- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-508-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50248-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. K., L. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 1 dalį – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmę – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius atlyginti turtinę žalą, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Iš G. K. ir L. K. solidariai priteista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti – 1102 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti – 3962,80 Eur.
Šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista L. K., tačiau ji nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. K., jam sukūrus planą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės išsinuomoti ir pasisavinti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - elektrinę betono pjaustyklę, 2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 9 val. kartu atvykę į minimai bendrovei priklausančią parduotuvę, esančią Pavasario g. 16, Kėdainių m., iš anksto žinodami, kad savo įsipareigojimų neįvykdys, L. K. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. INS 0421, pagal kurią iki 2015 m. rugsėjo 2 d. išsinuomojo 1197,11 eurų bendros vertės elektrinę pjaustyklę ir deimantinį pjovimo diską, kuriuos tą pačią dieną užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pasisavindami minėta sutartimi L. K. patikėtą ir jos žinioje buvusį 1197,11 eurų vertės svetimą turtą.Taip pat G. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su L. K., jam sukūrus planą, 2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. abiem kartu atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad savo įsipareigojimų nevykdys, L. K. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įrangos nuomos sutartį Nr.150829, pagal kurią iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. išsinuomojo 1274,33 eurų vertės atskėlimo plaktuką su šonine rankena ir kaltu „Hilti TE 1000 AVR“, 667,80 eurų vertės benzininį betono pjaustytuvą „Stihl TS 420“ ir 57,38 eurų vertės 350 mm x 3,2 x 10 x25,4 mm diametro deimantinį diską betonui pjaustyti, kuriuos tą pačią dieną užstatė lombardams: atskėlimo plaktuką su šonine rankena ir kaltu „Hilti TE 1000AVR“ užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), o benzininį betono pjaustytuvą „Stihl TS 420“ ir deimantinį diską betonui pjaustyti užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pasisavino nuomos sutartimi L. K. patikėtą ir jos žinioje buvusį bendros 1999,51 eurų vertės svetimą turtą.Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti, skiriant nesusijusią su laisvės atėmimu - viešųjų darbų, bausmę.Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neįvertino to, jog jis išvyko į Angliją ieškoti karjeros galimybių, kad galėtų visiškai atlyginti skolas visiems kreditoriams bei ieškovams ir vos tik gavęs pastovų ir pelningą darbo pasiūlymą po pirmos darbo savaitės grįžo į Lietuvą tartis su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde pažymi, kad iki šių nusikalstamų veikų padarymo niekada nebuvo teistas. O analogiškose bylose Kauno bei Tauragės apygardoje dėl analogiškų veiksmų tuo pačiu periodu, reali laisvės atėmimo bausmė nebuvo skirta. Apelianto įsitikinimu nėra jokių objektyvių priežasčių skirti laisvės atėmimo bausmę, nes tiek ieškovų, tiek jo tikslas yra pasiekti, kad žala būtų atlyginta. Skundo autoriaus teigimu, jis pagal individualios veiklos liudijimą dirba vadybininku bei montuotoju Italijos laiptų gamybos įmonėje kur, nors šiame darbe ir nėra nurodoma pastovi jo darbo vieta, daugelį organizacinių darbų jis gali tvarkyti būdamas Lietuvos teritorijoje, tačiau kartais jam tenka nuvykti pas klientus, juos konsultuoti, taip pat į jo pareigas įeina objekto išmatavimų pateikimas, ko neįmanoma atlikti nenuvykus pas klientą. Analogiška situacija yra su montavimo darbais, nes reikia vykti į skirtingas valstybes.Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visi jo buvę ir esami darbdaviai apie jį atsiliepia tik teigiamai. Dabartinis darbdavys taip pat žino apie šią bylą, suteikia jam galimybę dirbti didesnę dalį laiko praleidžiant Lietuvoje, nori suteikti sąlygas sėkmingai ištaisyti padarytas klaidas, tačiau tiek susitikimai su tiekėjais Lietuvoje tiek su klientais užsienyje yra neatsiejama mano darbo dalis.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. K. gynėjas advokatas V. Karpovas prašė nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam G. K. yra paskirta galutinė bausmės – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bei jos vykdymas BK 75 straipsnio tvarka atidėtas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. K. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.G. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors BK 183 straipsnio 1 dalies sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias švelnesnių rūšių bausmes, tačiau iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tai ne pirmos G. K. padarytos nusikalstamos veikos, toks nusikalstamas veikimas buvo kryptingas ir dėsningas. Nors G. K. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau 2016 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už veiką padarytą 2015 m. rugpjūčio 5 d., o 2016 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką padarytą 2015 m. liepos 28 d. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, yra analogiško pobūdžio, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes G. K. pagrįstai nebuvo skirtos švelnesnės bausmės rūšys. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra susiradęs gerai apmokamus darbus užsienyje, tačiau duomenų, kad būtų bent iš dalies atlyginės nusikaltimais padarytą žalą baudžiamojoje byloje nėra, jų nepateikė ir prie apeliacinio skundo.Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei BK 61 straipsnio nuostatose, ir už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai laisvės atėmimo bausmę.Apylinkės teismas taip pat nepažeidė ir bausmių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 str., subendrindamas paskirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies), t. y. taikė švelnesnį bausmių subendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą. Be to, esant reikiamoms sąlygoms, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė ir BK 64¹ straipsnyje įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu.Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek subendrinta bausmė yra neproporcingai griežta ir prieštarauja teisingumo principui.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo G. K. kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog G. K. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra 23,16 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš G. K. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 23,16 Eur, iš nuteistojo G. K. nepriteisti.