- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 2-430-769/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06963-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 1 287,69 Eur žalos atlyginimą dėl patirtų nuostolių išmokėjus nukentėjusiajam pareigūnui kompensaciją už sveikatos sutrikdymą ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas A. M. 2018 m. spalio 27 d. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, stangino rankas, jas kėlė virš galvos, taip vengdamas švelnios rankos kontrolės, o A. M. sugriebus už rankų, jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, ėmė stumdyti pareigūnus, dėl ko buvo pargriautas ant grindinio. A. M. kairės rankos mostu trenkė M. K. į galvos sritį taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kairio smilkinio srities nubrozdinimą. 2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvadoje „Dėl M. K. traumos“ Nr. 30-IS3- pažymėta, kad 2018 m. spalio 27 d. M. K. traumą patyrė dėl A. M. neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš pareigūno gyvybę ar sveikatą, atliekant tarnybines pareigas, kurių vykdymas priskirtinas sužalojimų kategorijai dėl tarnybinių pareigų atlikimo susijusių su padidinta rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažymoje nustatyta, kad padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. spalio 27 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl sužalojimo, patirto tarnybos metu, ieškovas pareigūnui M. K. išmokėjo 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 1 287,69 Eur.
Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2009-04-02 Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.1 punkte nustatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai padaryti nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigūną, šiam pareigūnui ieškovas išmokėjo 1 287,69 Eur kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Pagal asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtus nuostolius, atsakovas nėra pateikęs prieštaravimų dėl ieškovo patirtų nuostolių paskaičiavimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo 1 287,69 Eur žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus pareigūnui kompensaciją.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus pilnai, valstybei iš atsakovo priteistinas 39 Eur žyminis mokestis ir 8,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008577, 1 287,69 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai 69 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti Valstybei iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,95 Eur (keturiasdešimt septyni eurai 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.