- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- A18.-118-543/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui V. A.,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 15 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai įsiveržęs į svetimą butą, kuriame gyvena V. ir V. V., nevykdė tuo metu ten dirbusių policijos pareigūnų - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjų R. T. ir R. G. teisėtų reikalavimų išeiti iš svetimo buto, netrukdyti apklausinėti buto gyventojų.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. kaltės dėl nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad grįžęs iš gydymo įstaigos rado prie savo namų V. V. su draugu, girtaujančius ir besišlapinančius ant namo sienos. Dėl tokio asmenų elgesio su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai tirdami šį pareiškimą, vis atvykdavo į V. V. namus jo ieškoti, bet jo nerasdavo. Gegužės 15 d. šalia namo sutiko policijos pareigūnus, kurie jo pasiteiravo, ar namie V. V.. Jis pareigūnams paaiškino, kad namuose yra, bet neblaivus. Pareigūnai vis tiek nuėjo pas V. V. į namus ir ilgą laiką neišėjo, todėl jis paskambino V. telefonu ir paklausė, ką veikia pareigūnai, V. V. jam atsakė, kad pareigūnai apklausinėja V. V.. Tuomet jis paskambino policijos komisariato viršininkui Jurgelevičiui ir informavo, kad pareigūnai apklausinėja visiškai girtą asmenį. Pakalbėjęs telefonu, nuėjo į V. butą Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į duris, kurias atidarė visiškai girtas V. V., iš paskos atėjo jo žmona. Paklausė, ar gali užeiti, jam leido. Bute sėdėjo du pareigūnai, V. V. rankoje turėjo alaus butelį ir jį gėrė. Įėjus į butą, pasigirdo skambutis, vyresniajam pareigūnui telefonu buvo liepta baigti apklausą, bet šis skambinusiam pareigūnui D. P. atsakė, kad jam baigiasi 10 dienų terminas, tada pareigūnas D. P., pavartodamas keiksmažodį, įsakmiai nurodė pareigūnui nutraukti V. V. apklausą ir išeiti iš buto. Išėjus pareigūnams, V. V. pasakė, kad jam būtų įdomu sužinoti koks jo girtumas, todėl jie išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į ligoninę, kur medikai, paėmę kraują, nustatė 2.99 promilių girtumą. Nesutinka su pažeidimu, kadangi jis pareigūnų neįžeidinėjo, pastarieji jokių nurodymų jam nedavė, nereikalavo pasišalinti iš V. buto. Pas V. į butą atėjo vedinas pilietiškumo, nes suprato, kad pareigūnai gali apklausinėti V. V. neblaiviame stovyje, ko pagal įstatymus negalima daryti, be to, pareigūnai tyrė aplinkybes pagal jo pateiktą pareiškimą, todėl norėjo, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas R. G. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 16 d. buvo gautas R. T. tarnybinis pranešimas, kad vykdant užduotį 2018 m. gegužės 15 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Surinkta medžiaga leidžia manyti, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Negalėjo pasakyti, kokiomis aplinkybėmis A. Ž. buvo įteiktas protokolo nuorašas. Įrašas, kad A. Ž. atsisako pasirašyti protokolą, buvo padarytas ant pirmojo protokolo egzemplioriaus po to, kai buvo atspausdintas antrasis protokolo egzempliorius. Nurodė, kad A. Ž. savavališkai, t. y. nieko nekviečiamas, įėjo į butą. Negalėjo atsakyti, kodėl A. Ž. iš karto nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, galbūt todėl, kad reikėjo surinkti įrodymus. Tarnybinį pranešimą galima surašyti ne būtinai tą pačią dieną. Negalėjo pasakyti, kodėl R. G. tarnybinį pranešimą surašė 2018 m. birželio mėnesį. Nurodė manantis, kad A. Ž. teiginys ,,Alytaus policija yra tiesiog neįgali“ yra policijos darbo vertinimas, o ne įžeidimas. Prašė nubausti A. Ž., skirti jam sankcijoje numatytą nuobaudą, dėl nuobaudos dydžio nuomonės nepareiškė.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, šiuo metu vyresniuoju tyrėju. 2018 m. gegužės 15 d. pagal pavedimą reikėjo apklausti liudytojus ikiteisminiame tyrime. Kartu su pareigūnu R. G. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur susitiko A. Ž.. Pastarojo paklausė, ar namuose V. V., jis atsakė, kad namie, paaiškino, kad kaip visą laiką kaimynas neblaivus. Nuėjus pas V. V. į namus, jie kalbėjosi, po kiek laiko pasigirdo skambutis į buto duris, kurias atidarė V. V. žmona. A. Ž. įsiveržė į butą, pradėjo pakeltu tonu šūkalioti, nurodinėti V. V., kad jis nebendrautų su policijos pareigūnais, nurodinėjo jam, ką daryti ir ko ne, po to ėmė nurodinėti pareigūnams, ką jie gali daryti ir kokią turi teisę, aiškino pareigūnams, kad jie neturi teisės V. V. apklausinėti, nes jis girtas. Kadangi V. V. yra žinomas pareigūnams, tą dieną jis atrodė gan blaiviai, elgėsi adekvačiai, kabėjo normaliai. A. Ž. kelis kartus buvo pasakyta netrukdyti apklausinėti asmenį, liepta išeiti iš buto, tačiau A. Ž. ignoravo jo žodžius ir iš buto nepasišalino. Kolega irgi kelis kartus prašė A. Ž. išeiti. Po 5-10 min. nuo pokalbio pradžios gavo vadovo skambutį, buvo liepta nutraukti apklausą, todėl jie pasišalino iš V. V. buto. Tiesioginis vadovas D. P. nepaaiškino, kodėl negalima apklausinėti V. V., tik liepė išeiti iš buto. Bute dar buvo V. V. žmona. Iš karto A. Ž. negalėjo surašyti protokolo, nes dėl protokolo surašymo sprendė vadovas D. P.. Tarnybinį pranešimą dėl įvykio surašė 2018 m. gegužės 16 d., nes reikėjo išsamiai išdėstyti visas aplinkybes.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje. 2018 m. gegužės 15 d. su kolega R. T. vykdė pavedimą ikiteisminiame tyrime apklausti V. V.. Atvykus į V. butą, juos įleido V. žmona. Su V. V. bendravo kambaryje, V. V. buvo kitoje patalpoje. Po kiek laiko į butą atėjo A. Ž., kuris elgėsi įžūliai, trukdė darbui, komentavo, liepė V. V. su jais nebendrauti. Kolega jį perspėjo kelis kartus, kad jis išeitų iš kambario ir netrukdytų dirbti, tačiau A. Ž. į perspėjimus nereagavo, toliau trukdė darbui. A. Ž. liepė neapklausinėti V. V., nes jis išgėręs. Nepagarba pareigūnams A. Ž. elgesyje pasireiškė tuo, kad jis nurodinėjo, ką daryti, neleido apklausinėti V. V., šaukė ant pareigūnų girdint V. V., sakė, kad Alytaus policija yra tiesiog neįgali. Kolegai pareikalavus išeiti iš buto, A. Ž. šio nurodymo nevykdė. V. V. policijai yra žinomas, visada būna apgirtęs, blaivus praktiškai nebūna. Visas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime, kurį surašė ne iš karto. Kodėl kolega nutraukė V. V. apklausą, atsakyti negali.