Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo E. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. T. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, ir nubaustas galutine 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d., 21.50 val., (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti, E. T. vairuojama, transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Kilafors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (triašis sunkvežimis su triaše priekaba), važiavusi maršrutu V. – K. (R.). Tikrinimo metu, sveriant transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2019 m. gegužės 17 d.), nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė - 58,95 t, įvertinus „Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento“, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 (toliau – Techninio reglamento), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) - 57,75 t, tai yra transporto priemonių junginio bendroji masė 17,75 t. viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę. Vairuotojas E. T., kuris pasikrovė krovinį pats, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) be leidimo (pateiktas leidimas Nr. LDS-017763 negaliojantis, nes viršyti leidime nurodyti parametrai), pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 ir 30 punktų, didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau – Techniniai parametrai), 19.9 punkto reikalavimus.

1.1. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d., 21.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. T. vairavo sunkiasvorį transporto priemonių junginį, kurį pasikrovė pats, be leidimo (pateiktas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojantis, nes viršyti leidime nurodyti parametrai). Pasvėrus ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimas Nr. 0828307 galioja iki 2019 m. gegužės 17 d.), nustatyta dvigubos varančiosios ašies apkrova - 23,05 t, tuo 5,05 t viršijo didžiausią leistiną dvigubos varančiosios ašies apkrovą (1,3Aprašo 4, 30 punktų, Techninių parametrų 26.3 punkto reikalavimus.

1.2. Be to, vairuotojas E. T. eksploatavo transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta tvarka neįregistruota. 2018 m. lapkričio 8 d. VĮ „Regitra“ duomenimis ši transporto priemonė yra išregistruota. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 226 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija neginčija administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – E. T. inkriminuotų administracinių nusižengimų įrodytumo pagrįstumo, tačiau nesutinka su nuobaudos individualizavimu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį ir galutinės nuobaudos paskyrimu. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Šie bendrieji reikalavimai taikomi tiek licencijuojamą krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, tiek ir nelicencijuojamą veiklą vykdančioms įmonėms, t. y. įmonės, vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, taip pat privalo laikytis Lietuvoje galiojančių transporto veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų.

7. ANK 459 straipsnio 6 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama svorio krovinių gabenimą. Institucija pažymi, kad E. T. administracine tvarka pagal minėtą straipsnį turi būti baudžiamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės vairuotojas, o ne šios įmonės krovinių vežimo veiklai vadovaujantis asmuo. Šią išvadą Institucija daro vadovaudamasi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 ir šį reglamentą įgyvendinančių Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434, nuostatomis. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde iškeltą klausimą reglamentuojančia teisine baze bei E. T. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo E. T. turimus vykdyti įsipareigojimus bei jam pavestas darbo funkcijas.

8. Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje numatyti vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai, kuriuos pateiktame apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodė ir Institucija, tai yra: įmonė turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje; būti nepriekaištingos reputacijos; būti tinkamos finansinės būklės; turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Taip pat įmonė turi paskirti ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį – transporto vadybininką, kuris, be kita, ko turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Būtent pastarosios E. T. nusižengimų padarymo metu neturėjo, todėl negalėjo atsakyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo veiklai vadovaujantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog profesinės kompetencijos turėjimą patvirtina nustatyta tvarka išduotas pažymėjimas. Įmonės vadovas pats asmeniškai negali nuspręsti, kad vienas ar kitas įmonės darbuotojas turi reikiamą kompetenciją ir, vadovaudamasis tokiu subjektyviu vertinimu, surašyti įsakymą dėl vadovaujančio asmens paskyrimo už krovinių vežimo veiklą, kaip buvo padaryta analizuojamu atveju (b. l. 18).

9. Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad profesinės žinios įrodomos laikant privalomą egzaminą raštu, kuris, nusprendus valstybei narei, gali būti papildytas egzaminu žodžiu. Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 36 punktas įtvirtina, kad profesinės kompetencijos egzamino laikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 3-124 yra patvirtintas Asmenų, vadovaujančių licencijuojamai kelių transporto veiklai, profesinės kompetencijos egzamino laikymo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad transporto vadybininkų egzaminus organizuoja ir vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos transporto saugos administracija). Taigi, egzaminus vykdo ir profesinės kompetencijos pažymėjimus išduoda būtent administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje surašiusi Institucija. Egzaminų duomenų ir profesinės kompetencijos pažymėjimų apskaita tvarkoma egzaminavimo informacinėje sistemoje „Keltra“ (Aprašo 55 punktas).

10. Apygardos teismui pateiktos bylos medžiagoje yra pridėtas išrašas iš „Keltra“ sistemos (b. l. 20), kuris patvirtina, kad kompetencijos pažymėjimas, išlaikius krovinių vežimo vidaus maršrutais egzaminą ir vežėjų vadovų bendrosios dalies egzaminą, nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. V.. Duomenų, kad kompetencijos pažymėjimas būtų išduotas ir E. T., Institucija neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuota įmonė, jai išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis už atlygį. Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris turi atitinkamą profesinę kompetenciją ir vadovauja transporto veiklai, yra laikytinas papildomu reikalavimu vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir/ar keleivių pervežimo veikla. Tai reiškia, kad, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų licencijuota įmonė, reikalavimas, jog vadovauti krovinių vežimo veiklai gali tik toks asmuo, kuris yra išlaikęs profesinės kompetencijos egzaminą, nebūtų taikomas. Tokiu atveju pakaktų įmonės direktoriaus įsakymo, kuriuo konkrečiam įmonės darbuotojui būtų pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai. Tačiau šiuo atveju, jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuota įmonė, todėl byloje esantis įsakymas Nr. 161031 „Dėl vadovaujančio asmens paskyrimo už krovinių vežimo veiklą“, nors ir pasirašytinai įteiktas E. T., laikytinas netinkamu vadovavimo krovinių vežimo veiklai įforminimu, kuris nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės.

11. Aukštesnysis teismas sutinka, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėtų atsakyti kaip vairuotojas, o ne kaip krovinių vežimui vadovaujantis asmuo, priešingu atveju, tai užkirstų kelią spręsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atsakomybės klausimą. Be to, apylinkės teismas iš tiesų buvo nenuoseklus bei prieštaringas, parenkant E. T. skiriamas administracines nuobaudas. Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 459 straipsnio 10 dalį jam nuobaudos paskirtos kaip transporto priemonės vairuotojui, o pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį – kaip atsakingam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Tokia atsakomybės diferenciacija, įvertinus šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, nėra galima, todėl netinkamai paskirta nuobauda pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį yra keičiama. Šio straipsnio sankcija vairuotojams numato baudą nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Kadangi yra nustatyta E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs visus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas yra dirbantis asmuo, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, jų nenurodo ir Institucija pateiktame apeliaciniame skunde, todėl skirti griežtesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, nėra pagrindo.

12. Institucija skundžiamą apylinkės teismo nutarimą prašo panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau visiškai naikinti 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą nėra pagrindo, nes apylinkės teismas netinkamai nuobaudą paskyrė tik dėl vieno iš trijų E. T. inkriminuotų administracinių nusižengimų. Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 459 straipsnio 10 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudos paskirtos pagrįstai, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas ne naikinamas, o tik keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą pakeisti, paskiriant E. T. švelnesnę nuobaudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, E. T. paskirta 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, galutinė nuobauda paskirta 1150 Eur bauda.

E. T. už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą E. T. paskirti pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Kitą 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.