Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui P. K. M., trečiajam asmeniui A. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – SODRA) byloje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia P. K. M. ir G. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidus monogamijos principą. Ieškovė savo ieškinio reikalavime, taip pat atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui P. K. M. pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“, (duomenys neskelbtini) ieškovės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta našlių pensija, kaip našliui, kuris sukako senatvės pensijos amžių pensijos skyrimo dienai ir turėjo bendrus su mirusiuoju vaikus. Ieškovė, skirdama atsakovui našlių pensiją, vadovavosi Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie G. M. mirtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) P. K. M. ir G. A. (M.) sudarytą santuoką bei Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusia 2015 – 2016 metais). Atliekant našlių pensijų mokėjimo teisingumo patikrinimą pagal iš Pensijų taikomosios sistemos suformuotus sąrašus, (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro buvo gauti duomenys apie atsakovo P. K. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir ištuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindas – Vilniaus miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl ištuokos. Ieškovės atstovė nurodė, kad remiantis (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotais civilinės būklės aktų įrašais, akivaizdu, kad tuo pačiu metu galiojo dvi P. K. M. sudarytos santuokos: P. K. M. ir A. M. santuoka laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir P. K. M. ir G. M. santuoka laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sprendimu SODRA sustabdė atsakovui našlių pensijos mokėjimą. Ieškovė, prašydama pripažinta negaliojančia atsakovo sudarytą antrąją santuoką, remiasi CK 3.16 straipsnio nuostatomis dėl monogamijos principo pažeidimo, taip pat CK 3.37 straipsniu.

2. Atsakovas P. K. M. teismo posėdyje, dėl savo garbaus amžiaus ir sveikatos būklės, nedalyvavo, byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio reikalavimą atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis neginčija fakto, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo su A. M. civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis mano, kad tai buvo tik formalus pažeidimas, nes atsakovas neturėjo siekio apgauti valstybę ir sudaryti antrą santuoką, nuslėpdamas pirmosios santuokos sudarymo faktą. Atsakovas prašo teismo įvertinti faktą, kad jo pirmoji santuoka, sudaryta su A. M., buvo nutraukta teismo sprendimu. Nuo šio sprendimo priėmimo momento atsakovas su A. M. kartu nebegyveno, nebevedė bendro ūkio, nepalaikė santuokinių ryšių. Su G. M. atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), joje gyveno laimingai beveik 55 metus iki pat sutuoktinės mirties, santuokoje susilaukė sūnaus, turi proanūkį. Pirmosios santuokos sudarymo faktas su A. M. niekada nebuvo slepiamas, apie tai žinojo tiek G. M., tiek atsakovo sūnus.

3. Tretysis asmuo A. M. teismo posėdyje ieškovės reikalavimus prašė atmesti. Nurodė teismui nesuprantantis dėl kokių priežasčių vyksta teisminis procesas. Tretysis asmuo visada žinojo, kad tėtis iki santuokos su jo mama sudarymo, buvo vedęs A. M., tas faktas niekada nebuvo slepiamas, tėtis nevedė dvigubo gyvenimo, gyveno su G. M. laimingoje santuokoje. A. M. sprendžia, kad tėtis galimai nesuprato, kad teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo reikia registruoti civilinės metrikacijos įstaigoje. Jis spėja, kad apie tai jam pasakė SODROS darbuotojai, kai tėtis nuvyko tvarkytis senatvės pensijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Ieškinio reikalavimas atmestinas.

5. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas P. K. M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduotas santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad P. K. M. ir A. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo įrašo pagrindas Vilniaus miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl ištuokos.

6. (duomenys neskelbtini) P. K. M. sudarė santuoką su G. (A.) M., santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. (duomenys neskelbtini) mirė, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. (duomenys neskelbtini) P. K. M. SODRAI pateikė prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo.

8. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.

9. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo pažymomis patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto teismo sprendimo dėl ištuokos, kuriuo buvo nutraukta P. K. M. ir A. M. santuoka, nėra išlikusio.

10. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) SODRA sustabdė P. K. M. našlių pensijos mokėjimą nuo (duomenys neskelbtini), nes gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad prarasta teisė gauti pensiją.

Dėl ginčo esmės

11. Civilinėje byloje keliamas reikalavimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.16 straipsnio pagrindu – dėl monogamijos principo pažeidimo. Ieškovė remiasi 1960 metais Lietuvos teritorijoje galiojusiu teisiniu reguliavimu, numačiusi, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje ir tik nuo tokio sprendimo įregistravimo momento santuoka laikoma nutraukta.

12. CK 3.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos CK 3.12 - 3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat CK 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais. CK 3.16 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo, sudaręs santuoką ir įstatymų nustatyta tvarka jos nenutraukęs, negali sudaryti kitos santuokos, t. y. vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių.

13. Byloje ieškovė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo grindė atsakovo nesąžiningumu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. M. šeimyninė padėtis yra nurodyta kaip „Nevedęs“, todėl darė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas santuoką su G. M., apie save nurodė neteisingus duomenis. Atsakovas P. K. M. savo atsiliepime, taip pat trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad P. K. M. neketino nieko apgauti. Jo ankstesnė santuoka buvo nutraukta teismo keliu, atsakovui nebuvo žinoma, kad teismo sprendimą jis turi įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje. Be to, apie buvusią atsakovo santuoką su A. M. jo sutuoktinė G. M. žinojo, tas faktas nebuvo slepiamas.

14. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Vadovaujantis civilinėje teisėje galiojančia sąžiningumo prezumpcija, pripažįstama, kad sutuoktiniai buvo sąžiningi, todėl vieno arba abiejų nesąžiningumą reikia įrodyti. Šitai turi padaryti arba suinteresuotas sutuoktinis, arba asmuo, reikalaujantis pripažinti santuoką negaliojančia. Sąžiningumo faktas vertintinas aplinkybių, buvusių registruojant santuoką, pagrindu.

15. P. K. M. ir A. M. santuokos nutraukimo momentu teismo keliu, t. y. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo tvarką reglamentavo RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, veikęs Lietuvos TSR teritorijoje su Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku „Dėl veikiančių Lietuvos TSR teritorijoje Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimų“ padarytais pakeitimais. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje momento. Teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimas savaime jos nenutraukė, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas tokios buvusių sutuoktinių pareigos nebenumato ir santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos (CK 3.66 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto teismo sprendimo dėl ištuokos atsakovas P. K. M., sudarydamas antrąją santuoką (duomenys neskelbtini) su G. M., nebuvo įregistravęs civilinės metrikacijos įstaigoje, kaip tai numatė tuo metu galiojusios teisės normos ir būtų galima laikyti, kad antrosios santuokos sudarymo metu vis dar galiojo pirmoji atsakovo sudaryta santuoka su A. M. Vis dėlto, teismas sprendžia, kad teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo neįregistravimas civilinės metrikacijos įstaigoje, nedaro atsakovo vėliau sudarytos santuokos negaliojančia. To nenumatė 1960 metais Lietuvos teritorijoje galiojęs RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, nenumato ir bylos nagrinėjimo momentui galiojančio civilinio kodekso normos. Teismo vertinimu, teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo neįregistravimas civilinės metrikacijos įstaigoje gali buvusiems sutuoktiniams sukelti tam tikrų teisinių pasekmių, nes santuokos sudarymo faktas nebuvo išviešintas tretiesiems asmenims, tačiau tai neturi reikšmės pačių santuoką sudariusių asmenų tarpusavio teisėms ir pareigoms.

17. Byloje ieškovės reikalavimas grindžiamas monogamijos principo pažeidimu (CK 3.16 straipsnis), reiškiančiu, kad sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Ieškovė taip pat remiasi atsakovo menamu nesąžiningumu, t. y. P. K. M. prašyme sudaryti santuoką nurodymu, kad jis yra „Nevedęs“.

18. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovas su A. M. sudarytą santuoką nutraukė teismo keliu, ką patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduotas santuokos nutraukimo įrašas, aprašytas šio teismo sprendimo 5 punkte. Ir nors šis teismo spendimas nėra išlikęs, minėtas santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, paties atsakovo ar jo tuo metu buvusios sutuoktinės A. M. kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, suponuoja atsakovą atlikus aktyvius veiksmus, siekiant santuokos nutraukimo ir akivaizdžiai nepatvirtina jo nesąžiningumo siekiant sudaryti antrąją santuoką su G. M. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino neturinti įrodymų apie tai, kad atsakovas, sudaręs santuoką su G. M., palaikė artimus santuokinius ryšius ir su A. M., vedė dvigubą gyvenimą ar slėpė pirmosios santuokos buvimo faktą. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo – atsakovo sūnus A. M. teismui nurodė, kad tiek jam pačiam, tiek jo motinai G. M. visada buvo žinomas faktas, kad P. K. M. buvo sudaręs santuoką su A. M., kuri iki santuokos sudarymo su G. M. buvo nutraukta. Ieškovei nepateikus byloje įrodymų, paneigiančių šias faktines aplinkybes, laikytina, kad pastaroji neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

19. Įstatymų nustatyta tvarka neįregistravęs teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo su ankstesne sutuoktine ir susituokdamas su G. M., atsakovas labiau tikėtina pats to nesuvokdamas formaliai pažeidė monogamijos principą. Šio principo pažeidimo pasekmės yra įgyvendinamos pagal CK 3.38 straipsnio 1 dalį. Ieškinį dėl monogamijos principą pažeidžiančios santuokos pripažinimo negaliojančia gali paduoti ne tik sutuoktinis, kuris nežinojo apie kliūtis santuokai sudaryti, bet ir bet kuris kitas asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Tačiau CK 3.38 straipsnio 1 dalies nuostata rodo, jog monogamijos principo pažeidimas nėra absoliuti priežastis, dėl kurios santuoka negalioja. Dėl monogamijos principo pažeidimo ginamos tik sąžiningo sutuoktinio, kuris buvo prieš tai susituokusio asmens apgautas, teisės. Nors monogamijos principą įtvirtinanti norma numato besąlyginį draudimą sudaryti antrą santuoką, nenutraukus pirmosios, dėl ko norma pripažintina imperatyvia, teismas ex officio monogamijos principą pažeidžiančią santuoką, remdamasis jam suteikta diskrecijos teise, „gali“ pripažinti negaliojančia, bet to daryti neprivalo, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje deklaruojamus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sąžiningų sutuoktinių ir trečiojo asmens – sutuoktinių sūnaus - interesus. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat vertintina CK 3.41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas gali netenkinti reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, kurios pagal šį kodeksą buvo kliūtimi sudaryti santuoką. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo momentui yra įregistravęs teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo su A. M. ir yra laikomas išsituokusiu nuo (duomenys neskelbtini), tai aplinkybė dėl monogamijos principo pažeidimo santuokos sudarymo su G. M. metu negalėtų būti vertinama kaip turinti esminę reikšmę.

20. Tiek atsakovas P. K. M., tiek trečiasis asmuo A. M. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog G. M. žinojo faktą apie atsakovo santuokos sudarymą su A. M., taip pat jai buvo žinoma, kad ši santuoka teismo keliu buvo nutraukta. Teismas sprendžia, kad sutuoktinių sąžiningumas yra svarbus sprendžiant klausimus dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių nustatymo (CK 3.45 straipsnis). Tokiu būdu, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo laikyti ir pripažinti P. K. M. ir G. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, sutuoktinių ar vieno jų tolimesnis sąžiningumo svarstymas nėra aktualus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui nusprendus, ieškovės reikalavimus atmesti, iš pastarosios valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.