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, 2018 m. gegužės 15 d. buvo girtas, pasirašė viską, ką parašė pareigūnai, nes jie pažadėjo, kad jis už padarytus nusižengimus negaus baudų. Pamena, kad tą dieną savo bute gėrė alų, atėjo du pareigūnai, juos įleido žmona. Nepamena, kada A. Ž. atėjo į butą, ir ką jam sakė pareigūnai. Pamena tik, kad su namo bendrijos pirmininku A. Ž. važiavo į ligoninę pasitikrinti girtumo, nes jam buvo įdomu, kaip jį galėjo apklausinėti tokį girtą. Jis negirdėjo, kad A. Ž. būtų reiškęs pretenzijas pareigūnams, taip pat negirdėjo jokio kivirčo tarp A. Ž. ir pareigūnų. 2018 m. gegužės 31 d. apklausos protokole yra ne jo žodžiai, jam taip liepė parašyti pareigūnai, t. y. R. G. arba D. P. (įgaliotinis), sakė, kad negaus baudos už cigaretes. Neatsimena, kaip jį apklausė, nes praėjo daug laiko.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. V. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. pas V. V. buvo atėjusi policija, kuriuos ji įleido. Policijos pareigūnai nuėjo pas V. V. į kambarį ir kalbėjosi. Po kiek laiko atėjo A. Ž., kurį įleido V. V.. Ji buvo savo kambaryje, bute jokio triukšmo negirdėjo, girdėjo A. Ž. pasakymą pareigūnams ,,kaip policininkai gali apklausinėti tokį girtą žmogų“. Kai V. V. grįžo iš policijos, jis sakė, kad policija liepė ,,varyti“ ant A. Ž.. V. V. geria kiekvieną dieną. Gegužės 15 dieną jis buvo visiškai girtas. Pareigūnams išėjus, bute liko A. Ž., kuriam V. V. pasakė, kad reikia pasitikrinti girtumą, tuomet abu išvyko į gydymo įstaigą.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Prisimena, 2018 m. gegužės 15 d. su jo skirta užduotimi jo vadovaujamos grupės tyrėjai R. T. ir R. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini) namą apklausti V. V.. Jam būnant komisariate paskambino PK viršininkas ir prašė pasidomėti šiame bute įvykusiu incidentu, todėl jis paskambimo R. T. ir pasiteiravo, kas vyksta bute. Šis pasakė, kad bendraujant su V. V. dėl A. Ž. pareiškimo, į butą užėjo A. Ž., ėmė reikšti pretenzijas dėl policijos pareigūnų darbo, kritikuoti jį, todėl jis pareigūnams nurodė vengti konfliktinės situacijos. Kadangi jam buvo pranešta, kad apklausiamasis V. V. yra neblaivus, pareigūnams nurodė, kad jeigu apklausiamasis yra neblaivus, jie neatlikinėtų jokių procesinių veiksmų, t. y. tęsti ar nutraukti apklausą, jis šį klausimą paliko spręsti pareigūnams. Kiek žino, joks procesinis veiksmas tą dieną ir nebuvo atliktas. Žino, kad pareigūnai vizualiai nustatė, jog V. V. yra neblaivus, todėl tą dieną jis nebuvo apklaustas. V. V. buvo apklaustas kitą dieną. Pareigūnai telefonu jam neminėjo, jog A. Ž. būtų trukdęs pareigūnams apklausinėti ar įžeidinėjęs juos. 2018 m. gegužės 31 d. jis apklausė V. V. dėl A. Ž. nusižengimo, nes jis yra betarpiškas įvykio aplinkybių liudytojas. V. V. uždavė klausimus, jis į juos atsakinėjo, o jis užrašinėjo atsakymus. Nurodė, kad apklaustam asmeniui visada duodama perskaityti apklausos protokolą prieš jį pasirašant, todėl mano, kad V. V. perskaitė ir suvokė savo parodymus. V. V. žinojo kaip viešosios tvarkos pažeidėją, dažnai girtaujantį, neteisėtai prekiaujantį uždraustomis prekėmis. Jam jokios nuolaidos nebuvo žadamos.
Rašytiniais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjų R. T. ir R. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kalbant su buto savininku V. V. į jam priklausantį butą niekieno nekviestas įsiveržė A. Ž. ir ėmė šaukti ant policijos pareigūnų, nurodinėti jiems, kad netirtų šio įvykio. Po to A. Ž. V. V. ėmė nurodinėti, kodėl jis pareigūnus įsileido į butą ir su jais kalba. Pareigūnui R. T. ne mažiau kaip du kartus įspėjus A. Ž., kad jis liautųsi trukdyti policijos darbui ir baigtų su pareigūnais nepagarbiai bendrauti, šis į perspėjimus nereagavo ir toliau nepagarbiai elgėsi, šaukė ant pareigūnų girdint V. V. bei pasakė, kad Alytaus policija yra tiesiog neįgali, taip trukdydamas policijos pareigūnams, atliekantiems tiesiogines savo funkcijas, jas atlikti bei rodė nepagarbą jų atžvilgiu. V. V. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Policijos komisariatą 2018 m. gegužės 16 d. 9.00 val., tačiau jis neatvyko (b. l. 3, 4-5).
V. V. 2018 m. gegužės 31 d. apklaustas dėl pažeidimo, apklausos protokole nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. apie 14.30 val. į jo butą atvyko policijos pareigūnai bei nurodė, jog atvyko jį apklausti pagal gautą namo pirmininko A. Ž. pareiškimą. Bendraujant su pareigūnais, į jo butą savavališkai užėjo A. Ž. bei pakeltu balso tonu ėmė reikšti pretenzijas pareigūnams dėl jų atliekamo darbo. Pareigūnai liepė A. Ž. netriukšmauti ir išeiti iš buto bei netrukdyti jiems dirbti, tačiau A. Ž. į tai nereagavo ir jo bei jo žmonos akivaizdoje šaukė ant pareigūnų, stengėsi juos įžeisti, teigdamas, kad Alytaus policija yra tiesiog neįgali (b. l. 6-7).
V. V. 2018 m. birželio 1 d. apklausta dėl pažeidimo, apklausos protokole nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. apie 14.30 val. į jos butą atvykus policijos pareigūnams, šie apklausinėjo jos vyrą V. V., kai į butą įsiveržė A. Ž. ir visi apie kažką kalbėjo, apie ką, negirdėjo, nes tuo metu buvo savo kambaryje. Išvykus pareigūnams, girdėjo A. Ž. sakant ,,kaip pareigūnai gali apklausinėti girtus asmenis“ bei siūlant vyrui vykti į ligoninę pasitikrinti girtumo (b. l. 8-9).
R. T. 2018 m. gruodžio 12 d. apklaustas dėl pažeidimo, apklausos protokole nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. adresu (duomenys neskelbtini) vykdant tarnybines pareigas kartu su tyrėju R. G., ten kilusio konflikto metu A. Ž. buvo aiškiai išreikštas reikalavimas palikti svetimas patalpas, priklausančias V. V., ir netrukdyti dirbti. Tai buvo pasakyta kelis kartus, tačiau A. Ž. reikalavimus ignoravo ir toliau trukdė dirbti (b. l. 10-11).
R. G. 2018 m. gruodžio 12 d. apklaustas dėl pažeidimo, apklausos protokole nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. nuvyko apsiklausti V. V. adresu (duomenys neskelbtini), kur vykdant tarnybines pareigas kartu su tyrėju R. T. kilusio konflikto metu A. Ž. aiškiai išreiškė reikalavimą palikti svetimas patalpas, priklausančias V. V., ir netrukdyti dirbti. Tai buvo pasakyta kelis kartus, tačiau A. Ž. reikalavimus ignoravo ir toliau trukdė dirbti (b. l. 12-13).
Apskaitos lapas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 15 d., valanda nenurodyta, V. V. alkotesteriu buvo nustatytas 2.99 promilių girtumas (b. l. 17).
