Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, atsakovo atstovui Almantui Masioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. N. skunde prašo panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2015-08-28 sprendimą Nr. VILKS-3969, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-09-16 sprendimą Nr. csprl-183, įpareigojant VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti nekilnojamojo daikto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenis ir patikslinti pareiškėjo nuosavybės teises, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą 1S1/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį tuo pačiu adresu (b. l. 23–28).

Pareiškėjas skunde teigė, kad Žemės sklypą įsigijo 1996-08-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūno 2008-02-20 įsakymu Nr. A15-495(l.2-SEN-9) žemės sklypui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Tai užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Sklypo adresas priskiriamas prie nekilnojamojo turto kadastro duomenų. Pareiškėjas nei sklypo ploto, nei jo konfigūracijos jokiais sandoriais nekeitė, jame tik buvo pastatytas sodo pastatas, kurio statyba užbaigta 2011-11-03. Minėtas pastatas neįregistruotas dėl to, kad neatlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teigė, kad Žemės sklypo planas buvo parengtas teisingai. Pabrėžė, kad ne nuo pareiškėjo valios susiklostė situacija, jog Žemės sklypas atsidūrė dviejų administracinių vienetų teritorijose ir jų riba kerta jam priklausantį sklypą. Atsakovo įvardyti netikslumai buvo padaryti nustatant Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono administracines ribas, todėl šių administracinių vienetų savivaldybės ir turi išspręsti ribų tikslinimo klausimą. Matininkas, sudaręs planą, tokių netikslumų ištaisyti negali. Pasak pareiškėjo, atsakovas, remdamasis pareiškėjo prašymu, privalo pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teritorinį skyrių apie kliūtis, paaiškėjusias tikrinant kadastro duomenis ir trukdančias sklypą pažymėti kadastro žemėlapyje tam, kad jos būtų pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka keičiant administracinių vienetų ribas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad būtent atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo imtis veiksmų ir inicijuoti kadastro duomenų pakeitimą, o ne pareiškėjui perkelti naštą dėl tokios procedūros atlikimo.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pareiškėjui nesilaikius privalomos įstatymų nustatytos ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir negalimumo šia tvarka pasinaudoti (b. l. 41–43).

Atsiliepime nurodė, kad pakeistų Žemės sklypo ribų negalima pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte ir 17 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo pareiškėjas sutinka, tačiau nurodo, kad iniciatyvos tinkamai nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribas turi imtis Vilniaus miesto savivaldybė, nes matininkas tokių netikslumų ištaisyti negali. Pareiškėjas nepagrįstai atsakingu už atsisakymą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre laiko atsakovą. Atsakovas teigė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą laikėsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktai nesuteikia teisės inicijuoti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracinių ribų tikslinimą, taip pat pažymėti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tuo atveju, kai jos kerta administracinę ribą, todėl nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Vilniaus filialas privalėjo šį pareiškėjo prašymą tenkinti ir apie tai informuoti Tarnybos teritorinį skyrių. Atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-09-04 sprendimo Nr. VILRS-2089 atsisakyti įregistruoti sodo pastatą ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį, išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka neskundė, todėl bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina pareiškėjui nesilaikius privalomos įstatymų nustatytos ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir negalimumo šia tvarka pasinaudoti, nes yra praėjęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas 1 mėnesio skundo padavimo terminas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir akcentavo, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remiantis ginčijamame sprendime nurodytais argumentais (b. l. 33).

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

Bylos dalis dėl įpareigojimo įregistruoti sodo pastatą nutraukiama, likusi skundo dalis atmetama.

Byloje kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro pareiškėjo ginčijamų sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir patikslinti pareiškėjo nuosavybės teises, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-21 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Prie prašymo pateikė 2015-06-22 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-24 sprendimą Nr. 49SK-1354-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo Nr.155 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Agregatas“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (b. l. 44, 45).

Registrų centro Vilniaus filialas 2015-08-28 sprendimu Nr. VILKS-3969, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 5 punktu, atsisakė pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes pažymint 0,1207 ha ploto Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženklių posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą (b. l. 55).

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, 2015-08-21 pateikė skundą VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015-09-16 sprendimu Nr. csprl-183 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-08-28 sprendimą Nr. VILKS-3969. Sprendime konstatavo, kad Vilniaus filialas laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nustatęs, kad sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis (b. l. 38–39).

Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti.

Vertinama, ar kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal pareiškėjo 2015-08-21 pateiktą prašymą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų.

Įvertinus minėtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad Kadastro tvarkytojas prieš pažymėdamas kadastro duomenis žemėlapyje, turi patikrinti, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) 100 punkte nustatyta, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nuostatų 109 punktą, nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje pažymi kadastro tvarkytojo darbuotojai valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, naudodami geografinių informacinių sistemų (GIS) programines priemones, naujausią kartografinę medžiagą ir Lietuvos Respublikos georeferencinių duomenų pagrindą. Nuostatų 114 punkte nustatyta, kad prieš pažymėdamas kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje.

Konstatuotina, kad Nuostatai atsakovą irgi įpareigoja patikrinti, ar daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Atsakovas būtent prašymo pateikimo metu turi vertinti pateikto prašymo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad apie 21 m sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą (b. l. 36), o Likusi sklypo dalis yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas iš esmės neneigė faktinės aplinkybės, kad Žemės sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Šiuo atveju atsakovas nustatęs tokią aplinkybę turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Atsakovas prašomus atlikti teisinės registracijos veiksmus privalo atlikti remdamasis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašymo turinį. VĮ Registrų centras atsakovo sprendimą pripažino teisėtu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti naikintini. Atsakovui teisės aktuose nenustatyta pareiga tikslinti žemės sklypo plano netikslumus. Šiuo atveju atsakovas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo.

Nuostatai ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas. Pagal Taisyklių 10 punktą, kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau – užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau – vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Įvertinus Nuostatus ir Taisykles, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, tačiau VĮ Registrų centrui nei Nuostatuose, nei Taisyklėse tokia kompetencija nesuteikta. Pažymėtina, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-06-08 išvadoje (b. l. 16–17), išnagrinėjęs prašymą dėl Žemės sklypo ribų, matininkui J. M. paaiškino, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas žemės sklypo ribas privalo atstatyti, vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumento sprendiniais (AB „Agregatas“ generaliniu planu) bei nurodė administracinių ribų tikslinimo tvarką. Be to, ir Registrų centras 2015-09-16 sprendime, remdamasis minėta išvada, nurodė, kad ši išvada yra skirta matininkui J. M., kuris atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjui yra išaiškinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypo kadastrinius matavimus, todėl jis šiuo atveju turi teisę Nuostatuose ir Taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingą subjektą tinkamai procedūrai įgyvendinti. Pareiškėjo teiginiai dėl suformuoto Žemės sklypo, suteikto adreso, negali paneigti kadastro tvarkytojo nustatytų aplinkybių, egzistavusių pareiškėjo prašymo pateikimo momentu bei negali paneigti kadastro tvarkytojo pareigos tikrinti duomenis ir, nustačius neatitiktį, jų neregistruoti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktai nenustato pareigos inicijuoti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracinių ribų tikslinimo, taip pat ir pareigos pažymėti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jei jos kerta administracinę ribą, tai pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas privalėjo pareiškėjo prašymą tenkinti ir apie tai informuoti Tarnybos teritorinį skyrių, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaudamasis atsakovas turėjo atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-08-28 sprendime Nr. VILKS-3969 nurodyta, kad remiantis Nuostatų 125 punktu, netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Remiantis minėtu punktu, sprendime išaiškinta, kad kadastro tvarkytojas, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia žemėtvarkos skyriui, nagrinėjamu atveju – Tarnybos Vilniaus miesto skyriui, pastarasis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovas 2015-08-31 raštu Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pranešė apie priimtą sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. Konstatuotina, kad atsakovas atliko Nuostatų 125 punkte nustatytus veiksmus. Todėl ne atsakovas, o Tarnybos Vilniaus miesto skyrius turi priimti sprendimą dėl būtinumo tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Minėta, kad netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Atsakovui šiuo atveju tokia pareiga nekyla.

Konstatuotina, kad atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė teisingą sprendimą. VĮ Registrų centro sprendimas, priimtas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, todėl pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus Registrų centro Vilniaus filialo 2015-08-28 sprendimą Nr. VILKS-3969 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-09-16 sprendimą Nr. csprl-183, negali būti tenkinamas pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo kadastro duomenis.

Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą patikslinti ir pareiškėjo nuosavybės teises, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-09-04 sprendimas Nr. VILRS-2089, atsižvelgus į tai, kad nepatikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti sodo pastatą bei nuosavybės teises į šį nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 11). Minėtas sprendimas Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka turėjo būti skundžiamas Centriniam registratoriui ir tik vėliau teismui. Pareiškėjas 2015-09-04 sprendimo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka neskundė. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-09-04 sprendimo Nr. VILRS-2089 panaikinimo. Konstatuotina, kad pareiškėjas nebegali pasinaudoti privaloma įstatyme nustatyta ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punktu, bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127–129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Likusią pareiškėjo S. N. (S. N.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.