Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3613-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
1-3613-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47687-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3613-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47687-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 2014 m. balandžio mėnesį išregistruotas iš probuojamųjų registro;

2) Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 80 valandų). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2015 m. gegužės 5 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebė savo motiną J. K. už rankų, jas suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, stumdė bei paėmęs viena ranka už kaklo išstūmė ją iš kambario, taip sukeldamas motinai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais J. K. ir R. K.. 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val. grįžo namo, tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, vėliau nuėjo į savo kambarį, motina atėjo paskui ir pradėjo jį (A. K.) pulti. Norėdamas ją nuo savęs nuvyti, sugriebė abejomis rankomis motinai už rankų ir jas suspaudė, prašė nusiraminti. J. K. toliau jam priekaištavo, kad pykstasi su savo tėvu. Kadangi veiksmas vyko jo kambaryje, jis paėmė J. K. viena ranka už kaklo ir taip ją sugriebęs išstūmė iš kambario. Dėl tokių jo veiksmų J. K. iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu su J. K. yra susitaikęs, nekonfliktuoja, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi (b. l. 37, 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad gyvena kartu su vyru R. K. ir sūnumi A. K.. A. K. yra labai problematiškas, vartoja narkotines medžiagas, vagiliauja, niekur nedirba. 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val. namo grįžo sūnus A. K.. Ji su vyru sėdėjo virtuvėje ir atėjo A. K., kuris pradėjo konfliktuoti su vyru. Konflikto metu nuleidęs kelnes parodė R. K. savo lytinį organą. Labai supyko, kad jis taip elgėsi su tėvu, bandė jam paaiškinti, kad taip daryti negražu, jai pasidarė labai apmaudu ir gėda. Pradėjo aiškinti sūnui, kad jis atsiprašytų tėvo, bet sūnus paėmė ją už rankų pradėjo spausti, po to pastūmė ir paėmęs už kaklo bandė smaugti. Tokiais savo veiksmais A. K. sukėlė jai fizinį skausmą. A. K. smurtauja ne pirmą kartą. Ji ir jos vyras įvykio metu sužaloti nebuvo, į medicininę ekspertizę nesikreips, mėlynių ar kitokių sužeidimų ant kūno nėra. Dėl šio įvykio ji A. K. pretenzijų neturi, sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti pagreitinto proceso tvarka (b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., vakare namo grįžo sūnus A. K., kuris buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, įvyko žodinis konfliktas dėl dovanos, nes šią dieną buvo jo (R. K.) gimtadienis. Žodinio konflikto, kuris vyko virtuvėje, metu, sūnus A. K. pradėjo rodyti jam savo lytinius organus. Tada tarp žmonos J. K. ir sūnaus A. K. kilo žodinis konfliktas, dėl netinkamo sūnaus elgesio, po ko jie abu išėjo į sūnaus kambarį, o jis (R. K.) pasiliko virtuvėje. Kas vyko sūnaus kambaryje nematė, o kai žmona J. K. grįžo į virtuvę, ji iškvietė policiją. Suprato, kad žmona kvietė policiją dėl žodinio konflikto, kuris įvyko virtuvėje. Konflikto virtuvėje metu sūnus A. K. jokių smūgių nei jam, nei J. K. nesudavė. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie sūnų A. K. išvežė į komisariatą. Anksčiau niekada nebuvo taip, kad sūnus A. K. suduotų kokius nors smūgius, dažniausiai kildavo tik žodiniai konfliktai, sūnus rodydavo įvairius gestus ir kartais apsistumdydavo su motina (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 21.07 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus triukšmauja, stumdosi, griebė motiną už gerklės, yra agresyvus. Atvykus į vietą į juos kreipėsi J. K., kuri paaiškino, kad jos sūnus A. K. grįžo namo, pradėjo konfliktuoti, pastūmė tėvą R. K., po ko ją stumdė, užlaužė jai ranką bei griebė už gerklės, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vizualiai pas J. K. jokių akivaizdžių sužalojimų, sumušimų, ar paraudimų, nesimatė. Pas R. K. irgi jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, jis tik paaiškino, kad sūnus A. K. jį pastūmė, bet jis jokios žalos nepatyrė. A. K. buvo apsvaigęs, galimai nuo narkotinių medžiagų, nes alkoholio kvapas nuo jo nesklido. A. K. paaiškino, kad jis nesmurtavo, tėvų nestumdė ir motinos J. K. nesmaugė. J. K. parašė pareiškimą, po ko A. K. buvo pristatytas į komisariatą (b. l. 22). Iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas A. J. (A. J.) (b. l. 24).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, užfiksuota, kad J. K. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog jos sūnus narkomanas prisigėręs atėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), triukšmauja, muša ir stumdo ją, buvo suėmęs už gerklės (b. l. 27-28). Pareigūnų iškvietimo faktą patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 6-8).

Nukentėjusiosios J. K. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., sūnus pakėlė prieš ją ranką, ji buvo stumdoma, po to sūnus griebė ją už gerklės ir smaugė, užlaužė rankas (b. l. 5).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 21 val. namo grįžęs sūnus A. K. pradėjo konfliktuoti. Nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad A. K. ją pastūmė, užlaužė jai ranką, smaugė. Ant J. K. sumušimų nesimatė (b. l. 9-10).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., 21.50 val. A. K. buvo blaivus (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. K. smurtą naudojo savo motinos J. K., su kuria jis kartu gyvena, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo motiną J. K., sugriebė jai už rankų ir jas suspaudė, po to paėmęs viena ranka už kaklo išstūmė ją iš kambario, taip savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 81).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nesustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. praeityje teistas 3 kartus (paskutinį kartą 2016 m. sausio 18 d.) (b. l. 64-70), taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, be to, teistas užsienio valstybėse, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 57-60), turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 62), registruotas darbo biržoje (b. l. 63), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydėsi nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 77); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 76). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai, įpareigojant kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 40 val., šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinė veika prieš šeimos narį) ir padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad asmuo praeityje jau yra teistas už analogiškos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą prieš šeimos narį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam yra tikslinga paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu šį baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. rugsėjo 15 d., 21.50 val. iki 2017 m. rugsėjo 17 d., 11.17 val., t. y. dvi paras (b. l. 32, 38), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 15 d., 21.50 val. iki 2017 m. rugsėjo 17 d., 11.17 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė