Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei Ž. U. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovo mama D. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties likusį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas paveldėjo pagal 2015 m. spalio 1 d. Klaipėdos 4-ojo biuro notarės I. Mineikienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. D. D. vardu taip pat yra registruoti keturi garažai: garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtus garažus D. D. įsigijo 1996 m. gegužės 17 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Rūta“, sudarydama Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas į šiuos garažus nebuvo išduotas, nes pirkimo-pardavimo sutartį D. D. sudarė dar būdama santuokoje su S. P., su kuriuo santuoką sudarė 1995 m. gegužės 20 d. o santuoką nutraukė – 1996 m. rugsėjo 4 d., vaikų neturėjo. Nutraukiant D. D. ir S. P. santuoką Klaipėdos miesto apylinkės teisme, turtas, kurį jie būtų įgiję gyvendami kartu, nebuvo dalinamas, nes S. P. pripažino, kad minėti garažai buvo nupirkti iš asmeninių D. D. lėšų. D. D. valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui pateikus ištuokos liudijimą, nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. garažai buvo įregistruoti kaip D. D. nuosavybė, tačiau nenurodant, kad tai yra asmeninė jos nuosavybė. S. P. mirė 2012 metais. Po jo mirties turtą pagal Testamentų registro išrašą paveldėjo Ž. U..

Minėtų garažų įgijimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3.88 straipsniuose. Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po D. D. ir S. P. santuokos sudarymo D. D. vardu įgytas turtas turi būti laikomas D. D. ir S. P. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad ginčo garažai buvo įgyti už D. D. asmenines lėšas. Jokių duomenų, kad ginčo garažų įsigijimui būtų panaudotos ir S. P. lėšos, byloje nėra. Fakto, kad minėti garažai buvo įgyti už D. D. asmenines lėšas, atsakovė taip pat neginčija. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. P. ir D. D. nutraukiant santuoką, pats S. P. pripažino, kad garažai yra asmeninė D. D. nuosavybė ir joks turtas nebuvo dalijamas. Taip pat, teismo vertinimu, iš ginčo garažų pirkimo-pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena D. D., jokių duomenų apie tai, kad garažai yra perkami bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš to fakto, garažai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik D. D. vardu, akivaizdi D. D. valia ginčo garažus įgyti asmeninėn nuosavybėn. Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškovo, kaip D. D. teisių perėmėjo, prašymas nekilnojamąjį turtą: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine D. D. nuosavybe, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškovas neprašo atlyginti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1, 2 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti.

Nekilnojamąjį turtą: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiosios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.