Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. rugsėjo 13 d. surašė V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 13 d., 13¹⁵ val. Kauno rajone, vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

apeliacinis skundas atmetamas.

V. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą. Savo kaltės padarius minėtą pažeidimą apeliantas neginčija, tačiau siekia, kad už pažeidimą jam būtų skirta ne bauda, o administracinis areštas.

Sankcija už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą yra bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pažeidėjas pirmosios instancijos teismo prašė už pažeidimo padarymą skirti baudą, neskiriant jam administracinio arešto, tačiau apeliacinės instancijos teisme pažeidėjas pakeitė savo poziciją ir teismo prašo paskirtą baudą pakeisti sankcijoje numatyta alternatyvia nuobaudos rūšimi - administraciniu areštu. Priimant skundžiamą nutarimą apeliantui jau buvo žinoma apie anksčiau už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų išieškojimą iš jo darbo užmokesčio (b. l. 27), be to, asmuo dirba, duomenų, kad turi išlaikytinių nėra. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, atsižvelgęs į pažeidėjo prašymą, skyrė tinkamą nuobaudos rūšį - baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog piniginės baudos paskyrimas yra efektyviausia atsakomybės priemonė apeliantui, tad pagrindo ją keisti nėra.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė D. V. , grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai V. Š. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti grąžinama teisėtam valdytojui, o pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimą pakeisti:

Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.