A. Ž. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kuri numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog neįrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. kaltė nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą bei apklausiant teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. savo kaltės dėl nusižengimo nepripažino. Protokolo surašymo metu jis paaiškinimo dėl nusižengimo nepateikė. Teismo posėdyje išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad pas V. V. į namus nuėjo tik išsiaiškinti, kodėl pareigūnai apklausinėja girtą V. V., buto šeimininkų paklausė, ar gali užeiti, jam leido, todėl į butą pateko ne savavališkai, kaip nurodyta protokole, o su buto savininkų leidimu. Matė, kad bute sėdėjo du pareigūnai, V. V. rankoje turėjo alaus butelį ir jį gėrė. Įėjus į butą, pasigirdo skambutis, vyresniajam pareigūnui telefonu buvo liepta baigti apklausą, bet šis skambinusiam pareigūnui D. P. atsakė, kad jam baigiasi 10 dienų terminas, tada D. P., pavartodamas keiksmažodį, liepė apklausą atlikusiam pareigūnui ją baigti, po ko pareigūnai baigė V. V. apklausą. Tą pačią dieną, išėjus pareigūnams, kartu su V. V. išsikvietė taksi automobilį, nuvažiavo į ligoninę girtumui nustatyti, paėmė kraują ir V. V. nustatė 2.99 promilės girtumą. Taip pat nurodė, kad pareigūnai jo nereikalavo pasišalinti iš V. buto. Mano, kad tokiais savo veiksmais parodė pilietiškumą, todėl neturi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. ir V. V., kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad A. Ž. į jų butą pateko su savininkų leidimu, liudytoja V. V. nurodė, kad bute jokio triukšmo negirdėjo, girdėjo tik A. Ž. pasakymą pareigūnams ,,kaip policininkai gali apklausinėti tokį girtą žmogų“. Kai V. V. grįžo iš policijos, jis sakė, kad policija liepė ,,varyti“ ant A. Ž.. Nurodė, kad V. V. girtas būna kiekvieną dieną. Teismo posėdyje liudytojas V. V. nurodė, kad negirdėjo, jog A. Ž. būtų reiškęs pretenzijas pareigūnams, taip pat negirdėjo jokio kivirčo tarp A. Ž. ir pareigūnų. Atliekant šio pažeidimo tyrimą davė neteisingus parodymus, nes pareigūnai už surašyto protokolo pasirašymą jam žadėjo sušvelninti atsakomybę už turimus nusižengimus.
Šie aukščiau aptarti A. Ž. ir liudytojų V. parodymai patvirtina, kad A. Ž. elgesys buvo sąlygotas ne jo siekio tyčia nevykdyti pareigūnų nurodymų, o įsitikinti, pareigūnai tinkamai atlieka savo funkcijas, ar neapklausinėja neblaivaus asmens, jeigu tokia apklausa vykdoma, siekė užkirsti tam kelią, todėl apie pareigūnų vykdomą neblaivaus asmens apklausą pranešė policijos komisariato viršininkui, dėl policijos komisariato viršininko tolimesnių veiksmų ši apklausa buvo nutraukta. Faktą, kad V. V. apklausa buvo nutraukta ne dėl A. Ž. veiksmų, o dėl to, kad policijos komisariato viršininko nurodymu buvo liepta ją nutraukti tuo atveju, jei apklausiamas asmuo yra neblaivus, patvirtino ir posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. P., kuris parodė, kad jam paskambino PK viršininkas ir prašė pasidomėti bute įvykusiu incidentu, todėl jis skambimo R. T. ir pasiteiravo, kas vyksta bute, bei pareigūnams nurodė vengti konfliktinės situacijos. Kadangi buvo informacija, kad apklausiamasis V. V. yra neblaivus, jeigu tokia informacija yra tikra, liepė pareigūnams neatlikinėti jokių procesinių veiksmų. Pareigūnai jam patvirtino, kad V. V. yra neblaivus, todėl tą dieną jis nebuvo apklaustas. Tai, kad V. V. apklausą pareigūnai R. T. ir R. G. nutraukė D. P. telefoniniu nurodymu, o ne dėl A. Ž. trukdymo, patvirtino ir posėdyje apklausti minėti pareigūnai, teigdami, kad buvo vadovybės skambutis ir buvo liepta nutraukti apklausą. Faktą, kad apklausos metu V. V. buvo neblaivus, patvirtina ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės apskaitos lapas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 15 d., valanda nenurodyta, V. V. alkotesteriu buvo nustatytas 2.99 promilių girtumas (b. l. 17).
Policijos pareigūnai R. T. ir R. G. ir teismo posėdyje, ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4-5), ir apklausiami administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 10-11 ir 12-13) nurodė, kad A. Ž. trukdė apklausinėti V. V., į reikalavimą netrukdyti apklausinėti ir išeiti iš buto nereagavo. Vis tik teismas pastebi, kad nors R. T. tarnybinis pranešimas surašytas 2018 m. gegužės 16 d., o R. G. – 2018 m. birželio 7 d., t y. po 22 dienų, abiejų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys yra identiškas ir pažodinis, t. y. akivaizdu, kad juose iš esmės pateikta vieno asmens patirtimi grįsta įvykio versija. Apklausos protokoluose fiksuoti šių pareigūnų parodymai taip pat yra visiškai identiški (b. l. 10-11 ir 12-13). Esant tokiai situacijai teismas neturi galimybės vienareikšmiškai spręsti apie tarnybiniuose pranešimuose bei apklausos protokoluose nurodytų įvykio aplinkybių patikimumą. Teismo vertinimu, vien tik pareigūnų bendro pobūdžio tvirtinimai, kad A. Ž. nevykdė pareigūnų nurodymų išeiti iš buto ir netrukdyti apklausai, nėra pakankami A. Ž. kaltei pagrįsti, kai to nepatvirtina kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Įvykio metu pareigūnai, manydami, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, vadovaudamiesi aukščiau minėta įstatymo nuostata, turėjo teisę A. Ž., įtariamą nusižengimo padarymu, sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, tačiau to nepadarė, todėl teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo teiginiu, kad pareigūnai nesiėmė priemonių A. Ž. pristatyti į PK, nes nebuvo įsitikinę, kad tokiais savo veiksmais A. Ž. padarė minėtą nusižengimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnų reikalavimas išeiti iš svetimo buto ir netrukdyti apklausinėti, išreikštas asmeniui, kuris nėra įtariamas jokio nusižengimo padarymu, o tik siekia užkirsti kelią neblaivaus asmens apklausai, šioje situacijoje buvo perteklinis ir neproporcingas. Tai, kad tokiam reikalavimui nebuvo jokio realaus pagrindo, patvirtina ir aukščiau aptarti liudytojų V. ir V. V. parodymai, jog A. Ž. buvo įleistas į butą geranoriškai pačių buto savininkų ir jokio konflikto dėl jo elgesio bute nekilo. Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. V. apklausa buvo nutraukta ne dėl A. Ž. elgesio, o dėl pareigūnams duoto jų viršininko nurodymo nutraukti apklausą tuo atveju, jei apklausiama asmuo yra neblaivus, sprendžia, kad A. Ž. veikoje nebuvo nusižengimui būtino pavojingumo požymio. Savaime suprantama, kad pilietis turi demonstruoti deramą pagarbą uniformuotam pareigūnui, kalbėti su pareigūnais pagarbiai, vengti asmeniškumų, tačiau pareigūnai taip pat turi pareigą prieš aiškinantis įvykio aplinkybes įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną. Teismo vertinimu, A. Ž. reakcija į policijos pareigūnų vykdomą neblaivaus asmens apklausą iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nors ir buvo pareigūnų subjektyviai suvokta kaip administracinis nusižengimas.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Ne bet kokia asmens veika pripažįstama nusižengimu, reikalinga nustatyti visų būtinųjų nusižengimo požymių visumą, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė nusižengimą. Šiuo atveju teismas mano, kad A. Ž. veiksmai nebuvo tyčiniai, jie nebuvo nukreipti į pareigūnų reikalavimų nevykdymą, šiais savo veiksmais A. Ž. siekė, kad neblaivaus asmens atžvilgiu nebūtų atliekami procesiniai veiksmai. Šie A. Ž. veiksmai pasireiškė išsakytu žodiniu reikalavimu nutraukti apklausą ir išsakyta kritika policijos darbui, akivaizdu, jog tokie A. Ž. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad galėtų būti vertinami kaip tyčinis administracinis nusižengimas.
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog byloje neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį jo atžvilgiu nutrauktina, padarytoje veikoje nesant šio administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį A. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.