Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Anykščių rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 90 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 1994 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 6 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

3) Anykščių rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams; to paties teismo 2000 m. vasario 22 d. nutartimi bausmė sutrumpinta iki laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams; pritaikius įstatymą dėl amnestijos bausmė sutrumpinta 10 mėnesių ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

5) Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

6) Anykščių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; to paties teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartimi pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės;

7) Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

8) Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 159 straipsnį, 180 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

9) Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

10) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 dienoms;

11) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų;

12) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

13) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; to paties teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams (bausmę atliko 2018 m. gegužės 11 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. M. vengė pareigos išlaikyti vaiką, nes žinodamas, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą (byloje Nr. eL2-11749-766/2022) privalo mokėti A. P. jų sūnaus M. M. materialiniam išlaikymui 7200 Eur skolą ir kas mėnesį 250 Eur dydžio periodines išmokas (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) iki jo pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė (nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos (išskyrus laikotarpį nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 12 d., kai vykdomojoje byloje Nr. 0181/22/01578 sumokėjus antstoliui tik dalį teismo sprendimu priteistos sumos (300 Eur), iš kurių ieškotojai gražinus išlaikymui skirtus 142,98 Eur, liko 8940,30 Eur finansinis įsiskolinimas), dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu nutarus skirti vaiko išlaikymo išmoką, vaiko išlaikymo pareiga buvo perkelta valstybei).

2. Kaltinamasis J. M. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2008 metų gyveno Kaune ir vedė bendrą ūkį su A. P.. 2011 metais jiems gimė sūnus M. M.. 2014 metais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas ir iki 2018 metų buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2015 metais A. P. su juo visiškai nutraukė ryšius ir jis nebebendravo nei su ja, nei su sūnumi. Paleistas iš įkalinimo įstaigos nei A. P., nei sūnaus neieškojo ir užmegzti ryšių nebandė, nes išvyko į užsienį ir ten dirbo iki 2019 m. vasaros. Prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, dovanų jam nėra pirkęs. Grįžęs į Lietuvą nuolatinio darbo neturėjo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dirbo pavienius darbus, kad tik gautų pinigų ir galėtų išgyventi. Savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena nuomotame būste. 2022 metais su juo susisiekė mediatorė ir vyko mediacija dėl sūnaus M. M. išlaikymo bei kitų su jo išlaikymu susijusių klausimų išsprendimo. Tuomet sužinojo, kad vaiko išlaikymui reikia sumokėti virš 8000 Eur skolą ir kas mėnesį mokėti po 250 Eur. Su šiomis sąlygomis jis nesutiko, nes tokios pinigų sumos neturi, todėl mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Vėliau su juo susiekė antstolis Egidijus Smagurauskas, kuris informavo jį apie įsiskolinimą. Sutarė, kad jis mokės kas mėnesį po 100 Eur. Pavedimai po 100 Eur buvo padaryti 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. gegužės 8 d. Šiuo metu dirba elektriko pagalbininku, gauna nuo 600 Eur iki 800 Eur per mėnesį (pajamų nėra niekada deklaravęs ir to neketina daryti), už buto nuomą kas mėnesį sumoka 250 Eur, už komunalinius patarnavimus iki 350 Eur per mėnesį (žiemą, o vasarą moka mažiau). Nežino, ar M. M. žino, kad jis (kaltinamasis) yra jo tėvas, nes A. P. turi kitą vyrą, jis (kaltinamasis) sūnaus nėra matęs nuo 2014 metų. Prisipažįsta, kad savo sūnumi M. M. nesirūpina ir nedalyvauja jo gyvenime, neprisideda prie vaiko ugdymo, auklėjimo ir materialinio išlaikymo. Sūnaus išlaikymui pinigų nemoka (išskyrus laikotarpį nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 12 d., kuomet buvo atlikti keli pavedimai antstoliui).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios A. P. parodymais apie tai, kad nuo 2008 metų iki 2014 m. rugsėjo mėnesio ji gyveno kartu su J. M. ir 2011 metais susilaukė sūnaus M.. Nuo 2015 m. pavasario su J. M. visiškai nutraukė ryšius, nes J. M. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir pasiųstas atlikti bausmę. Būdamas laisvės atėmimo vietoje ir iš jos paleistas J. M. nebandė bendrauti nei su ja, nei su jų sūnumi ir nuo 2015 metų niekada nesidomėjo kaip gyvena sūnus M. M., neišreiškė noro su juo susitikti, bendrauti, niekada nėra dovanojęs jokių dovanų ar kažkaip kitaip prisidėjęs prie M. M. išlaikymo. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. ji gyveno ir dirbto į užsienyje. 2022 metais ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, vyko derybos su J. M. dėl vaiko išlaikymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymu buvo nuspręsta iš J. M. išieškoti išlaikymą M. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės ir 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. Tačiau J. M. vaiko išlaikymui pinigų nemoka. Ji kreipėsi į antstolio Egidijaus Smagurausko kontorą, šis antstolis 2023 m. vasario 28 d. jai pervedė apie 100 Eur, kuriuos J. M. jam pervedė už dokumentų rengimą, šie pinigai nebuvo skirti vaiko išlaikymui;

3.2. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymo byloje Nr. eL2-11749-766/2022 kopija, iš kurios matyti, kad nutarta išieškoti iš J. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M. 7200 Eur išlaikymo skolos ir po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3.3. antstolio Egidijus Smagurausko pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad antstolio kontoroje nuo 2022 m. lapkričio 29 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą byloje Nr. eL2-11749-766/2022. Išieškojimą vykdantis antstolis priėmė procesinius dokumentus, susijusius su išieškojimu (patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, raginimą įvykdyti sprendimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus ir kt.) ir apie priimtus procesinius dokumentus informavo kaltinamąjį J. M.. Vykdomojoje byloje antstolis iš skolininko išieškojo 300 Eur, iš jų išieškotojai grąžintos 148,30 Eur apmokėtos administravimo išlaidos, 142,98 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir 8,72 Eur padengtos vykdymo išlaidos antstoliui. 2023 m. gegužės 1 d. išlaikymo skola – 8940,30 Eur;

3.4. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis J. M. pateikė (duomenys neskelbtini) terminale 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. gegužės 8 d. atliktų mokėjimų (iš viso – 300 Eur) kvitus; lėšos buvo pervestos antstoliui Egidijui Smagurauskui dėl vaiko išlaikymo;

3.5. (Dduomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu (gautas 2023 m. birželio 22 d.; reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog J. M. 2022 m. balandžio 13 d. buvo išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pažyma galioja nuo 2022 m. balandžio 13 d. J. M. pagal Elektroninio deklaravimo duomenis nėra pateikęs pajamų mokesčio deklaracijų;

3.6. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) raštu, iš kurio matyti, kad J. M. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2011 metų buvo registruotas vieną kartą – nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2021 m. liepos 21 d. Du kartus – 2020 m. vasario 25 d. ir 2021 m. gegužės 14 d. – jam buvo suteikta informacija apie laisvas darbo vietas ir pateikti siūlymai įsidarbinti, tačiau J. M. neįsidarbino. Pakartotinai Užimtumo tarnyboje J. M. nesiregistravo ir šiuo metu neregistruotas.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis J. M. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vengė pareigos išlaikyti savo vaiką. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo J. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

5. BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam J. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas (recidyvistas); nebaustas administracine tvarka; vykdo individualią veiklą), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artimas jam.

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

10. Kaltinamasis J. M. sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui reikšmingų daiktų bei proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, įpareigoti J. M.: 1) per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per pirmus 7 (septynis) bausmės vykdymo mėnesius neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme J. M. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. J. M. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.