- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- 2-13195-191/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09204-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą prašydama nuo 1939-1990 okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo politinio kalinio A. L. įkalinimo metu nuo 1946-08-03 iki 1949-08-03, pareiškėja A. B., būdama nepilnametė, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4).
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos tėvas A. L., gim. 1911 m., buvo politinis kalinys. Tėvas 1946-04-08 buvo suimtas LTSR vidaus reikalų ministerijos Prienų apskr. skyriaus ir laikomas kalėjime Nr. 3 Kauno m. LTSR MVD kariuomenės Karo Tribunolo 1946 spalio 30-31 d. nuosprendžiu už tai, kad žinojo apie ginkluoto būrio ir būrio žvalgybinio padalinio egzistavimą ir veikimą, tačiau nepranešė valdžios organams, nuteistas pagal RTFSR BK 58-12 str. 3 metams pataisos darbų lagerio ir teisių suvaržymu 3 metams. Tėvo suėmimo metu šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvo suėmimo metu šeimoje buvo pareiškėjos mama M. L., g. 1918 m., ir vaikai –V., gim. 1943 m., J., gim. 1940 m. A., gim. 1946 m. Suėmus tėvą, mamai pranešė, kad vežamos ir politinių kalinių šeimos ir, patarė šeimai pabėgti iš namų ir slapstytis. Mama, paėmusi vaikus iš namų pabėgo. Tėvą suėmė už tai, kad jis teikdavo informaciją partizanams, aprūpindavo juos maisto produktais ir apranga. Pareiškėjos motinos sesers M. R. namuose rinkdavosi partizanai ir tėvas susirinkimų metu jiems taip pat teikdavo informaciją apie saugumiečių atvykimą į Prienų r. Suėmus tėvą, šeima pirmiausiai apsigyveno pas pareiškėjos mamos motiną R. J. (duomenys neskelbtini). Ten gyveno apie metus laiko. Gyveno tame pat kaime ir pas tolimesnius gimines. Ilgiau gyventi (duomenys neskelbtini) kaime bijojo. Šeimą priglaudė tėvo teta (duomenys neskelbtini) kaime. Kurį laiką gyveno ir (duomenys neskelbtini) kaime pas tėvų pažįstamus. Taip nuolatos klajodavo po Prienų rajoną iš kaimo į kaimą. Mama legaliai dirbti negalėjo - už maistą sau ir vaikams padėdavo ūkininkams dirbti įvairius ūkio darbus. Paremdavo ir mamos tėvai. Tėvą iš įkalinimo Komijos ATSR paleido 1949-08-03. Įkalinime tėvas išbuvo trejus metus. Trejus metus šeima slapstėsi klajodami iš kaimo į kaimą, kentė nepriteklių ir pažeminimą. Tėvas grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame šeima tuo metu gyveno nelegaliai. Į (duomenys neskelbtini) kaimą niekada negrįžo, kadangi iš turto nieko nebeliko. Pareiškėjos broliai V. L. mirė 2008 m., brolis J. L. mirė 2013 m. Tėvas A. L. mirė 1978 m., mama M. L., gim. 1918 m. gyva, tačiau dėl senatvės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą nesikreipė. Pareiškėja 1969 m. ištekėjo už A. J. B. ir tapo B.. Dėl tėvo reabilitavimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-03-19 išdavė pažymėjimą Nr. 8P-33, kuriame nurodyta, kad A. (byloje A.) L., A. s., gimęs 1911 m. gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas, nuteistas pagal RTFSR BK 58 str. ¹² trejiems metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, apribojant teises trejiems metams. Pažymėjime nurodyta, kad tėvas laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1946-08-03, iš įkalinimo paleistas 1949-08-03. Pažymėjime nurodyta, kad jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo teisės. Tačiau tėvas jau miręs. Kadangi pareiškėjos šeima nukentėjo nuo okupacijų, dėl nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos teises į nukentėjusio asmens - tremtiniams prilyginto asmens statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų pripažino, tačiau nurodė, kad pareiškėja turi įrodyti faktą, kad tėvo įkalinimo metu šeima negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tada pareiškėjai bus pripažintas nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinis statusas ir paskirta valstybinė pensija.
Savo pareiškimą pareiškėja grindė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštu, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo pažymėjimu, Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, gimimo, santuokos, mirties liudijimais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėja siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjo tėvas A. (A.) L. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1946-08-03 iki 1949-08-03 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 pažymėjimas Nr. 8P-33. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 18).
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimą teismo nuožiūra. Savo atsiliepime nurodė, jog pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus. Todėl asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, pažymėjimas pareiškėjai suteiktų atitinkamas socialines garantijas ir teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (b.l. 20-21).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. B. (L.) gimė 1946 m. sausio 2 d., pareiškėjos motina – M. J. – L., tėvas – A. L. (b.l. 10, 11). Pareiškėjos tėvas A. (A.) L., A. s., gim. 1911 m., 1946-08-04 buvo suimtas ir laikomas kalėjime Nr. 3 Kaune, 1946 m. spalio 30-31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal RSFSR BK 58-12 str. trejiems metams pataisos darbų lagerio ir teisių suvaržymo trejiems metams (b.l. 9). A. (A.) L. įkalinime buvo nuo 1946-08-03 iki 1949-08-03 (b.l. 8). Po A. (A.) L. suėmimo pareiškėjos motina su vaikais pabėgo iš namų ir pradėjo slapstytis. Pareiškėjos tėvui grįžus iš įkalinimo šeima vėl gyveno kartu. A. L. mirė 1978-12-19 (b.l. 12). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusas galės būti pripažintas, jei pareiškėja teisme liudytojų pagalba galės įrodyti savo šeimos tėvo įkalinimo metu negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje (b.l. 7). Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Pagal 2007 m. birželio 28 įstatymu Nr. X-1234 papildyto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki tėvo įkalinimo pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. (A.) L. buvo įkalintas nuo 1946 m. rugpjūčio 3 d. iki 1949 m. rugpjūčio 3 d. Tėvo įkalinimo metu pareiškėja buvo nepilnametė. Pareiškėjos paaiškinimais ir prie pareiškimo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina M. L. A. (A.) L. įkalinimo metu su vaikais negyveno savo nuolatinėje gyvenamojo vietoje, siekdama pasislėpti su vaikais nuo tremties. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjos šeima buvo priversta slapstytis, negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje, o tremties išvengė dėl to, kad slapstėsi. Todėl iš visumos įrodymų matyti, kad pareiškėja tėvo A. (A.) L. įkalinimo metu slapstėsi, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Pareiškėja pareiškimą įrodė visiškai (CPK 177 str., 178 str.), nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjai teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Tikslu gauti nukentėjusio nuo genocido tremtinio teisinį statusą bei pensiją nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad pareiškėjos tėvo A. (A.) L., gim. 1911 m., įkalinimo metu nuo 1946-08-03 iki 1949-08-03 jo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 264 str., 268 str., 270 str., 448 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. (A.) L., A. s., gim. 1911 m., įkalinimo metu nuo 1946 m. rugpjūčio 3 d. iki 1949 m. rugpjūčio 3 d., jo dukra A. L. – B., būdama nepilnametė, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu bei pensijos gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą