Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-805-1015/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
1-805-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01237-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. K., V. Z.
Nukentėjusysis
M. J., V. J.
Advokatai
Gintaras Petukauskas, Vytenis Dziegoraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-805-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01237-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1; 1.1.4.2; 1.2.14.12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,kaltinamajam V. Z., jo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,nukentėjusiesiems M. J. ir V. J.,civilinių ieškovų atstovams L. V., A. K.,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidutinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), ir

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidutinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2018 metais, laikotarpyje nuo sausio 5 d., 24.00 val. iki sausio 6 d. 3.00 val., nuo automobilio „Volvo XC-90“, kurio tikslūs duomenys ir savininkas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 78, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 700 eurų.

Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2018 metais, laikotarpyje nuo sausio 5 d., 24.00 val. iki sausio 6 d. 3.00 val., nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Remeta“, stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 80, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 700 eurų.

Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2018 metais, laikotarpyje nuo sausio 5 d. 24.00 val. iki sausio 6 d. 3.00 val., nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. P., stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, įvažiavime link namų Nr. 121 ir Nr. 127, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 1200 eurų.

Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2018 metais, laikotarpyje nuo sausio 5 d. 24.00 val. iki sausio 6 d. 3.00 val., nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. J., stovėjusio V. M. gatvėje, Vilniuje, prie pastato Nr. 53, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 1400 eurų.

Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2018 metais, laikotarpyje nuo sausio 5 d., 24.00 val. iki sausio 6 d,. 3.00 val., nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio Vitkausko personaliai įmonei, stovėjusio A. P. K. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 22, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 2000 eurų.

Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

V. Z. pasikėsino įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:

jis tyčia, 2018 m. sausio 8 d., apie 18.30 val., V. V. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 9, iš R. K. pasikėsino įgyti 2018 metais, laikotarpyje nuo sausio 5 d., 24.00 val. iki sausio 6 d., 3.00 val. pavogtus priekinius žibintus: nuo automobilio „Volvo XC-90“, kurio tikslūs duomenys ir savininkas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 78, kurių bendra vertė 700 eurų; nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Remeta“, stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 80, kurių bendra vertė 700 eurų; nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. P., stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, įvažiavime link namų Nr. 121 ir Nr. 127, kurių bendra vertė 1200 eurų; nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. J., stovėjusio V. M. gatvėje, Vilniuje, prie pastato Nr. 53, kurių bendra vertė 1400 eurų; nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio Vitkausko personaliai įmonei, stovėjusio A. P. K. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 22, kurių bendra vertė 2000 eurų, žinodamas, kad šie žibintai yra gauti nusikalstamu būdu, tai yra pavogti nuo transporto priemonių, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog 2018 metais, sausio 6 d. naktį jis surado penkis automobilius „Volvo“, kuriuos matė anksčiau ir nuo kurių norėjo pavogti žibintus ir juos pavogė. Trys automobiliai stovėjo Fabijoniškėse, du – Karoliniškėse, jie buvo pastatyti prie daugiabučių namų. Anksčiau jis gyveno tuose rajonuose. Priėjęs prie automobilio, jis atitraukdavo automobilio dangtį, patempdamas iš apačios trosą, ir išimdavo žibintus, naudodavosi replėmis, kad galėtų nukirpti žibintų laidus. Dviejuose automobiliuose suveikė signalizacija. Žibintus vogė, nes jam trūko pinigų pragyvenimui. Pavogtus žibintus įsidėdavo į krepšį ir nešdavo juos slėpti į miškelį Fabijoniškėse. Po to juos paėmė ir viešuoju transportu vežė namo. V. Z. telefoną 2018 m. sausio 6 d. jam davė buvęs bendradarbis R. N., kuris jam minėjo apie asmenį, galintį nupirkti automobilių „Volvo“ žibintus. Žibintus V. Z. jis ketino parduoti už 1450 eurų. R. K. V. Z. nesakė, kad šie žibintai yra vogti. Iš pokalbio jis suprato, kad V. Z. dirba autoservise ir prekiauja automobilio detalėmis. Iki žibintų vagysčių jis su V. Z. nebendravo ir nebuvo jo matęs, bet yra buvęs jo darbovietėje pas jo viršininką. Tikslios datos jis neatsimena, V. Z. jam pirmas paskambino ir jis jam sakė, kad turi žibintus. Galėjo būti ir taip, kad V. Z. jam skambino ir iki žibintų vagystės. V. Z. jo neklausinėjo apie žibintų identifikacinius požymius, apie lipdukus jie taip pat nekalbėjo, R. K. pats nulupo lipdukus. Tą dieną, kai juos sulaikė policijos pareigūnai, jis tik spėjo pasisveikinti su V. Z., apie lipdukus net nespėjo pasikalbėti. Savo poelgius vertina blogai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Šiuo metu jis įsidarbino, gaus 400 eurų dydžio atlyginimą per mėnesį ir stengsis atlyginti žalą.

Kaltinamasis V. Z., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, sekmadienį jam paskambino R. K. ir pasakė, kad turi automobilių dalių, konkrečiai kokių nesakė ir kiek nori už tai pinigų. Pirmadienį jis vėl susiskambino su R. K. ir jie susitiko. Susitikimo metu R. K. jam pasakė, kad nuėmė lipdukus nuo žibintų ir tuomet jis suprato, kad tie žibintai yra vogti. Jis nusprendė surizikuoti ir nupirkti tuos žibintus, jeigu jų būklė yra gera, nes jis perka ir parduoda automobilių detales. Vienas žibintas kainuoja apie 400 eurų, o jeigu jis yra su lęšiu, tai apie 700 eurų. Jo darbovietės direktorius jam pasakojo, kad R. K. maždaug prieš metus laiko buvo atvažiavęs į darbovietę bei klausė, ar jiems nereikia kokių automobilių detalių. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ateityje pirks automobilių detales tik su sąskaitomis-faktūromis. Sutinka žalą atlyginti. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes apkaltinamasis nuosprendis turės įtakos jo naujam darbui, kur yra reikalinga nepriekaištinga reputacija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jiems sutinkant bei prokurorui ir gynėjams neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K., įteikus pirminį pranešimą apie įtarimą, paaiškino, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, žibintus vogė vienas. Šiuo metu jis kartu su savo drauge E. K. gyvena pas jos draugę A. K. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. beveik visą lapkričio mėnesį jis buvo išvykęs į Olandiją, grįžo 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje, po to 2017 m. gruodžio 12 d. kartu su E. K. vėl išskrido į Olandiją atostogauti ir grįžo į Lietuvą 2018 m. sausio 4 d.. Šiuo metu jis niekur nedirba, pajamų neturi, grįžus iš Olandijos jam liko labai mažai pinigų pragyvenimui, todėl sugalvojo pavogti priekinius žibintus nuo „Volvo“ markės ir būtent modelio XC90 automobilių, nes kadangi pats yra dirbęs su automobiliais, žino, kad tokie žibintai yra paklausi prekė. Žibintus sugalvojo pavogti konkrečiai nuo minėtos markės ir modelio automobilių, nes pats yra dirbęs su tokiais automobiliais ir gerai žino, kaip išardyti tokius žibintus. Pavogti žibintus sugalvojo per vieną naktį ir iš ne vieno automobilio, tiesiog ketino žiūrėti pagal situaciją, kiek tokių automobilių ras. 2018 m. sausio 5 d., buvo penktadienis, apie vidurnaktį jis išėjo iš A. K. buto vogti žibintų, kur eina ir ką ketina daryti, niekam nesakė. Su savimi pasiėmė reples, kurių reikėjo žibintų laidams atkirpti. Vilniuje jis žino kelis rajonus, tai yra Fabijoniškes, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Pašilaičius, maždaug žino, kur yra šie rajonai. Pirmiausiai sugalvojo važiuoti į Fabijoniškes, važiavo su autobusu. Išlipo stotelėje netoli prekybos centro „Mandarinas“. Išlipęs iš autobuso ėjo link nuošaliau esančios gatvės, link daugiabučių namų kiemų, kur stovėjo automobiliai. Kiek prisimena, nuėjo į L. G. gatvę. Eidamas pamatė, kad prie vieno daugiabučio namo, prie pat šaligatvio stovi būtent automobilis „Volvo XC90“, tamsios spalvos. Priėjo prie šio automobilio ir palindo po automobiliu iš vairuotojo pusės, kad galėtų patraukti trosą. Patraukęs trosą, atidarė automobilio variklio dangtį, tada iš vidinės pusės ištraukė žibintų laikiklius, kurie laiko žibintus ir išėmė žibintus. Dar prieš tai su savimi turėtomis replėmis nukirpo žibintų laidus. Tokiu būdu išėmė abu priekinius žibintus. Variklio dangtį vėl uždarė. Abu žibintus ir jų laikiklius nusinešė rankose į kitą kelio pusę, į ten esančius krūmus ir paslėpė. Tada ėjo toliau gatve ir ieškojo kito automobilio. Paėjo gal apie 10 minučių laiko ir pamatė antrą taip pat „Volvo XC90“ automobilį, kuris stovėjo taip pat prie daugiabučio namo, priekiu į gatvę. Automobilis buvo šviesiai pilkos spalvos. Tokiu pat būdu kaip ir pirmąjį kartą jis atidarė ir šio automobilio variklio dangtį bei tokiu pat būdu išėmė du priekinius automobilio žibintus. Šiuos du žibintus iš antrojo automobilio taip pat nunešė paslėpti į kitoje gatvės pusėje esančius krūmus, tačiau ne į tuos pačius, kur slėpė žibintus, pavogtus iš pirmojo automobilio. Apvogęs antrąjį automobilį, vėl ėjo toliau gatve link kažkokios aikštelės ir eidamas pamatė trečiąjį „Volvo XC90“ markės automobilį. Šis automobilis stovėjo taip pat prie daugiabučio namo. Jis buvo tamsios spalvos, tačiau kokios tiksliai, nematė, nes buvo tamsu. Jis priėjo prie trečiojo automobilio, tokiu pat būdu atidarė variklio dangtį kaip ir pirmuosius kartus, ir tokiu pat būdu išėmė vėl abu priekinius žibintus. Šiuos žibintus iš trečiojo automobilio, paslėpė dar kituose krūmuose, netoli tos vietos, kur stovėjo trečias automobilis. Paslėpęs visus žibintus nuo trijų automobilių, vėl autobusu nuvažiavo iš Fabijoniškių į Karoliniškes, kur yra A. K. butas. Jis dar neplanavo eiti į butą, dar ketino apvogti automobilių. Karoliniškėse buvo apie 2.00 val. nakties. Išlipo stotelėje ir ėjo toliau link daugiabučių, kur kiemuose stovėjo automobiliai. Ėjo gal apie 15 minučių laiko ir gatvėje prie šaligatvio pamatė stovintį „Volvo XC90“ automobilį, vėl tamsios spalvos. Jis vėl tokiu pat būdu atidarė šio (ketvirtojo) automobilio variklio dangtį ir tokiu pat būdu kaip pirmus tris išėmė du priekinius žibintus. Šio automobilio žibintus sudėjo į languotą krepšį, kurį pasiėmė išeidamas iš Akvilės buto. Krepšį su žibintais nešėsi su savimi ir ėjo link Akvilės buto, eidamas pamatė dar vieną „Volvo XC90“ automobilį, irgi tamsios spalvos. Vėl tokiu pat būdu kaip visus keturis kartus atidarė šio (penktojo) automobilio variklio dangtį ir tokiu pat būdu išėmė du automobilio priekinius žibintus. Nė vieno automobilio variklio dangčių atidarytų nepaliko. Abu žibintus iš penktojo automobilio įdėjo į tą patį krepšį ir grįžo į butą. Jis taip pat pavogė iš visų automobilių ir žibintų laikiklius, kuriais tvirtinami žibintai. Pavogė 10 žibintų iš penkių automobilių. Taip pat nukirpo visų penkių automobilių žibintų laidus su savo turėtomis replėmis. Kai grįžo prie buto su krepšiu, kuriame buvo žibintai, jam duris atidarė A. K., nes jis neturėjo raktų. Buvo apie 2.30-3.00 val. Krepšį su žibintais padėjo koridoriuje prie įėjimo į butą durų. Žibintus vogė užsidėjęs medžiagines pirštines. A. K. jam davė buto raktus, nes jis dar išėjo į lauką iš buto, kadangi pasirodė, kad jį kažkas atsekė. Lauke pabuvo apie 20 minučių laiko ir grįžo į butą, nuėjo miegoti, grįžo vienas. Ryte, apie 10.00-11.00 val. vėl autobusu nuvažiavo pasiimti paslėptų pavogtų žibintų. Iš buto pasiėmė du krepšius, į kuriuos galėtų sudėti žibintus. Jis susirinko visus šešis žibintus Fabijoniškėse ir grįžo vėl autobusu į butą. Krepšius su žibintais vėl padėjo koridoriuje prie durų. Buvo gal 12.00-13.00 val. Tada paskambino savo draugui R. N., buvusiam bendradarbiui, nes šis jam anksčiau yra minėjęs apie asmenį, kuris gali nupirkti būtent „Volvo“ markės automobilių detales. Tačiau pats R. K. to asmens nepažinojo, žinojo tik jo vardą - Vaclavas. R. N. davė V. telefono numerį, R. K. jam paskambino ir paklausė, ar jam nereikia „Volvo XC90“ automobilių lempų, jis atsakė, kad susitiks pirmadienį, tai yra 2018 m. sausio 8 d. ir pasikalbės. Pavogti žibintai A. K. bute buvo sudėti krepšiuose. Pirmadienį, 2018 m. sausio 8 d., apie 18.00 val., Vaclavas atvažiavo prie A. K. namų. Prieš jam atvažiuojant jie dar ar tai susiskambino, ar tai susirašė trumposiomis žinutėmis, lyg V. parašė, o R. K. jam paskambino. Iš pradžių R. K. išėjo į lauką pas V. be žibintų. Išėjo su juo pasikalbėti. Iš pradžių Vaclavas buvo vienas, tačiau pasakė, kad dar bus ir jo draugas. Tada R. K. pakilo liftu į Akvilės butą, pasiėmė krepšius su žibintais, dar paprašė Emilijos, kad paimtų mažesnį maišelį, kuriame buvo vienas žibintas, kad ji padėtų išnešti. R. K. pirmas su žibintais nusileido į apačią ir išėjo į lauką, tada pamatė ir minėtą V. draugą. Jie buvo atvažiavę automobiliu „Volvo V70“, pilkos spalvos. Automobilio bagažinė jau buvo atidaryta, R. K. padėjo krepšius su žibintais ant žemės, nes jau ruošėsi krauti žibintus į V. automobilį, tačiau tuo metu prie jų priėjo du vyriškiai, kurie prisistatė policijos pareigūnais. Netrukus iš kažkur atėjo ir daugiau pareigūnų. Jie visi trys buvo sulaikyti. Kai jis jau buvo sulaikytas, tada į lauką atėjo ir E. K.. Viskas vyko labai greitai. R. K. buvo pristatytas į policijos įstaigą. Pavogtų žibintų parduoti nespėjo, nes jį sulaikė policijos pareigūnai. Vogė vienas ir tikrai niekas apie vagystes nežinojo, vogti jam niekas nepadėjo, tai buvo jo vieno sumanymas. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, taip elgėsi, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Tas vietas, kur stovėjo automobiliai, kuriuo apvogė, bei vietas, kur paslėpė pavogtus žibintus, galės parodyti (2 t., b. l. 34-37).

Įteikus patikslintą galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis R. K. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies, nes mano, kad pranešimas apie įtarimą yra suformuluotas neteisingai, nes padarė ne penkias atskiras, o vieną veiką. Jis iš anksto buvo suplanavęs pavogti žibintus ne nuo vieno, o nuo daugiau automobilių. Nori pažymėti, kad pasilieka prie pirminių savo parodymų, duotų 2018 m. sausio 9 d., tik nori patikslinti, kad kaip ir nurodė, iš anksto buvo suplanavęs pavogti žibintus ne nuo vieno, o nuo daugiau automobilių. Taip pat nori pažymėti, kad tiek Fabijoniškėse, tiek Karoliniškėse jau anksčiau buvo matęs būtent „Volvo XC90“ automobilių, žinojo, kad tokių automobilių ten yra, todėl ir sugalvojo apvogti ne vieną būtent „Volvo XC90“ automobilį, o iškarto daugiau. Karoliniškėse jis gyvena, dėl to pastoviai matydavo tokius automobilius, o į Fabijoniškes važiuodavo pas draugą, kadangi ten lankėsi, dėl to taip pat matydavo. Buvo suplanavęs pavogti žibintus ne nuo vieno automobilio ir būtent iš Fabijoniškių ir Karoliniškių, nes šias vietas nusižiūrėjo iš anksto. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, vogė dėl sunkios materialinės padėties, tačiau tuo jo veiksmai vis tiek nėra pateisinami. Sieks atlyginti padarytą žalą pranešime apie įtarimą nurodytų automobilių savininkams (2 t., b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Z., įteikus pirminį pranešimą apie įtarimą, paaiškino, kad jokių žibintų jis nevogė, o R. K. yra matęs gal du kartus, jo asmeniškai nepažįsta, R. L. yra jo draugas. V. Z. dirba automobilių ir motociklų ardymo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Pažįsta R. N., kuris maždaug prieš metus laiko jį ir suvedė būtent su R. K.. Tada R. K. nurodė, kad gali gauti automobilio detalių iš užsienio, paklausė, kokios domintų, pasakė, kad gali gauti iš automobilių sąvartyno. Tačiau tuo metu jokių detalių jis neatvežė, tai buvo tik pasiūlymas, tuo viskas tą kartą ir užsibaigė. Pieš savaitę laiko R. N. parašė V. Z. trumpąją žinutę, kad R. K. gali gauti detalių ir kad galima į jį kreiptis. 2018 m. sausio 4 ar 5 dienomis V. Z. pats paskambino R. K. ir pasakė, kad gali iš jo nupirkti automobilio detalių, tačiau kalbos apie konkrečias detales nebuvo. 2018 m. sausio 7 d., sekmadienį R. K. jam parašė, kad turi penkis komplektus priekinių žibintų būtent nuo automobilių „Volvo XC90“, kad už juos visus nori 1450 eurų, tačiau jie susitarė, kad V. Z. juos nupirks už 1400 eurų. Susitarė susitikti 2018 m. sausio 8 d., pirmadienį. 2018 m. sausio 8 d. dienos metu, jis ar tai susiskambino, ar susirašė su R. K. ir susitarė susitikti apie 18.00 val. Sutarė, kad nuvažiuos prie namo Karoliniškėse, Vilniuje, kur R. K. gyvena. Kiek pamena, namo numeris buvo 9. V. Z. paprašė savo draugo R. L., kad šis paskolintų pinigų nupirkti iš R. K. lempas, nes pats V. Z. tuo metu neturėjo tokios sumos, todėl pasikvietė R. L. važiuoti kartu ir apžiūrėti lempas, ar jos nesugadintos ir panašiai, nes lempoms pirkti būtent jis skolino pinigus. Pas R. K. važiavo savo automobiliu „Volvo V70“, pilkos spalvos, R. L. atvažiavo savo automobiliu, tačiau pasiliko toliau. V. Z. vėl parašė trumpąją žinutę R. K., kad atvažiavo ir kad jis ateitų. Iš pradžių jis atėjo be lempų, tada vėl nuėjo į butą ir antrą kartą atėjo su krepšiais. V. Z. tuo metu atidarė savo automobilio bagažinę, kur ruošėsi dėti žibintus. Dar nori pažymėti, kad kai atvažiavęs kalbėjo su R. K., pradėjo klausinėti jo, ar ne jis vagia detales iš automobilių, jis pasakė, kad jam reikia pinigų, kad nuo žibintų yra nulupinėti lipdukai, pagal juos galima nustatyti, kur yra pagamintas automobilis. Iš šių R. K. pasisakymų V. Z. suprato, kad žibintai yra vogti, bet vis tiek ketino juos įsigyti, tai yra nupirkti, nors ir suprato, kad jie yra vogti, nes pats norėjo užsidirbti pinigų. R. L. išvis nieko nežinojo, jis tik paskolino pinigų ir atvažiavo pažiūrėti žibintų, kad jie būtų tvarkingi. Tačiau tuo metu, kai R. K. atnešė žibintus, V. Z. nespėjo jų įdėti į automobilį ir jų įsigyti, nes prie jų priėjo policijos pareigūnai ir juos visus tris sulaikė. Jokių žibintų jis nevogė, tačiau ketino juos įsigyti žinodamas, kad jie yra vogti, kadangi R. K. pats prisipažino, kad pavogė žibintus, pasakė, kad jam reikia pinigų išvažiuoti į užsienį. Tačiau V. Z. nespėjo nupirkti žibintų, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų (2 t., b. l. 95-96).

Įteikus patikslintą galutinį pranešimą apie įtarimą, V. Z. parodė dėl jam pareikšto įtarimo, kad pasikėsino įgyti vogtus automobilinius žibintus iš R. K., kaltu prisipažįsta visiškai. Nespėjo jų įgyti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nori pažymėti, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2018 m. sausio 9 d., juose smulkiai papasakojo, prie kokių aplinkybių ketino nupirkti vogtus žibintus iš R. K., daugiau jokių naujų aplinkybių nurodyti tikrai negali. Suprato, kad žibintai, kuriuos ketino nupirkti iš R. K. yra vogti, bet vis tiek norėjo juos pirkti, tačiau nespėjo to padaryti. Prie kokių aplinkybių buvo pavogti žibintai, nežino. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, tiesiog norėjo užsidirbti, nes reikėjo pinigų. Savo kaltę pripažįsta visiškai (2 t., b. l. 108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. paaiškino, kad jokios vagystės neįvykdė. Virš metų laiko dirba ir gyvena Norvegijoje, į Lietuvą grįžęs 2017 m. gruodžio 22 d. R. K. nepažįsta, o V. Z. yra jo draugas. 2018 m. sausio 8 d., apie 11.00 val., nuvažiavo pas V. Z. į darbą, esantį Visorių gatvėje, Vilniuje, į automobilių ir motociklų detalių sąvartyną. Kai nuvažiavo, V. Z. pasakė, kad nori pirkti kažkokias automobilio detales, kad bus galima jas parduoti, tokiu būdu užsidirbti pinigų. Kadangi jis pats dirba detalių sąvartyne, R. L. nieko blogo neįtarė. Tačiau jis pasakė, kad pats šiuo metu neturi tiek pinigų, tai yra 1400 eurų ir paklausė, ar R. L. galėtų jam paskolinti. R. L. sutiko. Kokias konkrečiai detales jis nori pirkti, nesakė, apie tai nekalbėjo. Jis pasakė, kad dirba iki 18.00 val. ir kad R. L. tokiu laiku atvažiuotų, tada nuvažiuos apžiūrėti detalių. Tokiu laiku, tai yra tą pačią dieną, apie 18.00 val. jis su skolintu automobiliu „Peugeot“, nuvažiavo pas V. Z. į darbą ir jie nuvažiavo į tą vietą, kur jis norėjo pirkti detales. V. Z. važiavo su savo automobiliu „Volvo V70“, R. L. jam važiavo iš paskos. Jie nuvažiavo į Karoliniškes, Vilniuje, gatvės pavadinimo nežino. R. L. su savimi turėjo 1400 eurų grynaisiais, turėjo paduoti pinigus vietoje. Nuvažiavo prie daugiabučio Nr. 9. Jis pasistatė savo automobilį prie namo, V. Z. savo automobilį pastatė dar arčiau šio namo. V. Z. susiskambino su detalių pardavėju ir šis atėjo į lauką, R. L. jį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. R. L. nežinojo, kokias detales jis nori parduoti. V. Z. privarė savo automobilį arčiau, atidarė bagažinę ir ruošė vietą krauti detalėms. O pardavėjas nuėjo į butą atnešti detalių, netrukus grįžo su dviem krepšiais. Jis atsinešė krepšius, kuriuose tikriausiai buvo detalės, R. L. nespėjo pamatyti, pardavėjas priėjo prie automobilio ir kaip tik tuo metu prie jų atėjo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Tada R. L. suprato, kad juos sulaikė būtent dėl minėtų detalių. Tačiau pats nieko nežino, tikrai neįtarė, kad detalės gali būti vogtos ir panašiai. Tik norėjo paskolinti pinigų savo draugui V. Z. ir nuvažiavo kartu su juo apžiūrėti detalių, bet kad jos gali būti vogtos, nežinojo ir neįtarė, pats jokiose vagystėse nedalyvavo. R. K. matė pirmą kartą. Prie kokių aplinkybių buvo pavogtos detalės, nežino (2 t., b. l. 8-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 5 d. 19.00 val. iki 2018 m. sausio 6 d., 8.00 val. buvo pavogti priekiniai žibintai nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie namo Nr. 80, kur jis ir gyvena. Automobilis priklauso bankrutuojančiai UAB „Remeta“, o jis yra bankroto administratorius, jam šis automobilis yra perleistas, todėl jis juo naudojasi. Automobilis yra šviesiai pilkos (sidabro) spalvos. Šio automobilio priekinius žibintus gali atpažinti. Automobilis yra 2010 m. gamybos, priekiniai žibintai buvo originalūs, nekeisti, taip pat 2010 m. Vairuotojo pusės žibinte, posūkio ir pagrindinės lempos susikirtime iš vidinės pusės yra trys smulkūs įtrūkimai iki 2 cm ilgio. Dešinės pusės žibinte beveik toje pačioje pusėje yra du įtrūkimai taip pat iš vidinės pusės. Nė viename žibinte tų įtrūkimo iš lauko pusės neina užčiuopti (1 t., b. l. 24).

Papildomos apklausos metu liudytojas A. K. parodė, kad nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavogti priekiniai žibintai jam yra grąžinti, jie yra veikiantys, tvarkingi, tačiau nors jie ir yra grąžinti, UAB „Remeta“ reikš civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi buvo nukarpyti žibintų laidai, juos reikėjo keisti, o be to reikėjo pirkti naujus žibintus, kol pavogti dar nebuvo grąžinti. Minėto automobilio priekiniai žibintai, kurie buvo pavogti, yra ksenoniniai, jų vertę jis nurodė pagal rinkos kainas (1 t., b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. paaiškino, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 19.00 val., atvyko adresu L. G. g. 121, Vilniuje, kur daugiabučio gyvenamojo namo kieme pastatė jam priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko tvarkingą, užrakino, automobilyje yra įrengta garsinė signalizacija. 2018 m. sausio 6 d., apie 12.20 val., atėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad nėra priekinių ksenoninių žibintų, jie buvo pavogti. Žibintai išsiskyrė tuo, kad paviršius jų buvo labai švarus, nesubraižytas, jie buvo gero stovio ir jis žibintus galėtų atpažinti. Vieno tokio žibinto vertė yra 600 eurų, todėl jam padaryta 1200 eurų turtinė žala, nes pavogti abu priekiniai žibintai. Į policiją dėl įvykio iškarto nesikreipė, nes automobilis nėra draustas KASKO draudimu, taip pat nemanė, kad įmanoma rasti pavogtus žibintus. 2018 m. sausio 12 d., apie 7.30 val., rado savo kaimyno raštelį po valytuvu apie tai, kad policija nustatė vagystę įvykdžiusius asmenis ir surado vogtus jo žibintus. M. P. pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jam priklausančių žibintų vagystės (1 t., b. l. 50).

Papildomos apklauso metu liudytojas M. P. paaiškino, kad jo automobilis tuo metu, kai buvo pavogti priekiniai žibintai, stovėjo įvažiavime link jo gyvenamojo namo Nr. 121 ir Nr. 127, L. G. gatvėje, Vilniuje, automobilis stovėjo ant posūkio, priekiu į mišką, galinė dalis buvo į gatvę. Jo automobilis yra juodos spalvos. Žibintus galės atpažinti.(1 t., b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. paaiškino, kad turi savo vardu registruotą automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis juodos spalvos. Šiuo automobiliu jis pats ir naudojasi. Šiuo metu gyvena Vilniuje, V. Maciulevičiaus g. 30. Savo automobilį visada laiko kažkur netoli savo namų. 2018 m. sausio 5 d., apie 17.00-18.00 val. grįžo namo po darbo, kadangi jau buvo laikas po darbų, arti savo namo nerado vietos pastatyti automobilio, vietą rado šiek tiek toliau nuo savo namų, toje pačioje V. Maciulevičiaus gatvėje, prie pastato, pažymėto Nr. 53. Automobilį pastatė gatvėje, prie šaligatvio, priekiu į gatvės galą, į mišką. Automobilį užrakino centriniu užraktu, automobilis buvo tvarkingas. Prie automobilio atėjo tik po trijų dienų, tai yra 2018 m. sausio 9 d., kadangi visas tas dienas automobilio nereikėjo, nes turi du automobilius ir naudojosi kitu. Atėjo prie automobilio apie 4.30-5.00 val., dar buvo tamsu lauke. Įsėdo į automobilį ir užvedė variklį, tačiau pamatė, kad nešviečia priekiniai žibintai, tada išlipo ir pamatė, kad jų nėra, jie buvo pavogti. Matėsi tuščios ertmės. Tada dar pamatė, kad variklio dangtis yra uždarytas, tačiau neužfiksuotas, nes jis fiksuojasi fiksatoriumi, kuris atsidaro iš vidaus. Jis pats buvo palikęs užfiksuotą variklio dangtį. Pamatęs, kad pavogti automobilio priekiniai žibintai, pats iš savo mobiliojo ryšio telefono iš karto apie tai pranešė policijos pareigūnams, tačiau pats turėjo išvažiuoti darbo reikalais į Klaipėdą, todėl paprašė savo tėvo V. J., kad jis parašytų pareiškimą dėl vagystės. Automobilį jis pirko su tais žibintais, kurie buvo pavogti, automobilis yra 2004 metų gamybos. Pats žibintų nekeitė, jie buvo originalūs. Automobilio vairuotojo pusės žibinto šviesų lemputė buvo pakeista, todėl savo žibintus atpažintų. Kai buvo pavogti automobilio žibintai, pats pagal skelbimus internete skambinėjo ir domėjosi, kokios yra būtent tokių žibintų kainos ir sužinojo, kad vienas originalus žibintas kainuoja 700 eurų, todėl jam padaryta 1400 eurų žala, nes pavogti abu priekiniai automobilio žibintai (1 t., b. l. 73-74).

Papildomos apklausos metu liudytojas M. J. paaiškino, kad civilinio ieškinio dėl savo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių žibintų vagystės nereikš, nes žibintai yra grąžinti, jie yra nesugadinti, yra tvarkingi ir veikiantys, niekam pretenzijų neturi. Jo automobilio priekiniai žibintai buvo ksenoniniai (1 t., b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. paaiškino, kad 3-4 mėnesius turi automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šis automobilis yra registruotas jo personalinės įmonės vardu, jis esu įmonės savininkas ir automobiliu naudojasi jis. Automobilis yra juodos spalvos. 2017 metų rugsėjo mėnesį pats keitė minėto automobilio priekinių žibintų gabaritų lemputes, todėl gerai žino, kaip atrodo jo automobilio priekinių žibintų tvirtinimo detalės, pagal jas tikrai atpažintų savo automobilio priekinius žibintus. Tvirtinimo detalės yra šviesiai pilkos spalvos, plastikinės, liežuvėlio formos. Jis pats gyvena Vilniuje, A. P. K. gatvėje Nr. 19, savo automobilį visada stato netoli savo namų, kur randa vietos. 2018 m. sausio 5 d., apie 21.00 val., grįžo namo. Savo automobilį pastatė prie įvažiavimo iš pagrindinės gatvės link daugiabučio Nr. 22, dešinėje pusėje (žiūrint minėto namo link), galine dalimi į pagrindinę gatvę. Jo namas yra kitoje gatvės pusėje, tačiau tik ten rado vietos. Automobilį užrakino centriniu užraktu, automobilį paliko tvarkingą, variklio dangtis buvo uždarytas. Jo automobilio variklio dangtis atsidaro iš vidaus, variklio atidarymo rankenėlė yra vairuotojo pusėje, automobilio salone. Sekančią dieną, tai yra šeštadienį, jis išvažiavo slidinėti savaitei laiko. Važiavo kitu automobiliu, todėl savo automobilį matė tik iš galinės dalies, kaip ir buvo palikęs. Tik šeštadienio vakare jis iš savo sutuoktinės S. V. sužinojo, kad pavogti automobilio priekiniai žibintai ir kad ji apie tai pranešė policijos pareigūnams. Vieno priekinio žibinto vertė yra 1000 eurų, abiejų žibintų vertė yra 2000 eurų. Jo automobilis yra draustas kasko draudimo bendrovėje „Ergo“. Kadangi automobilis yra draustas kasko draudimu, padaryta žala jam bus atlyginta, todėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jis nereikš. Po to, kai buvo pavogti jo automobilio žibintai, variklio dangtis neatsidaro, greičiausiai yra pažeistas variklio atidarymo trosas. Taip pat buvo pavogtos metalinės žibintų tvirtinimo detalės, iš viso 4 vienetai, nes kiekvienas žibintas tvirtinasi dviem detalėmis. Kadangi automobilis yra registruotas jo personalios įmonės vardu, kurios savininkas yra jis pats, todėl šioje byloje įmonę pats ir atstovaus. Priekinių žibintų vertę nurodė 2000 eurų pagal rinkos kainas, pasidomėjo autoservise dėl tokių žibintų kainos (1 t., b. l. 100-101, 103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d., apie 15.20 val., pamatė, kad pavogti priekiniai žibintai nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje vyriausiuoju tyrėjau, atlieka ikiteisminį tyrimą bei žvalgybą. 2018 m. sausio 8 d., nuo 13.00 val. kartu su to paties skyriaus vyresniaisiais tyrėjais G. B., A. B. ir M. M. vykdė neviešą patruliavimą dėl automobilių detalių vagysčių Vilniaus mieste, kadangi pastaruoju metu Vilniaus mieste labai padaugėjo vagysčių nuo automobilių. Apie 18.20 val. patruliavo Karoliniškėse, Vilniaus mieste. Apie 18.30 val. šiame mikrorajone, V. V. gatvėje, prie namo Nr. 9 pastebėjo jam žinomą asmenį, tai yra R. K., kuris yra jam žinomas būtent dėl to, kad vykdo vagystes. Matė, kaip prie minėto namo R. K. susitiko su dviem jam nepažįstamais vyriškiais, trumpai pakalbėjo ir nuėjo į namą Nr. 9. Minėti vyriškiai liko lauke. Vienas iš vyriškių įsėdo į „Volvo“ markės automobilį ir privarė jį arčiau namo Nr. 9, išlipo ir atidarė bagažinės dangtį. Po kelių minučių iš namo atėjo R. K., kuris atsinešė rankose du didelius sportinius krepšius, kuriuose, buvo matyti, kad sudėtos kažkokios automobilių detalės, padėjo juos prie pat minėto „Volvo“ automobilio, ant žemės, prie bagažinės pusės. Minėti nepažįstami vyriškiai pasilenkė prie krepšių, juos paėmė ir ruošėsi juos dėti į automobilio bagažinę, ir kaip tik tuo metu P. V. su kolegomis nusprendė juos patikrinti įtardami, kad krepšiuose gali būti vogtos automobilių detalės, todėl priėjo prie R. K. ir minėtų dviejų vyriškių, prisistatė, kad yra iš policijos. Minėti asmenys dar bandė bėgti, tačiau buvo sulaikyti. Sulaikinėjant minėtus asmenis, iš namo Nr. 9 dar išėjo mergina, kaip vėliau buvo nustatyta, R. K. draugė E. K., kuri su savimi rankoje turėjo plastikinį maišą su automobiliniu priekiniu žibintu. Patikrinus krepšius, kuriuos iš namo atsinešė R. K., juose buvo rasti automobiliniai priekiniai žibintai, kurie yra galimai vogti. Visi trys sulaikyti asmenys buvo pristatyti į 3-iojo skyriaus tarnybines patalpas A. J. g. 13, Vilniuje. Buvo nustatyta, kad minėti du nepažįstami vyriškiai, kurie susitiko su R. K., yra V. Z. ir R. L. (1 t., b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. paaiškino, kad metus laiko draugauja su R. K., jie yra pora. Nuo 2017 m. vasaros pabaigos ji gyvena pas savo draugę A. K. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos nuomojamame bute. Apie tris savaites laiko tame pačiame bute kartu gyvena ir R. K.. Jis anksčiau gyveno Elektrėnuose, tačiau iš ten išsikraustė ir atsikraustė į A. K. butą. Anksčiau R. K. dirbo autoservise, tačiau šiuo metu jis niekur nedirba, pajamų neturi. 2018 m. sausio 5 d., penktadienį, ji, R. K. ir A. K. buvo bute, tačiau vėlai vakare Rimantas pasakė, kad eina į lauką ir išėjo, tačiau kur jis tiksliai eina, nesakė. Netrukus ji užmigo ir miegojo visą naktį, atsikėlė kitos dienos ryte, apie 10.00 val. Naktį nieko negirdėjo. Kai atsikėlė, pamatė, kad bute, koridoriuje, prie įėjimo į butą durų padėti krepšiai, iš kurių vienas buvo languotas, kitas mėlynos spalvos, lygtais buvo du krepšiai. Kas juose buvo sudėta, nežino. 2018 m. sausio 8 d., jie vėl trise buvo bute. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, R. K. minėtus krepšius iš buto išnešė, tačiau kam ir kodėl, nežino. Jis išeidamas iš buto dar paprašė E. K., kad ši iš virtuvės paimtų ir atneštų vieną maišelį, baltos spalvos, ji nieko blogo neįtardama paėmė ir leidosi liftu žemyn į lauką. R. K. tuo metu jau buvo nusileidęs. Kas yra tame maišelyje, kurį ji nešė R. K. prašymu, nežino. Tik kai nusileido liftu į apačią ir išėjo į lauką, pamatė ant žemės gulintį R. K.. Iš pradžių nieko nesuprato, kas vyksta. Prie jos priėjo kažkokie vyriškiai, kurie prisistatė policijos pareigūnais, ji jiems atidavė minėtą maišelį. Tik kiek vėliau suprato, kad R. bus padaręs kažką neteisėto ir kad tai yra susiję su tuo, kas buvo sudėta minėtuose krepšiuose. Tačiau kad juose buvo kažkokios automobilio detalės, ji tikrai nežinojo. Nežino, ką neteisėto įvykdė R. K.. Kad jis apvogė kažkokius automobilius, ji apie tai nieko nežino. Ji buvo pristatyta į policijos įstaigą ir matė, kad buvo atvežti dar du kažkokie vaikinai, tačiau ji jų nepažįsta. Ji su jokiomis vagystėmis tikrai nėra susijusi (1 t., b. l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. paaiškino, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiuo adresu nuomojasi vieno kambario butą. Šiuo metu kartu su ja gyvena jos draugė E. K. ir E. K. draugas R. K.. Kiek žino, R. K. niekur nedirba, jo finansinė padėtis yra prasta, šiuo metu jis neturi pinigų. 2018 m. sausio 5 d., buvo penktadienis, apie vidurnaktį R. K. kažkur išėjo iš buto, tačiau kur jis išėjo, su kuo išėjo ir panašiai, ji tikrai nežino. Išeidamas R. K. jokių daiktų neišsinešė. R. K. grįžo į butą apie 3.00 val. nakties, naktį iš sausio 5 į 6 dieną, tai yra tą pačią naktį. Jis beldėsi į duris, o A. K. jas atrakino. Kai atrakino duris, pamatė, kad R. K. rankose turi lygtais du didelius krepšius, gali būti ir daugiau, tačiau jų tiksliai apibūdinti negali, nes paprasčiausiai neprisimena. R. K. įėjo į butą su minėtais krepšiais ir juos padėjo koridoriuje, prie įėjimo į butą durų. R. K. paprašė buto raktų, A. K. jam juos padavė, o pati nuėjo miegoti. R. K. vėl kažkur išėjo, minėti krepšiai liko bute, koridoriuje. Nors ji krepšių neapžiūrinėjo, tačiau buvo matyti, kad į juos yra sudėtos kažkokios automobilių detalės, tačiau kokios tiksliai, nežino. Minėti krepšiai su detalėmis bute stovėjo iki 2018 m. sausio 8 d., apie 18.00 val. pats R. K. minėtus krepšius su detalėmis kažkur išnešė iš buto. Daugiau jokių pašalinių daiktų, automobilių detalių ar panašių dalykų R. K. į butą nėra parnešęs, parnešė tik minėtus krepšius. Kai R. K. išnešė krepšius su detalėmis, kartu su juo išėjo ir Emilija, tačiau kur jie išėjo, nežino. Maždaug po valandos laiko į butą grįžo Emilija ir liepė A. K. neišsigąsti. Ji grįžo ne viena, o su dviem vyriškiais. R. K. nebuvo. Minėti vyriškiai parodė pažymėjimus, kad yra policijos pareigūnai. Tada A. K. suprato, kad R. K. bus padaręs kažką neteisėto, vėliau suprato, kad tai bus susiję su detalėmis, kurias jis parsinešė naktį iš 2018 m. sausio 5 į 6 dieną krepšiuose. Tačiau ką iš tikrųjų padarė R. K., ji tikrai nežino. Su jokiomis vagystėmis ji tikrai nėra susijusi. Emilija apie tai taip pat nieko nežino (1 t., b. l. 127-128).

2018 m. sausio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, stovi ties pastatu Nr. 80, L. G. g., Vilniuje. Automobilyje nėra priekinių žibintų. Priekinių žibintų vietoje yra nukirpti laidai. Variklio gaubtas yra uždarytas (1 t., b. l. 14-20).

Daiktų parodymų atpažinti metu A. K. atpažino savo automobilio žibinus pagal įtrūkimus, kuriuos apibūdino apklausos metu (1 t., b. l. 29-31).

2018 m. sausio 12 d. automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi L. G. g. 121, Vilniuje. Išorinių apgadinimų nematyti (1 t., b. l. 44-47).

Daiktų parodymų atpažinti metu M. P. atpažino savo automobilio žibinus pagal jų paviršių, nes paviršius yra labai švarus, nesubraižytas, iš prisijungimo laidų, kurių yra dešimt (1 t., b. l.56-58).

2018 m. sausio 9 d. automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, stovi V. Maciulevičiaus gatvėje 40 m. atstumu nuo pastato Nr. 53, Vilniuje. Automobilyje nėra abiejų priekinių žibintų. Daugiau apgadinimų nematyti (1 t., b. l. 68-71).

Daiktų parodymų atpažinti metu M. J. atpažino savo automobilio žibintus pagal pakeistas lemputes, kurias pats keitė(1 t., b. l. 84-86).

2018 m. sausio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi įvažiavime link namo Nr. 22, A. P. Kavoliuko g., Vilniuje. Automobilyje nėra priekinių žibintų (1 t., b. l. 97-98).

Daiktų parodymų atpažinti metu L. V. atpažino savo automobilio žibinus pagal žibintų tvirtinimo detales, kurios yra šviesiai pilkos, liežuvėlio formos (1 t., b. l. 104-106).

2018 m. sausio 8 d. vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad Vilniuje, V. V. g. 9 yra daugiabutis namas, prie šio namo laiptinės (kurioje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini)), stovi automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie šio automobilio bagažinės guli du krepšiai ir celofaninis maišelis, kuriame yra automobilio žibintas. Mėlynos spalvos krepšyje yra 4 žibintai, kitame yra 5 žibintai nuo automobilių (1 t., b. l. 129-134).

2018 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi daiktai yra priekiniai automobilių žibintai, iš viso 10 vienetų, iš kurių yra 5 kairės pusės ir 5 dešinės pusės. Ant visų žibintų yra gamykliniai užrašai su „Volvo“ inicialais. Žibintai yra tvarkingi, nesugadinti, nesudaužyti. Kiekvienas žibintas turi skirtingą numerį: 1. 111124-C20260; 2. 111125-C20260; 3. 44703ALSI12051027; 4. 061115-44703; 5. 59577-ALSI12080630; 6. 739357121406100930; 7. 73476-ALSI12081016; 8. 100404-C2074; 9. 71627-ALSI12081007; 10. 070731-55793. Apžiūrimas daiktas yra metalinės automobilinių žibintų tvirtinimo juostelės, 20 vienetų (1 t., b. l. 136).

2018 m. sausio 15 d. A. K. buvo grąžinti du priekiniai žibintai, keturios metalines žibintų tvirtinimo detalės (1 t., b.l. 137).

2018 m. sausio 16 d. M. P. buvo grąžinti du priekiniai žibintai, keturios metalines žibintų tvirtinimo detalės (1 t., b.l. 138).

2018 m. sausio 16 d. M. J. buvo grąžinti du priekiniai žibintai, keturios metalines žibintų tvirtinimo detalės (1 t., b.l. 139).

2018 m. sausio 15 d. L. V. buvo grąžinti du priekiniai žibintai, keturios metalines žibintų tvirtinimo detalės (1 t., b.l. 140).

2018 m. sausio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, R. K. rodant, buvo nuvažiuota į Vilniuje esantį Fabijoniškių mikrorajoną, kur pagal R. K. parodymus buvo važiuota pro prekybos centrą „Mandarinas“ Fabijoniškių gatve ir įvažiuota į P. Žadeikos gatvę, pasukta į kairę į L. G. gatvę. L. G. gatvėje įtariamasis R. K. parodė vietą prie daugiabučio namo Nr. 78 ir paaiškino, kad šioje vietoje prie šaligatvio stovėjo automobilis „Volvo XC90“, tamsios spalvos, bei paaiškino, kad tai buvo pirmasis automobilis, iš kurio jis 2018 m. naktį iš sausio 5 į sausio 6 dieną pavogė priekinius žibintus. Po to pagal R. K. parodymus buvo paeita apie 200 metrų link toje pačioje gatvėje esančio daugiabučio Nr. 80, kur R. K. parodė vietą prie šio namo ir paaiškino, kad šioje vietoje stovėjo automobilis „Volvo XC90“, šviesios spalvos, kuris stovėjo priekiu į gatvę ir kad iš šio automobilio jis tokiu pat būdu pagrobė priekinius žibintus. Po to pagal R. K. parodymus buvo pavažiuota toliau L. G. gatve, kur R. K. liepė sustoti prie namų Nr. 121 ir Nr. 127. Tarp šių namų esančiame įvažiavime R. K. parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje stovėjo trečiasis „Volvo XC90“ markės automobilis, tamsios spalvos, iš kurio jis tokiu pat būdu kaip ir pirmuosius du kartus pagrobė priekinius žibintus. Po to pagal R. K. parodymus buvo nuvykta į Vilniuje esantį Karoliniškių mikrorajoną, kuriame rodant R. K. buvo nuvykta į V. Maciulevičiaus gatvę, prie pastato pažymėto Nr. 53. Prie šio pastato R. K. parodė vietą gatvėje prie šaligatvio ir paaiškino, kad šioje vietoje stovėjo ketvirtasis „Volvo XC90“ markės automobilis, tamsios spalvos, iš kurio jis tokiu pat būdu kaip ir ankstesnius tris kartus pagrobė priekinius žibintus. Po to R. K. rodant buvo nuvažiuota į A. P. Kavoliuko gatvę, kurioje tarpe tarp namų Nr. 22 ir 24 įtariamasis R. K. parodė vietą, įvažiavime link minėtų namų ir paaiškino, kad šioje vietoje stovėjo penktasis „Volvo XC90“ markės automobilis, tamsios spalvos, iš kurio jis tokiu pat būdu kaip ir visus keturis kartus pagrobė priekinius žibintus (2 t., b. l. 47-52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Dėl kaltinimo R. K. atžvilgiu

R. K. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės, kiek tai susiję su R. K. pareikštais kaltinimais: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. 24.00 val. iki sausio 6 d., 3.00 val. R. K. nuo automobilio „Volvo XC90“, kurio tikslūs duomenys ir savininkas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 78, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 700 eurų, po to jis nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Remeta“, stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 80, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 700 eurų, po to jis nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. P., stovėjusio L. G. gatvėje, Vilniuje, įvažiavime link namų Nr. 121 ir Nr. 127, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 1200 eurų, po to jis nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. J., stovėjusio V. Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje, prie pastato Nr. 53, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 1400 eurų, po to tuo jis nuo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio Vitkausko personalinei įmonei, stovėjusio A. P. Kavoliuko gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 22, pagrobė du priekinius žibintus, kurių bendra vertė 2000 eurų.

Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo išsamiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat iš parodymų teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis išsamiai papasakojo savo veiksmus, nuo svetimų, jam nepriklausiusių automobilių „Volvo XC90“ nuimant priekinius žibintus, paaiškino, kodėl būtent nuo nurodytos markės automobilių jis nuėminėjo žibintus – nes anksčiau dirbęs su tokios markės automobiliais, ir būtent tokios markės automobiliuose yra galimybė atidaryti kapoto dangtį iš išorės. Tokius jo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai byloje – liudytojų E. K. ir A. K. parodymai, susiję su aplinkybėmis, kaip jų bute atsirado maišai su detalėmis, liudytojo P. V. – policijos pareigūno, dalyvavusio sulaikant R. K. bei kitus du asmenis – V. Z. ir R. L., kad sulaikymo metu rado ir maišus su pagrobtais žibintais, taip pat apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, daiktų atpažinimo protokolai, iš kurių matyti, kad 2018 m. sausio 8 d. sulaikius R. K., jo turėtuose maišuose buvę automobilių žibintai buvo nuimti būtent nuo jų automobilių. Taip pat ir kaltinamasis šioje byloje – V. Z., bei liudytojas R. L. parodė aplinkybes, susijusius su jų susitikimu su R. K., ketinant įsigyti minėtus žibintus. Taigi šių įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, jog minėtos faktinės aplinkybės yra neabejotinai nustatytos. Atsižvelgiant į tai, kad R. Z., suvokdamas, kad ima svetimą turtą – nuo svetimų, nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) priklausančių automobilių nuima priekinius žibintus, tokiu būdu pasisavindamas šį turtą ir atimdamas iš jų savininkų galimybę valdyti šį turtą, ir būtent to siekė, pripažintina, kad nurodytus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad kaltinamasis R. K., visiškai pripažindamas nurodytas faktines aplinkybes, visgi laikosi pozicijos, kad jis padarė ne atskiras 5 nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimus, kaip kad jam inkriminuota kaltinamajame akte, o vieną tęstinę veiką. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad visgi jo veiksmai kvalifikuotini kaip penkios pavienės nusikalstamos veikos.

Pagal teismų praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios, t. y. turi būti nustatyta, kad kaltininko tyčia susiformavo visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, ir siekiama vieno konkretaus ir aiškiai apibrėžto rezultato. Taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar konkrečiu atveju yra pagrindo pripažinti atitinkamus veiksmus kaip tęstinę nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į daug kriterijų – ar toks nevienkartinis vienarūšis veikimas yra atliktas esant nedideliam laiko tarpui, ar turtas pagrobiamas iš vieno ir to paties šaltinio (savininko) ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-128/2013, joje nurodyta praktika). Tuo pačiu pažymėtina, kad nė vienas iš šių kriterijų negali būti vertinamas atsietai, o turi būti vertinama reikšmingų aplinkybių visuma.

Nagrinėjamu atveju nors, kaip parodė kaltinamasis, išeidamas iš namų ir ketindamas pagrobti žibintus nuo automobilių, jis buvo nusižiūrėjęs Fabijoniškių ir Karoliniškių mikrorajonuose konkrečios markės – Volvo XC90 automobilius (kad jų yra), ir ketindamas pagrobti žibintus ne nuo vieno automobilio, vis dėlto, teismo nuomone, tai nėra pakankami argumentai teigti, kad jis veikė vieninga tyčia ir tyčia buvo susiformavusi iš anksto visam galutiniam rezultatui. Priešingai, iš parodymų (ypač parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu) matyti, kad R. K. tik buvo apsižiūrėjęs apskritai, kad nurodytos markės automobilių yra minėtuose rajonuose, tačiau būtent nusikalstamos veikos vykdymo metu – naktį iš 2018 m. sausio 5 į 6 dieną, nuvažiavęs iš pradžių į Fabijoniškes, ir pamatęs iš pradžių vieną automobilį, nuspręsdavo nuo jo pagrobti žibintus, pabaigęs šią veiką, pamatęs kitą tos pačios markės automobilį, jis vėl nuspręsdavo pagrobti priekinius žibintus ir taip visais penkiais atvejais. Juolab kad, kaip jis parodė teisiamojo posėdžio metu, po priekinių žibintų nuėjimo nuo trijų automobilių Fabijoniškių rajone, grįžęs į Karoliniškes, jis nusprendė dar pavogti žibintų, taigi akivaizdu, jog jo tyčia nebuvo vieninga, o kiekvieną kartą sprendimą atlikti atitinkamus veiksmus jis priimdavo iš anksto, atsižvelgęs į situaciją ir aplinkybes. Juolab atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo pagrobtas skirtingiems asmenims – nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams – priklausęs turtas, kas taipogi lemia išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos penkios pavienės nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad R. K. jau minėtomis aplinkybėmis ir laiku įvykdė penkis svetimo turto pagrobimus, pasireiškusius priekinių žibintų nuėmimu nuo svetimų – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, UAB „Remeta“, M. P., M. J., Vitkausko personalinei įmonei – priklausiusių automobilių Volvo XC90, kurių vertė nustatyta pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymus (kaltinamajam jų neginčijant), todėl jis pripažintinas kaltu padarius penkis nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo V. Z. atžvilgiu

V. Z. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju V. Z. inkriminuotas pasikėsinimas įgyti turtą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės, kiek tai susiję su kaltinimu V. Z., o būtent – jis 2018 m. sausio 8 d., apie 18.30 val., V. V. gatvėje, Vilniuje, prie daugiabučio namo Nr. 9, iš R. K. pasikėsino įgyti 2018 metais, laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 5 d., 24.00 val. iki sausio 6 d., 3.00 val. pastarojo pavogtus jau anksčiau aptartomis aplinkybėmis nuo penkių svetimų Volvo XC90 markės automobilių priekinius žibintus – iš viso 10 vienetų (5 priekinių žibintų komplektus), žinodamas, kad šie žibintai yra gauti nusikalstamu būdu, tai yra pavogti nuo transporto priemonių, tačiau šio sumanymo (įsigyti šį turtą) nerealizavo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios.

Pastarosios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu, kai jis detaliai paaiškino tiek reikšmingas aplinkybes, tiek ir nurodė savo motyvus. Kaip matyti iš jo parodymų, nors iki susitikimo su R. K. jis nežinojo, kad su jo siūlomomis automobilių detalėmis (priekiniais žibintais) ne viskas gerai, vis dėlto jau susitikimo metu jis, sužinojęs, kad nuo jų nuimti lipdukai, t. y. kaip jis paaiškino, jam paaiškėjo, kad priekiniai žibintai gali būti vogti, jis savo ketinimų šiuos žibintus įsigyti neatsisakė kadangi, kaip išplaukia taip pat iš liudytojo R. L. (kuris atvyko su juo ir ketino paskolinti kaltinamajam pinigų, kad jis galėtų sumokėti už žibintus) bei policijos pareigūno P. V. parodymų, ketino maišus su šiais žibintais krauti į savo automobilio bagažinę, tačiau šiuo momentu policijos pareigūnų buvo sulaikytas. Taigi akivaizdu, jog nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, požymiai jo veikoje, dėl ko jis pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Dėl bausmės skyrimo R. K.

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo R. K., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos penkios nusikalstamos veikos – tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, kurių mechanizmas identiškas, padaryta žala nėra atlyginta.

Teisiamojo posėdžio metu R. K. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, todėl spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas (vienas teistumas išnykęs, t. 2, b. l. 19), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 20-22), paleistas iš suėmimo, pradėjo dirbti (teismui pateikta 2018 m. vasario 28 d. darbo sutarties su UAB „Kuka autocentras“ kopija), duomenų apie sirgimą priklausomybės ar psichikos ligomis, byloje nėra.

Todėl įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas, kad padarytos penkios nusikalstamos tyčinės veikos, žala nėra atlyginta, nors kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį už kiekvieną epizodą nustatant, įvertinus tas pačias minėtas aplinkybes, artimesnį minimaliai šios rūšies bausmės ribai. Paskirtos bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis neigiamai vertina savo elgesį, be to, aplinkybę, kad jis neteistas (teistumas išnykęs), tai, kad jis šiuo metu dirba, yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą, be to, į jo jauną amžių, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant R. K. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui BUAB „Remeta“ padarytą turtinę žalą.

Dėl V. Z. atsakomybės

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo V. Z. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad pasikėsinta padaryti nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, dėl ko spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į V. Z. asmenybę – išsilavinimas vidurinis, profesinis, dirba, neteistas (t. 2, b. l. 83), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 84). Teismui pateikta V. Z. charakteristika, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje V. Z. šios darbovietės charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį V. Z. atsakomybėn be užstato.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Kaip minėta, V. Z. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, taigi šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, pažymėtina, kad būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

V. Z. yra neteistas, be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis dėl nusikalstamos veikos prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, iš jo paaiškinimų teisiamajame posėdyje yra pagrindo spręsti, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, sprendžia, kad nustatyta ir Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos.

V. Z. charakterizuojančių duomenų visuma, tarp jų – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą teisiamas, dirba (pagal duomenis matyti, kad jo darbinė patirtis yra pakankamai stabili, t. 2, b. l. 85), taip pat teisiamojo posėdžio metu išreikšta pozicija dėl savo veikos neigiamo vertinimo, leidžia nagrinėjamu atveju teismui vertinti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų (žalos) pažymėtina, kad ši sąlyga nėra reikšminga dėl argumentų, kurie bus aptarti sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio (nors, pastebėtina, duodamas parodymus, jis sutiko solidariai atlyginti žalą civiliniam ieškovui).

Todėl atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, spręstina, kad yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma.

Minėta, kad įstatymas numato taip pat ir tam tikrus reikalavimus laiduotojui.

Teismui pateiktas V. Z. – kaltinamojo tėvo, prašymas perduoti V. Z. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju siekiantis būti V. Z. nurodė, kad kaltinamasis V. Z. yra jo sūnus. V. Z. paaiškino, kad jis jau 13 metų dirba baldų gamybos įmonėje, gauna 700-800 eurų atlyginimą. Su sūnumi bendrauja gerai, per savaitę susitinka 1-2 kartus, jie pasitiki vienas kitu ir padeda vienas kitam, nes netoli gyvena. Santuokoje su žmona jis gyvena jau 33 metus, ji dirbo „Senukuose“ konsultante. Jis prašo atleisti jo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir skirti jį laiduotoju, nes sūnus turi atsakomybės jausmą ir tikrai daugiau jo neapvils. Jis visada buvo savo sūnui pavyzdys. Teismui taip pat yra pateikti duomenys, charakterizuojantys V. Z. - iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos matyti, kad V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra neteistas, per trejų paskutinių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje V. Z. darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytos duomenis, charakterizuojančius V. Z., išklausęs jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti dėl jo galimumo daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam, įvertinus be kita ko, jų giminystės ryšį, dėl ko pripažintina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo kaip kaltinamojo laiduotojas.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti V. Z. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai, be kita ko, atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o V. Z. gali būti paskirtas kaltinamojo laiduotoju. Taip pat, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį (pasikėsinta padaryti nesunkų nusikaltimą), kaltinamojo ir jo laiduotoju skirtino V. Z. asmenybę, jų giminystės ryšį, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams būtų pakankama priemonė. Taigi V. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija iki 2017 m. spalio 6 d.), teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad siekiant teigiamai paveikti kaltinamąjį ir užtikrinti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis būtų pasiekta, tikslinga V. Z. skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam – t. y. skirti 10 MGL dydžio įmoką.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje BUAB „Remeta“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. K., pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš R. K. ir V. Z. arba iš kiekvieno atskirai 600 eurų padarytos turtinės žalos. Nurodo, kad nuo BUAB „Remeta“ priklausančios transporto priemonės Volvo XC90 2018 m. sausio 5 ir 6 d. naktį pagrobus priekinius žibintus, buvo įsigyti 2 vnt. priekinių žibintų už 680 eurų sumą, kadangi minėtas automobilis naudojamas įmonės veikloje ir yra būtinas, o be priekinių žibintų automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Automobilio transportavimui ir remontui buvo pasamdytas asmuo, už kurio paslaugas buvo sumokėta 270 eurų. Policijos įstaigai grąžinus pagrobtus priekinius žibintus, siekdamas sumažinti nuostolius, jis juos pardavė už 350 eurų, taigi BUAB „Remeta“ dėl nusikaltimo patyrė iš viso 600 eurų nuostolį (680 eurų-350 eurų+270 eurų). Kadangi R. K. pavogė automobilio priekinius žibintus (BK 178 str. 1 d.), o V. Z. kėsinosi juos įsigyti ar realizuoti (BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d., jis prašo minėtą žalą priteisti iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.6 str. 3 ir 4 d.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, teismas pirmiausia pažymi, jog konstatavus, kad R. K. jau minėtomis aplinkybėmis pagrobė BUAB „Remeta“ turtą – priekinius žibintus nuo automobilio Volvo XC90, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, R. K. šiuo nusikaltimu neabejotinai lėmė civiliniam ieškovui BUAB „Remeta“ turtinę žalą. Savo ruožtu vertinant klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta pakankamais įrodymais – pirkimo pardavimo sutartimi, sąskaitomis faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais. Taigi civilinio ieškovo BUAB „Remeta“ civilinis ieškinys tenkinamas ir iš R. K. civiliniam ieškovui priteistina 600 eurų turtinės žalos.

Nors civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti nurodytą turtinę žalą iš abiejų kaltinamųjų solidariai, visgi teismas, įvertinęs aktualias aplinkybes, sprendžia, kad betarpiškai turtinė žala buvo padaryta būtent nusikalstamais R. K. veiksmais, pagrobiant BUAB „Remeta“ priklausiusį turtą – t. y. paimant šį turtą iš teisėto valdymo. Savo ruožtu kaltinamojo V. Z. veiksmai, kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, nėra susiję pakankamu priežastiniu ryšiu su civiliniam ieškovui kilusia turtine žala, kadangi jo nusikalstama veika buvo atlikta R. K. savo veiksmais jau anksčiau (prieš porą dienų) lėmus (padarius) minėtą turtę žalą (pagrobus automobilio priekinius žibintus).

Kiti nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens turto vagystė), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (BUAB „Remeta“ turto vagystė), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (M. P. turto vagystė), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (M. J. turto vagystė), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (Vitkausko personalinės įmonės turto vagystė), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. K. paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti R. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. vasario 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį:

1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);

2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.);

3) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 75 str. 2 d.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, ir grąžinti R. K. jo asmens tapatybės kortelę Nr. 14681773.

V. Z. (V. Z.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. Z. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376.60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad, vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.).

Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

V. Z. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

V. Z. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

BUAB „Remeta“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. K. BUAB „Remeta“ naudai 600 (šešis šimtus eurų) turtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė