/2015. Šioje byloje VMI siekė įrodyti, kad bendrovės įmonės direktorius pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, todėl teismas šioje byloje skyrė įmonės vadovui 700 Eur baudą. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad minėtas Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas patvirtina, jog VMI teisingai rėmėsi minėtomis aplinkybėmis ir tai yra prejudicinis faktas, jog teismo skirta bauda yra nustatyto pažeidimo pasekmė. Mano, kad minėtas teismo nutarimas yra pakankamai reikšmingas šioje byloje įrodinėjant paties Nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2015-03-23 surašė operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2754, kuriame nurodyta nuo 2015-04-07 iki 2015-05-11 atlikti pareiškėjos operatyvų patikrinimą (b. l. 23–24). VMI 2015-05-11 surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.31-08) FR1042-4617 (toliau – ir Pažyma), kurioje nustatė, kad pareiškėja nesilaikė CK 6.930¹ str. nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 19–22). VMI 2015-06-03 priėmė nurodymą Nr. (21.22-08)-423-2, kuriame pareiškėjai laikinai nuo 2015-06-15 iki 2016-06-14 nurodyta atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (b. l. 17–18).

Ginčas byloje kilo dėl Nurodymo pareiškėjai, kuriame pareiškėja įpareigota laikinai nuo 2015-06-15 iki 2016-06-14 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Mokesčių administravimo įstatymo 104² str. 1 d. įtvirtinta, jog, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims. Pagal to paties straipsnio 3 d. nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

VMI viršininko 2012-12-31 įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja privalomus mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais formos pildymo reikalavimus. Taisyklių 5 p. nustatyta, jog nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais turi būti įrašyta: 5.1. mokesčių mokėtojo, kuriam duodamas nurodymas, duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas arba ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, buveinės arba gyvenamosios vietos adresas; 5.2. terminas (nuo konkrečios datos – iki konkrečios datos), per kurį mokesčių mokėtojas turėtų atsiskaitinėti su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai; 5.3. tikslas, motyvas bei aplinkybės, dėl kurių duotas nurodymas (pavyzdžiui, rizikos kriterijai, kurie objektyviai patvirtina nustatytą galimą riziką, kad juos atitinkantys mokesčių mokėtojai, atsiskaitydami grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius); 5.4. dokumentai, duomenys, patvirtinantys nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą; 5.5. informacija apie Nurodymo įteikimą arba atsisakymą jį priimti.

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja nevykdo mokestinių įsipareigojimų, todėl mokesčių administratorius pateikė nurodymą kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjos sąskaitų ir priėmė sprendimą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2013-07-08 VMI vykdo pareiškėjos mokesčių priverstinį išieškojimą (b. l. 20). 2014-03-01 pareiškėja valstybės biudžetui iš viso buvo skolinga 25 643,31 Lt mokesčių ir delspinigių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs (b. l. 27–28). 2015-04-07 pareiškėja valstybės biudžetui iš viso buvo skolinga 29 633,32 Lt mokesčių ir delspinigių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs (b. l. 25–26). Iš paminėtų duomenų matyti, kad pareiškėjos įsiskolinimas per vienus metus padidėjo beveik 4 000 Lt. Esant minėtoms aplinkybėms, VMI atliko pareiškėjos Operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „Vikirta“, vykdydama veiklą, su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaitė grynaisiais pinigais. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2014-03-01 pinigų likutis pareiškėjos kasoje buvo 10 223,83 Eur, 2015-04-01 pareiškėjos kasoje pinigų nebuvo. Pažymoje nustatyta, kad pagal pareiškėjos 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą pareiškėjos pelnas sudarė 38 514,54 Eur. Pažymoje nustatytų aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija. Pareiškėja teigia, kad jos veiksmuose nenustatyti pažeidimai, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, todėl VMI nepagrįstai riboja pareiškėjos atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.930¹ str. reglamentavimas, kurio 1 d. nustatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti pagal nustatytą eiliškumą. Pagal CK 6.930¹ str. 1 d. pirmąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ketvirtąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, penktąja eile atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.2-1295-371/2015 2015-11-20 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą LR ATPK 50⁶ str., ir skyrė jam 700 Eur baudą. Šiuo nutarimu nustatyta, kad V. Š., būdamas UAB „Vikirta“ vadovu, žinodamas apie pareiškėjos finansinę padėtį, t. y., kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi LR CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2014-03-01 iki 2014-04-01, nustatyta, kad UAB „Vikirta“ turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2-1295-371/2015 įsiteisėjo 2015-12-11. Įsiteisėjęs teismo nutarimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

Teismas pažymi, kad Pažymoje nustatyta, jog pareiškėja faktiškai vykdo ekonominę veiklą ir atsiskaito su tiekėjais, tuo tarpu, kaip matyti iš VMI pateiktų duomenų, pareiškėjos skolos biudžetui laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-04-07 didėjo (b. l. 25–28). Pareiškėjai vykdant veiklą ir 2014 m. deklaravus 38 514,54 Eur dydžio pajamas, ji nesiekė padengti valstybės biudžetui susikaupusių skolų, tačiau vykdė veiklą ir grynaisiais pinigais atsiskaitė su tiekėjais. Pagal CK 6.930¹ str. 1 d. trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, tuo tarpu penktąja eile atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pažymoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja, atsiskaitydama su tiekėjais, pažeidžia CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

Pareiškėja skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais. Pareiškėjai nesilaikant imperatyvios teisės normos, nustatančios atsiskaitymų su skolininkais eiliškumą, pažeidžiamos pirmesnės eilės kreditorių teisės ir atitinkamai paneigiamas skolininko sąžiningumas. Vykdydama atsiskaitymus ne eiliškumo tvarka, pareiškėja pati nusprendė įsiskolinimus valstybės biudžetui padengti vėliau nei verslo subjektams, su kuriais pareiškėja bendradarbiauja. Tokiu būdu buvo pažeistos pirmesnės eilės kreditorių teisės ir atsirado pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja vengia mokėti mokesčius. Pagal Nurodyme suformuluotą įpareigojimą sudaromos aplinkybės patenkinti kreditorių reikalavimus vadovaujantis CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyta eiliškumo tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad banko sąskaitų areštas ir Nurodymas prieštarauja vienas kitam. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Nurodymas pareiškėjui atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra pagrįstas.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji negali įvykdyti Nurodymo, nes jos banko sąskaitos yra inkasuojamos. Nurodyme VMI pažymėjo, kad, nesant galimybės jo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas privalo apie tai raštu pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Taisyklių 6 p. nustatyta, kad Nurodyme pateikiama informacija apie tai, jog, kai Nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalo apie tai raštu pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad, esant objektyviems duomenims, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais nėra įmanomas, VMI vertintų pareiškėjos pateiktus duomenis, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į VMI. Pareiškėjai nesikreipus į VMI, o VMI nepateikus atsakymo ir nekilus ginčui tarp pareiškėjos ir VMI dėl šio atsakymo, nėra pagrindo vertinti, ar pareiškėjai įmanoma įvykdyti Nurodymą.

Nurodyme nustatyta, kad, vadovaujantis MAĮ 104² str., pareiškėja įpareigojama laikinai (nuo 2015-06-15 iki 2016-06-14) atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl ko kyla pagrįsta rizika, kad bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Teismas vertina, kad ginčijamame administraciniame akte yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas. Teismas konstatuoja, kad Nurodymas atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Vikirta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.