Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-17 · Administracinė byla Nr. I1-1211-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-17Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
I1-1211-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03640-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1211-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03640-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. spalio 29 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėjas nurodo, jog sanitarinio mazgo ir dušo patalpose nebuvo užtikrintas jo privatumas.

3. Pažymi, jog sanitarinio mazgo patalpose nebuvo oro šalinimo sistemos, taip pat buvo įrengti tik tupimi tualetai.

4. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 5 000 Eur.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 9–14).

Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų

1. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 m. pradžioje dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Kartu atsakovės atstovas pateikė dušo patalpų nuotraukas. Pareiškėjo reikalavimas, Vilniaus PN vertinimu, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl tualetų įrengimo

2. I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. Kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus, kiekviename iš sanitarinių mazgų rengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Sanitariniuose mazguose gali būti įrengiami tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės teigimu, pareiškėjo skundas paremtas abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui M. M. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo patalpose buvo tik tupimi tualetai. Be to, naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.

Atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, kad klozetai yra įleisti į grindis, nurodydamas, kad toks įrengimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos). Šių normų 7.6 punkte nurodyta, jog klozetas gali būti ir tupimas.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tualetų įrengimą, nes teisės aktai nenustato reikalavimo, kad turi būti įrengtos vien sėdimos tualeto vietos (unitazai). Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiškė žala dėl sėdimų unitazų neįrengimo. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir privatumo pažeidimo, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir turi duris (b. l. 24), o tai užtikrina galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.

4. Pareiškėjas skundėsi, jog sanitarinio mazgo patalpose nebuvo oro šalinimo sistemos.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Pareiškėjas neginčija, jog minėtose patalpose buvo įrengti vėdinimui pritaikyti langai, tą patvirtina ir atsakovės atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 24, 26, 27) (žymėtina, jog iš jų matyti, jog langai yra atidaryti ir pritaikyti vėdinimui), todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

5. Pareiškėjas skunde nurodė, jog naudojantis dušais nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Vilniaus PN pateiktame atsiliepime nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, į dušo patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Šias aplinkybes iš esmės pagrindžia atsakovės atstovo pateiktos dušo patalpų nuotraukos (b. l. 21–23).

Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras. Iš bylos duomenų matyti, kad dušo kabinos Vilniaus PN buvo atskirtos pertvaromis, tačiau nebuvo užuolaidų (ar durų).

LVAT praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). LVAT savo praktikoje taip pat yra pripažinęs, kad dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina privatumo naudojantis dušu (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis LVAT praktika, teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus PN dušo patalpos nėra visiškai atitvertos, jose nėra užuolaidų, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus PN nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu.

Tačiau netgi vertinant, kad pareiškėjui privatumas duše nebuvo pakankamai užtikrintas, nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, kad pakankamo privatumo neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors kalinimo laikotarpiu pareiškėjas dėl neužtikrinto privatumo naudojantis dušu būtų teikęs skundus Vilniaus PN administracijai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kadangi dušo kabinose nebuvo įrengtos užuolaidos, jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų apie kitas galimai netinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjas skundų Vilniaus PN administracijai dėl dušų įrengimo neteikė, taip pat nėra duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui visą jo prašomą sumą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą (į dušo patalpas pareiškėjas buvo vedamas vieną kartą per savaitę), taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 60 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo M. M. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis