Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjo), teisėjų B. V. ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. išteisinta pagal BK 202 str. 1 d., 178 str. 3 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. M. išteisinta dėl kaltinimų, kad ji laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2007-10-31, nuo 2003-03-24 nuosavybės teise jai priklausančiame sklype, esančiame sen., kadastrinis Nr. 6624/0005:168. v., tyčia, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neteisėtu būdu bei neturėdama leidimo ir pažeisdama 1995-07-05 LR žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 str., kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 str. 1 d., kuri numato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys, gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 str. 4 d., kuri numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius, 13 str. 3 d., kuri numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, 13 str. 5 d., kuri numato, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 str., kuris numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis, t. y., neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – smėlingą gruntą, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, o pasinaudodama UAB „Keliai“ paruoštu, bet Panevėžio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-03-20 nepatvirtintu, J. M. žemės sklype kūdros-priešgaisrinio rezervuaro projektu, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis su AB Panevėžio statybos tresto filialu „G“, atstovaujamu direktoriaus J. R., pagal 2007-03-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/03/05 dėl 12000 m³ pardavimo smėlingo grunto po 3,45 lito už 1 m³, pagal 2007-06-04 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 07/06/04 dėl 12 000 m³ pardavimo smėlingo grunto po 3,45 lito už 1 m³, pagal 2007-07-05 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 07/03/05 dėl 25 000 m³ pardavimo smėlingo grunto po 3,45 lito už 1 m³, pagal 2007-09-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/09/05 dėl 30 000 m³ smėlingo grunto pardavimo po 4 litus už 1 m³, po ko AB Panevėžio statybos tresto filialui „G“, panaudojus savo ir UAB „Algminda“ technika bei darbo jėga ir iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 62234 m³ smėlio grunto, J. M. juos pardavė pagal 7 PVM sąskaitas faktūras už 222 536 Lt AB Panevėžio statybos tresto filialui „G“:

– pagal 2007-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1 – 7000 m³ už 24150 Lt;

– pagal 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2 – 5000 m³ už 17250 Lt;

– pagal 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3 – 12 000 m³ už 41400 Lt;

– pagal 2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4 – 12 700 m³ už 43815 Lt;

– pagal 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5- 11 300 m³ už 38985 Lt;

– pagal 2007-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6 – 8000 m³ už 32000 Lt;

– pagal 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7 – 6234 m³ už 24936 Lt;

bei laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2007-10-31 iš jai priklausančio sklypo, esančio Žvalgaičių k., Vadoklių sen., Panevėžio r., pagal pirkimo–pardavimo sutartis: 2007-03-05 Nr. 07/03/05, 2007-06-04 Nr. 07/06/04, 2007-07-05 Nr. 07/03/05, 2007-09-05 07/09/05 pardavusi AB Panevėžio statybos tresto filialui „G“ 62 234 m³ smėlingo grunto, kuris pagal 1995-07-05 LR žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 str., kaip viena iš sudėtinių žemės gelmių sausumoje dalių, yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę ją naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o pagal 12 str. 1 d., kuri numato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys, gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, pagrobė vagystės būdu didelės vertės svetimą, Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį, turtą: 62 234 m³ smėlingo grunto, kurio vertė, vadovaujantis LR mokesčių už valstybės gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 str. 1 ir 2 dalimis bei 1 priedu, yra 155 586 Lt (62234 m³ × 0,25 × 10).

Už neteisėtą vertimąsi komercine veikla yra numatyta ir administracinė (ATPK 173 str.), ir baudžiamoji atsakomybė (BK 202 str.). Administracinė atsakomybė atsiranda, kai už neteisėtą veiklą gautos pajamos neviršija 500 MGL. Šiuo atveju J. M. gautos pajamos (222 536 Lt) ženkliai viršija 500 MGL.

Įvertinęs bylos aplinkybes teismas klaidingai daro išvadą, kad J. M. veiksmuose nėra tyčios. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos šios aplinkybės: kasimo darbams nebuvo gautas leidimas, J. M. gavo pajamų pardavusi gruntą, ji skaičiavo, kiek grunto išvežta, be to, buvo grunto pirkimo– pardavimo, o ne kūdros kasimo sutartys: 2007-03-05 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 07/03/05, 2007-06-04 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 07/06/04, 2007-07-05 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 07/03/05, 2007-09-05 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 07/09/05, o po įsipareigojimų Panevėžio statybos tresto filialui „G“ įvykdymo J. M. perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą savo dukrai R. P., jį 2007-10-31 padovanodama. Prokuroras teigia, kad iš šių aplinkybių aiškiai matyti, kad J. M. veiksmai buvo nukreipti į naudos gavimą iš neteisėtos veiklos.

Teismas subjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, nurodydamas, kad kasimo darbus J. M. priklausančioje žemėje atliko bei žemės gelmių išteklius J. M. žemės sklype išgavo juridinis asmuo – AB Panevėžio statybos tresto filialas ,,G“, kuris ir turėjo gauti leidimą verstis šia veikla.

Iš byloje esančių pirkimo–pardavimo sutarčių: 2007-03-05 Nr. 07/03/05, 2007-06-04 Nr. 07/06/04, 2007-07-05 Nr. 07/03/05, 2007-09-05 Nr. 07/09/05, matyti, kad tarp J. M. ir AB statybos tresto filialas „G“ buvo sudarytos ne paslaugų teikimo sutartys, o pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose buvo nurodyta, kad J. M. parduoda smėlingą gruntą. Liudytojai M. Č., A. G., J. R. parodė, kad kasimo ir grunto vežimo darbus atliko UAB „A“.

Išteisintoji, nebūdama žemės gelmių savininkė, neturėdama leidimo naudoti valstybei priklausančių žemės gelmių naudingą iškaseną – smėlingą gruntą, jį išgavo ir pardavė, t. y. be leidimo paėmė iš natūralios gamtinės aplinkos jos gelmėse esantį bei valstybei priklausantį turtą – naudingą iškaseną ir ją realizavo. Tokios veiklos objektas yra valstybei priklausanti nuosavybė, o dalykas – nusikaltimų nuosavybei dalykas. Tokie išteisintosios veiksmai vertintini kaip svetimo didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.).

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog išteisintoji J. M. nepadarė jai inkriminuotų veikų, numatytų BK 202 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. Apeliantas, skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, pagrindinį dėmesį skiria gana siaurai išteisintosios veiksmų daliai, visiškai neanalizuodamas šių veiksmų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, ir dėsto argumentus, iš esmės neturinčius reikšmės išteisintosios veiksmų teisiniam vertinimui.

Pagrindiniai teismo argumentai dėl J. M. išteisinimo yra du: J. M. nebuvo nusikalstamų veikų, kuriomis ji buvo kaltinama, subjektu, be to, jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Darydamas pirmąją išvadą teismas įvertino tai, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. ir Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 patvirtintų leidimų naudoti naudingųjų iškasenų išteklius išdavimo taisyklių 5 p. leidimą kasti smėlingą gruntą turėjo gauti ne žemės, kurioje buvo atliekami kasimo darbai, savininkė J. M., o juridinis asmuo, atlikęs šiuos darbus, t. y. AB Panevėžio statybos tresto filialas ,,G“. Apeliantas savo skunde šios išvados esmės neginčija, tenurodydamas, kad grunto kasimo darbus išteisintosios sklype atliko ne AB Panevėžio statybos tresto filialas ,,G“, o UAB ,,Algminda“ – tai patvirtina liudytojų M. Č., A. G., J. R. parodymai. Tačiau aplinkybė, kuris juridinis asmuo ar jo filialas atliko grunto kasimo darbus, šioje byloje neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes svarbu yra tai, kad leidimą turėjo gauti būtent šis asmuo, o ne išteisintoji. Be to, iš apeliaciniame skunde minimų liudytojų duotų parodymų matyti, kad gruntą kasė ir vežė ne tik UAB ,,A“, bet ir filialo ,,G“ darbuotojai.

Teismas, spręsdamas dėl tyčios išteisintosios veiksmuose nebuvimo, išanalizavo visas šios išvados priėmimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes: tai, kad išteisintoji pati neatliko jokių veiksmų, susijusių su grunto kasimu ir pardavimu, teisinių dokumentų nerengė ir pasirašinėjo ant iš anksto paruoštų, o visus su grunto kasimu ir išvežimu susijusius ūkinius ir teisinius klausimus tvarkė išteisintosios sutuoktinis V. M.. Išteisintosios įsitikinimą šios veiklos teisėtumu patvirtina tai, kad ji sudarė oficialias sutartis dėl grunto pardavimo, deklaravo gautas pajamas ir sumokėjo mokesčius valstybei. Atsižvelgdamas į tai, kad išteisintoji faktiškai netvarkė jokių teisinių su grunto kasimu ir pardavimu susijusių klausimų, teismas pagrįstai nurodė, kad ji nežinojo, jog visi reikiami leidimai šiai veiklai nebuvo gauti, todėl buvo įsitikinusi veiklos teisėtumu. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas padarė teisingą išvadą, kad išteisintoji nesiekė neteisėtai verstis ūkine veikla ir pasisavinti valstybei priklausančių žemės gelmių iškasenų, todėl jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Prokuroras, nesutikdamas su teismo išvada dėl kaltės nebuvimo išteisintosios veiksmuose, skunde pakartoja nuosprendyje jau įvertintus išteisintosios veiksmus (tai, kad ji grunto kasimo darbams nebuvo gavusi visų reikiamų leidimų, už parduotą gruntą gavo pajamų, sudarinėjo ne kūdros kasimo, o grunto pirkimo–pardavimo sutartis) ir teigia, kad tokie išteisintosios veiksmai buvo nukreipti į naudos gavimą iš neteisėtos veikos ir rodo ją padarius BK 202 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. numatytus nusikaltimus. Tačiau bylos įrodymų vertinimas remiasi visų bylos įrodymų analize, kuri, kaip jau nurodyta, nuosprendyje atlikta; prokuroro skunde pateikiami tik fragmentiški išteisintosios veiksmai ir jų teisinis vertinimas, nesusietas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra iš esmės deklaratyvus ir nepaneigia aptartų teismo padarytų išvadų dėl J. M. išteisinimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.