Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-12 · Administracinė byla Nr. AS-415-323-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-12
Bylos Nr.
AS-415-323-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Aivaras Raišutis
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 65.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS7-323-06Procesinio sprendimo kategorija 50.2; 65.2.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2006 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J. ir K. J. atstovo advokato Aivaro Raišučio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir K. J. skundą atsakovams Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai 2005 m. gruodžio 1 d. skundu kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau ir VSTT) Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projekte, Girionių rekreacinės zonos teritorijoje, kurioje yra K.J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, išspręsti prieštaravimus pagal dabartinę komercinės žemės sklypo paskirties būklę ir planuojamą ekstensyvaus teritorijos režimą, taip pat suderinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projektą toje dalyje su žemės sklypo savininku. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjų reikalavimas buvo priimtas teisminiam nagrinėjimui.

2005 m. gruodžio 6 d. skundo papildymu, priimtu nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi, pareiškėjai prašė teismo įpareigoti Aplinkos ministeriją grąžinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projektą planavimo organizatoriui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, išspręsti prieštaravimams Girionių rekreacinės zonos teritorijoje, kurijoje yra K. J.nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, pagal dabartinę komercinės žemės sklypo paskirties naudojimo būklę ir pobūdį ir planuojamą ekstensyvaus teritorijos režimą.

2006 m. vasario 8 d. pareiškėjai skundą papildė, pareiškė naują reikalavimą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK), nagrinėjusios pareiškėjų keliamą ginčą, 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 2005/03-4R-232 ir išspręsti ginčą iš esmės. Šis reikalavimas buvo priimtas 2006 m. vasario 9 d. teismo nutartimi.

Šalies argumentai

2006 m. balandžio 19 d. pareiškėjai pateikė skundo papildymą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir VTPSI) 2005 m. birželio 17 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 7 ir priteisti Kamilės Jonynienės naudai iš valstybės 3871,75 EUR turtinei žalai atlyginti.

Skundo papildyme taip pat keliamas reikalavimas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pakeisti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą ir priskirti K. J. priklausantį žemės sklypą urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai arba Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane pažymėti K. J. privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kaip teritoriją kurioje leidžiama prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba.

Taip pat pareiškėjai prašė atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. birželio 17 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.7 paduoti. Nurodė, jog VSTT pažeidė teritorijų planavimo įstatyme planavimo organizatoriui nustatytą pareigą raštu pranešti žemės savininkams apie tai, kad pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius numatoma pakeisti nekilnojamojo turto būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis; Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.904 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr.1079 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 23.3 punktas). Pareiškėjai nebuvo laiku raštu informuoti apie tai, kad Tvarkymo plano planavimo sprendiniais bus pakeista žemės sklypo paskirtis ir naudojimo pobūdis, todėl jiems buvo užkirstas kelias tinkamai pasinaudoti teisės aktuose nustatyta teritorijų planavimo dokumentų sprendinių apskundimo tvarka ir nustatytais terminais pateikti pretenzijas VSTT ir VTPSI iki akto priėmimo. Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės savininkai turi teisę kreiptis į teismą, jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, esamų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į savininkų pretenzijas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą paduoti skundo reikalavimui atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl šios inspekcijos 2005 m. birželio 17 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.7 panaikinimo ir atsisakė priimti reikalavimą nagrinėti. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2005 m. birželio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 7. reiškiamas naujam atsakovui. Pareiškėjai pildydami skundą vadovaujasi ABTĮ 52 straipsniu, leidžiančiu tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką. Šiuo atveju pareiškėjai kelia naują reikalavimą naujam atsakovui, t.y. nei tikslina, nei keičia skundo pagrindą ar dalyką, todėl šis reikalavimas turi būti keliamas naujoje byloje naujam atsakovui.

Teismas nustatė, kad su minėtu aktu pareiškėjai buvo supažindinti Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje sprendžiant jų ginčą, nes aktas yra VAGK byloje Nr. 2005/03-4R-232, lapas 43. Aktą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė 2005 m. lapkričio 17 d. (minėtos bylos lapas 16). VAGK savo sprendimo motyvacinėje dalyje pasisakė, kad jos manymu pareiškėjai iš esmės ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą, tačiau VAGK vertinti šio akto negali, nes yra praleisti kreipimosi į Komisiją terminai, nustatyti ABTĮ 30 str. 1 d. Teismas nurodė, jog VAGK šis aktas nebuvo skundžiamas, todėl VAGK pasvarstymus vertino kaip atsisakymo tenkinti keltus reikalavimus vieną iš motyvų. Teismo manymu, kadangi pareiškėjai į VAGK dėl minėto akto panaikinimo nesikreipė, į bylą nebuvo įtrauktas tinkamas atsakovas, kuris patvirtintų ar paneigtų aplinkybes dėl pareiškėjų supažindinimo su aktu, todėl pareiškėjų teiginys, jog minėto akto apskundimo terminai pagal ABTĮ 30 str. 1 d. negali būti skaičiuojami teisiškai nėra reikšmingas.

Teismas nurodė, jog pareiškėjai pripažįsta, kad apie aktą sužinojo 2005 m. lapkričio 24 d., todėl nuo šios datos skaičiavo terminą per kurį pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą ar ikiteisminę ginčą nagrinėjančią instituciją dėl šio akto nuginčijimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjų argumentai, dėl kurių teismas turėtų laikyti, kad terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių, yra visiškai nesusiję su termino praleidimo priežastimis, nes jie nepaaiškina savo subjektyvaus elgesio priežasčių. Paminėta Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis yra bendro pobūdžio norma, kurioje nustatyta teisė apskritai kreiptis teisminės gynybos, bet ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesinių normų, nustatančių tokių aktų apskundimo teismui tvarką.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnį ginčus, kilusius teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo procedūros metu, nagrinėja teritorijų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Tai reiškia, kad nurodytos institucijos nagrinėja ginčus tik iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), o aktą kuriuo buvo pritarta plano sprendiniams, galima skųsti tiesiogiai teismui, laikantis ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų terminų, net ir tuo atveju, jeigu dėl jo nebuvo kreiptasi į teritorijų valstybinę priežiūrą atliekančias institucijas, nes minėto įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nenumatoma privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Pareiškėjų pretenzija Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai buvo rašoma jau priėmus skundžiamą aktą (2005 m. spalio 25 d.), todėl ji negalėjo būti sprendžiama Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, be to pagal minėto įstatymo 34 straipsnį VSTT nėra valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti 2006 m. blandžio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą paduoti reikalavimui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. birželio 17 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.7 panaikinimo bei atsisakyta priimti šį reikalavimą, ir atnaujinti terminą, priimti reikalavimą nagrinėti.

Pareiškėjai nurodė, jog teismo motyvai prieštarauja faktinei bylos medžiagai, nes pareiškėjų skundo teismui pagrindas iš esmės liko nepakitęs, o skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir skunde teismui, yra keliamas vienas esminis reikalavimas - įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą pakeisti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą (planavimo schemą) taip, kad nebūtų pažeidžiamos pareiškėjų teisės naudotis žemės sklypu, o būtent - priskirti Kamilei Jonynienei privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai arba Tvarkymo plane pažymėti sklypą kaip teritoriją, kurioje leidžiama prekybos paslaugų ir pramogų objektų (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų) statyba.

Reikalavimas VTPSI dėl akto panaikinimo yra susijęs su pareiškėjų reikalavimu VSTT dėl įpareigojimo atitinkamai pakeisti Tvarkymo planą ir privalo būti nagrinėjamas kartu, nes teismo sprendimu konstatavus Tvarkymo plano planavimo procedūrų pažeidimus liktų galioti tokiam Teismo sprendimui prieštaraujantis aktas, kurio išvadoje teigiama, kad tokių pažeidimų nebuvo.

Šiuo reikalavimu pareiškėjai tikslina skundo pagrindą ir dalyką juos papildydami naujais motyvais, argumentais bei reikalavimu. Jeigu būtų konstatuota, kad VSTT pažeidė planavimo procedūras, tai reikštų, kad tokių pažeidimų inspekcija nepastebėjo, nors privalėjo tai pastebėti ir imtis priemonių jiems pašalinti, neįvykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos.

Nesutinka su teismo argumentu, kad net nežinodami apie akto egzistavimą privalėjo iš karto reikalauti VAGK jį panaikinti, nes apie akto egzistavimą sužinojo tik iš 2005 m. lapkričio 24 d. VAGK sprendimo. Teigia, jog VAGK dėl akto nepasisakė, nes buvo neva praleistas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo VAGK terminas. Pažymi, kad šio termino praleisti negalėjo, nes apie aktą sužinojo tik iš 2005 m. lapkričio 24 d. VAGK sprendimo, todėl akivaizdu, kad VAGK visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti aktą. Jeigu pareiškėjų skundas VAGK, kuriame, kaip konstatavo VAGK, iš esmės buvo ginčijamas aktas, buvo jai nežinybingas, komisija privalėjo išaiškinti kokiai institucijai ar teismui šis skundas priskirtinas. Ji to nepadarė ir tuo suklaidino pareiškėjus. Teismas neįvertino VAGK neveikimo (nepasinaudojimo ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi), neįvertino, kad dėl jos neveikimo į bylą nebuvo įtraukta Inspekcija tinkamu atsakovu, o ne dėl pareiškėjų kaltės.

Pareiškėjo manymu iš teismo motyvų neaišku ar akto nuginčijimui taikoma privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, ar ne. Į tokį teisės aktų neaiškumą (ne tik VAGK) turėtų būti atsižvelgta vertinant pareiškėjų reikalavimo panaikinti aktą priimtinumo klausimą, toks neaiškumas turėtų būti aiškinamas pareiškėjų naudai ir tai yra būtent ta svarbi, nuo pareiškėjų valios nepriklausanti, objektyvi priežastis, dėl kurios tiesioginis reikalavimas dėl Akto panaikinimo teismui buvo pareikštas tik 2006 m. balandžio 19 d.

Sprendimą VAGK priėmė 2005 m. lapkričio 24 d., o pirminis pareiškėjų skundas teismui buvo įteiktas 2005 m. gruodžio 1 d., skunde keliami pareiškėjų reikalavimai buvo identiški skundo VAGK reikalavimams. Teismui iš pirminio pareiškėjų skundo ir 2005 m. lapkričio 24 d. VAGK sprendimo turėjo būti aišku, kad pareiškėjai iš esmės ginčija aktą, todėl teismas, pareiškėjų nuomone, privalėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatas ir įtraukti į bylą Inspekciją atsakovu ar bent trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes akivaizdu, kad šioje byloje pasisakant dėl reikalavimo įpareigoti VSTT atitinkamai pakeisti Tvarkymo planą bus neišvengiamai būtina pasisakyti dėl nustatytų planavimo procedūrų pažeidimų, o tuo pačiu ir dėl akto išvados pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija kons tatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis leidžia pareiškėjui tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. 2006 m. balandžio 19 d. skundo tikslinime ir papildyme pareiškėjas, be kitų reikalavimų, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą Nr. 7, šiuo reikalavimu papildė skundą. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pareikšdamas reikalavimą naujam atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir prašydamas panaikinti jos 2005 m. birželio 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 7 vienu metu pakeitė ir skundo dalyką, ir pagrindą, t.y. pareiškė visiškai naują reikalavimą. Konstatavęs šią aplinkybę Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai reikalavimo priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio nuostatomis.

Pagal teritorijų planavimo įstatymą teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas, kuris pasibaigia teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija. Teritorijų planavimo įstatymas suteikia teisę ginčyti teritorijų planavimo procedūras ir šiam procesui nustato teritorijų planavimo priežiūros tvarką. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis numato, jog ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Tais atvejais kai bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai jau yra patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje ir ji dėl šio dokumento yra priėmusi išvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) išankstinės ginčo sprendimo tvarkos reikalavimo laikymasis nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog aktą, kuriuo buvo pritarta plano sprendiniams, galima skųsti tiesiogiai teismui.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad termino kreiptis į teismą pradžia skaičiuotina nuo 2005 m. lapkričio 24 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, kai, kaip pripažįsta pareiškėjai, jie sužinojo apie 2005 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą. Apeliacinė teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.

Pareiškėjų motyvas, kad VAGK ir teismas nepasinaudojo ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi ir neįtraukė VTPSI į bylą atsakovu ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepagrįstas, kadangi pareiškėjo reikalavime nebuvo nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skundžiamas aktas ar veiksmas, iš kurio būtų galima spręsti apie pareiškėjų siekimą panaikinti 2005 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijoje, tiek teisme metu pareiškėjai buvo atstovaujami advokato, o prašyme atnaujinti terminą nėra nurodyta priežasčių, dėl kurių jie savo valia ir advokato padedami negalėjo apsispręsti skųsti 2005 m. birželio 17 d. patikrinimo akto.

Teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai įgalina padaryti išvadą, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti apygardos administracinio teismo nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148, 151 str. 1 p.,

nutarė:

Pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė